Kiekvieną kartą išsiruošus kur tolėliau paklajoti, sąžinė neduodavo ramybės, kad Estija dar nematytą, o ir Latvijos vos keli miestai. Kelionės tikslas - Livonijos ordino pilys, tiksliau tvirtovių likučiai, viduramžių ir šiaip gražios bažnyčios, dvarai ir Baltijos jūra antroje kelionės pusėje.
Važiuojant savarankiškai per Latviją pusė velnio su latviškomis nuorodomis, o va Estijoje į pabaigą ir kalbos pramokau. Po šios kelionės galutinai įsitikinome, kad estai yra tas statulas Velykų saloje pastatę, nes tiek bendrų žodžių turi.
Ankstų šeštadienio rytą palikome svetingą Užupio respubliką ir po kelių valandų kirtome Latvijos respublikos sieną. Pirmasis apžvalgos objektas - Bauska pilis.
Man asmeniškai nelabai patiko pilies sienų apipavidalinimas, kai sudaromas iliuzinis nelygus paviršius. Abejoju, ar taip buvo viduramžiais, bet iš šono atrodo gerai.
Bauskės pilis
Be vaikštant po pilį dažnai girdėjome lietuviškus balsus, o kai praėjo mūsų muzikantai supratome, kad Bauska pilį šiandien šventė - country musikos festivalis. Smagu, tik gaila, kad kelionės pradžia taip knietėjo palatkę pasistatyt ir pašėlt per naktį, o šėlstančių buvo nemažai, visa pakrantė nusėta palapinėmis.
Apžiūrėjome dar sv. Georgijaus ortodoksų cerkvę, jos nepaprastai gražios.
Šv. Georgijaus ortodoksų cerkvė
Toliau visai šalia esanti PilsRundalė (Rundalės rūmai). Prisimenu, kažkada pamačius Rundalės nuotraukas nusistebėjau, kad taip panašu į Peterburge jau matytus, pasirodo jog architektas tas pats. Tada supranti kodėl arabai savo rūmų kūrėjus apakindavo. Na bet gražūs tie rūmai, galėjo ir lietuviai kopiją pasistatyt.
Ir kas gi vyksta šeštadienį Rundalėje? O gi vaikų šventė. Mašinų aikštelė pilna, dar kad pasistatyt pakelėje gerai pavažiuot teko. O va kai tą patį kelią atgal išvažiuot apie pusę km , kai vietos tik vienai važiuojančiai mašinai...tai jau bėda, visa laimė kad aš važiavau į priekį o priešais esanti mašina atbula atgal.. kartais ir man pasiseka Buvom oficialiai pakviesti užsukti.. nepasididžiuoti.
Po muziejų nevaikščiojom, nes esu baisi muziejų nemėgėja. Užsukom į dar vieną dvarą- Mažotnes pils.
Savaitgalį tikrai daug sutikome tų pačių mašinų važiuojančių pažiūrėt tų pačių lankytinų objektų - lietuviai, lenkai, estai. Prasinešam pro Rigos HES.
Tolimesnis sustojimas Sigulda... sakyčiau labai gražus baltiškas vardas. Naujoji pilis neogotikinio stiliaus.
Siguldos naujoji pilis
13 amžiaus Livonijos ordino tvirtovės griuvėsiai. Nors krizė Latvijoje didesnė nei Lietuvoje, bet miestai išpuošti, daug gėlių. 13 amžiaus bažnyčia , tikslaiu 17-tam aystatyta. Čia diedukas paskaitė man pasaką.
Toliau laukė Krimuldos pils (kaip įtariu vėl koks dvariūkštis ). Į ją turėjom patekti lyno keliu virš Gaujos upės. Susiradom kioskelį, bet jo niekaip neatidarė, poto kažką negero latviškai užrašė ir mes įtarėm, kad bus ne už pusvalandžio o už valandos, tad sutarėm kad jei tiek laukti, tai tada naf.. nes apžiūrėjom labai nedaug objektų , o diena jau vakarėja, o dar Turaida laukia.
Jo jo .. laukia.. įsivyliojo pro vartus. Ir kad dėjo lyti... oi sulijo subuvo.. visai šlapi į mašiniuką bėgte.. ir nėr kur važiuot nes nuo tokio stiprumo ir kelio nesimato... ech ta vasara pabaltijy.
Šiaip teritorija didelė, pažiūrėti yra ką, darbuotojos apsirengusios viduramžių drabužiais, ekspozija skurdoka, ir pati tvirtovė labai jau atstatyta atrodo, man jau geriau romantiškas griuvėsis. Na bet Cesi mieste tokių ir radom !!!
KRUSTPILIO PILIS: ISTORIJA, KURIĄ VERTA PAŽINTI / KRUSTPILS CASTLE: HISTORY YOU SHOULD KNOW. 2025
Cesis
Cesis man buvo latvijos vinis.. bet atsitik tu man taip, kad atvažiavom čia vakare.. lyjant stipriam lietuj ir nutarėm ne nuo vidaus pradėti o nuo išorės, tiesa sakant nepahgalvojau, kad atskiri įėjimai.. tai kai grįžom- informacijos centras uždarytas.. pilis irgi..bet tvirtovė tai įspūdinga..kolkas geriausia matyta latvijoje.
Užsukom dar pažiūrėt provoslavų cerkvės. Pasivaikščiojom po parkelį, žmonių nei vieno, na lyjant lietuj, temstant ir suprantant kad palapinė ne geriausias stogas imam galvot apie tai kur čia prisiglaust , nutariam gryžt prie pakeliui matyto kempingo prie Unguri ežero. Gavom namuka su šaldytuvu, deja ungurių nepasiūlė, matyt jau išgaudyti.
Ryte nors apsiniaukus bet nelyjant aš optimistė per šaltą rasą pėdinu ežeran maudytis. Vis dėlto atostogos - maudynių metas, o ežeras ošia vilioja. Tai kaip atėjau per ledinę rasą tai ibridau i tokį pat ledini vandenį. Stoviu ir vos neverkiu, nes suprantu, kad nieko nebus. Ir tada prisiminiau visus tuos degančius turkijų, kretų pasiūlymus, dabar galėčiau su kokia rake rankoj šiltoj jūroj kojites mirkt..atsidustu.. pedinu uodegą pabrukus atgal.
Perverčiam žemėlapius ir visdėlto nutariam ne iškart į Valmierą važiuot, o dar užsukt į Rauną griuvėsių turi būt. Pavažiavom tokiu keliuku į miestelį kad pasijaučiau kaip kalnuose, stačiu kalnu vingiuotu keliuku žemyn į miestelį, gaila fotkių ner to kalnelio. Miestux, liuteronų bažnyčia ir lipom į aukštą kalvą ordino pilies pažiūrėt. Ir tikrai likom maloniai nustebinti - superinė tvirtovė - tikrai verta aplankyt.
Pilies papėdėje daug supynių vaikams, jau ne pirmą kart matau kaip jie priverčia savo istoriją būt su jais kiekvieną dieną, dar kiek vienoj tvirtovėj yra įrengtos nedidelės scenos su eilemis žiūrovams, renginiai matosi dažnai organizuojami tokiose vietose. Pasiekiam Valmierą, miests karo metais buvo bais sugriautas, pilies išlikę nedaug, bet viskas labai gražiai apipavidalinta, švaru, gėlytės.
Kitas taškas miestas priklausantis dviems šalims - Valka (LV) - Valga (EE). PAGALIAU AŠ ESTIJOJ pasitinka keistų raidžių deriniai ant gatvių ir pastatai rodos kitokie.
Šalia bažnyčios nustebina turizmo info centras- dirba sekmadieni ( ne kaip kokie latviai, tinginiai ) gavom daug informacijos, įkalbami keisti maršrutą, galvojom važiuot į Viljandi, bet sukam dešiniau- link Ottepaa. Apžiūrim labai gražų Sangaste Mois ( dvaras ).
Sangaste dvaras
Ir gal teisingiau būtų ne dvaru o tikrai pilimi pavadint o gal rūmais. Estijo pirmą kart pamatau didelį turistinį autobusą, trečdalis kurio užgrūstas dviračiais, va kaip suomiai atostogauja, atvažiuoja busu ir sėda ant dviračių. Labai daug estijoj tokių aktivistų. Pažiūrėt tikrai yra ką atstumai nuo vieno objekto iki kito nepertoliausiai, sedi sau prieš kokiį šedevra ant suolelio, sumuštinį kemši ir grožiesi.
Važiuojant per Rulli miestą neatsilaikom- sustojam Kirik pažiūrėt. Nežinau kiek laiko rašysiu, nes darbu po dviejų savaičių bus iki kaklo, na, tiesą sakant Estija taip kiša savo salas kaip įvaizdžio dalį, kad kiti nuostabūs miestai yra užmetami. Keliaujant mane visada domina kapinės. Poto ieškojom bažnyčios griuvėsių, nuorodų estiškai kadangi nesupratom, o vadovuose nėra tikslių adresų- teko ir miškais pavažinėt, bet radom, miške, niekieno nelankomą, toli už miesto, o va kokio, nepamenu.
Netoliese Taagepera rūmai, internete rašo anglų kalba kad castle, bet aš jau nebežinau pagal kategoriją kuriems čia priskirti. Jaani kirik- 15 amžiaus neo baroko stiliaus, sovietiniais laikais buvo beldų sandėlys, bet dabar. Estijoj buvom kaip tik tuo metu ki žydi rapsai, tai ji mums tokia geltona pasirodė, visur žemės dirbamos ir kažkas auginama, jei ne rapsai tai javai.
Rytoaus pirmas objektas - Tartu, tad važiuodami jo link prie ežero Vortsjarv randam nuorodą i kempingą, palei ežero krantą teko važiuot kelis kilus.. Pasiemiau rankšluostuką ir pėdinu maudytis- atostogos gi.. vanduo šiltesnis nei latvijos ungurių ežero, bet... kojos į dumblą klimsta.. žiauriai nemalonu, pėjus trejetą metrų ir sukišus į dumbla kojas vos ne iki kelių suprantu, kad.. geriau būtų kreta.
Visą naktį lyja, rytas apsiniaukęs, nuo pušų stambiais lašais barbena į stogą... sėdim namuke... galvojam kad teks čia ir antrą dieną praleisti... Klausiam sms-ais draugų ką praneša orai- vidurdienį nebelis. Pasiekiam Tartu.. superinis miestelis, gatvelės artimos, pasijaučiau kaip kur Vilniuj besanti.
Pimas Tartu objektas buvo keista pauliaus bažnyčia, nes šalia kurios readom stovėjimo aikštelę, beje matyt brangiausioj zonoj, 5lt/ valandai, nu tie estai . Susiradom fontaną - alia besibučiuojantys studentai. O pagrindinis tikslas tartu- GRIŪVĖSIAI, 15 amžiuje ši katedra buvo didžiausia Livonijos pastatyta, užlipom į kalnelį, Petro bažnyčia, gotikinė, ech, turėjo anksčiau žmonės ir pinigų ir fantazijos.
O mūsų Vytautas, vaidino kad žino kur važiuoti ir užsispyręs kartojo- sukite į dešinę, važiuokite tuo pačiu keliu, o matai, tenka vadovu nusivilti, varyt atgal ir orientuotis patiems. Šiaip ne taip mes jau Kolkja miestelyje, pasivaikščioję, suprantam kad kaip ir pavalgyt reikėtų, o norisi kur ramiai, prie vandens kur. Pažiūrim į žemėlapius- kažkoks miestelis- mergaitišku vardu- Nina, tūrėtų būti uosta, įdomiausia, kad šalia jos stovėjo mašinos ne su rusijos numeriais, bet suomijos, o kieme pastatytos palapinės, ar galit įsivaizduot lietuvoj bažnyčios kiemą pristatytą palapinių.
Maudimkės net nebesidedu, jau jaučiu koks šaltas vanduo, vistiek nesimaudysiu. Ir mano nuostabai, vandeniukas šiltas, žmonės maudosi- turškiasi, pagaliau ir aš tai padarysiu, kaip buvo gera, dar yra graži cerkvė, bet nebedėsiu, kad neatsibostų. Ir vėl Ordino pilies griuvėsiai Laiuse, vat ir aš dėl jų iš proto einu.
Daznai tenka aplankyti Taline dirbanti vyra, todel vis pakeliaujam po Estija. o Talinas tai sužavėjo ir senamiesčiu ir takais dviratininkams ir riedutininkams ir jūra turi, o labai patarčiau nuo talino uzsukti ne tik į tartu, bet ir Paide, Rakvere, Narva ir netoli jos esanti moterų vienuolyna Kuremae, na ir Tartu- visdėlto jam jau beveik 1000 metelių.
Tolimesnis tikslas miestelis Poltsamaa, turintis tvirtovę, kiemelyje rinkosi jaunimėlis ir sau ilsėjosi, o matosi kad neseniai irgikažkokia šventė praūžė. Jau ima vakarėti, dar skubam į Paidę apiūrėti bokšto ir šalia esančios pilies likučių, tuo pačiu dairomės nakvynės, taip ir privažiuojam Paidę be jokių nuorodų į kempingus.
Pasivaikštom po pilies kiemelį, išsitraukiu dar lietuvoj atsispausdintus visus estijos kempingus ir motelius, nieko gero, nieko arti nėra , o jau aštuonios, Varom link miestelio Anna, ten lyg ir yra kempingas, paklaidžioję randam įvažiavimą nuo kelio, važiuojam nors ir plyta ant medžio, randam, tuščią sodybą, ir telefoną. skambinam, sutariam dėl kainos ir už 120 lt išsinuomojam visą sodybą visas nemelis mūsų, visi kriokliukai, tiltukai- tik mums dviems, o miško ošimas, paukščiukų čiulbėjimas, vandeniukai čiurlena mane apėmė laukinis jausmas, rodos kaip kokia laukinė moteris imsiu tuo bėgioti ir rėkauti, nes toks jausmas apėmė didingas, tokia gamta , o žmogaus jokio, tik mano juodaplaukis, idomiausia kad šeimininkė nepaliko raktų, iš vidaus galima užsirakint, vakare kaip ir atslūgo pirmasis laukinis įspūdis ir neramu pasidarė, iške, vieni, o jei kokia meška ateis, vienos durys buvo neužrakintos, iš vidaus neužsirakina, o raktų neturim, ketvirta diena Pakeliui aplankom kažkokį dvariūkštį, vėl bažnyčia, būtų nieko įpatingo jei ne rastas aukuras, perdarytas, bet vistiek atpažystamas aš kaip prijaučianti pagonims, visada labai džiaugiuosi matydama jos pėdsakus ir labai įdomūs apvalieji kryžiai, jų tikrai nemažai yra Estijoj Toliau leidžiamės į Rakvėrę, į kurią nukreipė mano draugė,kuri sakė kad būtinai reik nueiti prie to raumeningo buliaus ir kai ką paliesti, nes norai išsipildo,dar važiuojant keliu iš tolo ant kalvos tas jautukas matosi, o šalia jo tvirtovė,puolu galvot norą ir griebiu abiem rankom.
Įspūdingo dydžio ir labai gerai išsilaikius pilis, atvykom gana anksti, kai buvo uždaryta, pavaikščiojom aplinkui,pasigrožėjom apylinkių vaizdais. Gryžtant link pilies ant laiptų pasitinka avytės, žąsytės, užeinam į pilies vidų, čia irgi bandoma sukurti viduramžių dvasia, darbuotojai apsirengę tautiškais drabužiais, jauku, Rakverė miestelis. Važiuojam toliau link Narvos, kelionių vadovas siūlo apžiūrėti pramonės pakeistą lanndšaftą, ten kasa skalūnus berods ir sukasa didžiules kalvas. Arti nebuvom privažiavę ir nelipom. Kadangi atėjo laikas pietums, tai nutarėm užsukti į pajūrio miestelį Sillamae. Važiavom tik atsisėsti ant jūros kranto ir užkąsti, bet miestux labai mielas, suvarkytas, dauguma gyventojų rusakalbiaio pajūris gražus.