Kas yra kolektyvinė sutartis ir kokia jos reikšmė?

Kolektyvinės derybos ir kolektyvinių sutarčių sudarymas pastaraisiais mėnesiais yra viena „karščiausių“ temų. Svarbiausius šių sutarčių sudarymo aspektus, numatytus naujajame Darbo kodekse, komentuoja darbo teisės ekspertas, advokatų profesinės bendrijos „Triniti“ narys dr. N.

Kolektyvinė sutartis - tai susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojų, kuris nustato darbo sąlygas. Tai yra kompleksas normų, skirtų reguliuoti žmonių elgesį darbo procese.

Darbo santykius Lietuvoje reglamentuoja 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Tačiau nemažai su darbo santykiais susijusių klausimų galima išspręsti tik sudarant kolektyvines darbo sutartis ir tuo būdu užpildyti kai kurias įstatymų spragas.

Tokios sutartys gali būti sudaromos visų rūšių ir priklausomybės formų valstybinėse ir privataus kapitalo įmonėse. Darbuotojai ir darbdaviai gali susitarti iš esmės dėl visko, kas konkrečiai nereglamentuota teisės aktais - dėl darbo ir poilsio laiko, atlyginimo, išeitinių pašalpų, materialinės atsakomybės, darbo saugos ir kompensacijų, kvalifikacijos kėlimo, ir dėl visų kitų šalims aktualių klausimų.

Darbo kodeksu (DK) ar valstybės valdymo institucijų norminiais aktais neįmanoma apibrėžti įvairiausių situacijų, kurios galbūt jau yra ar galėtų atsirasti atskirose įmonėse. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos specialistai parengė kolektyvinės sutarties maketą, kuris gali būti taikomas dirbantiems pagal darbo sutartis.

Kolektyvinėmis sutartimis ne tik nustatomi tam tikri darbo standartai ir reglamentuojami darbo santykiai, bet ir informuojami darbuotojai apie pagrindines jų darbines teises bei pareigas. Kai kuriuose maketo punktuose yra perkeliamos atskiros DK nuostatos, turinčios esminę informacinę reikšmę.

2003 m. spalio 7 d. priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 5-1 straipsnį “Kolektyvinių sutarčių sudarymas valstybės tarnyboje” (Nr.IX-1747) susidarė galimybė detalizuoti ir pasirašyti kolektyvines sutartis valstybės tarnyboje. Tačiau dar likę neaiškumų dėl galimybės derėtis, ypač darbo užmokesčio klausimais.

Tikimasi, kad kolektyvinės sutarties maketas pasitarnaus socialinės taikos įmonėse stiprinimui ir naujos darbuotojų ir darbdavių santykių kultūros Lietuvoje formavimui. Darbdaviams ir darbuotojams sutariant didėja tikimybė, kad lietuviška produkcija taps labiau konkurencinga naujose rinkose, tokiu būdu sukuriant prielaidas valstybės visuotinės gerovės kilimui.

Šį maketą gali taikyti rengiant sutartis ne tik profesinių sąjungų organizacijos, bet ir darbo tarybos. Belieka tik nusikopijuoti žemiau pateiktą tekstą ir įsirašyti darbdaviui ir darbuotojų atstovams priimtinas nuostatas.

Kolektyvinės sutarties galiojimas, keitimas ir nutraukimas

2005 m. I. I. 1.5 Kolektyvinė sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki naujos sutarties pasirašymo (arba 2,3…..metus). Ji yra privaloma darbdaviui ir visiems įmonėje, įstaigoje, organizacijoje dirbantiems darbuotojams.

1.6 Kolektyvinė sutartis, bei jos priedai gali būti keičiami profesinės sąjungos ir darbdavio susitarimu. Jei keičiama sutartis bei jos priedai nustatys mažesnes darbo, socialines garantijas, nei nustato ši sutartis, tokie pakeitimai įsigalioja, tik gavus 2/3 darbuotojų pritarimą.

1.7 Kolektyvinė sutartis gali būti nutraukiama vienos iš šalių iniciatyva, šalių susitarimu, jei nuo sutarties pasirašymo praėjo ne mažiau kaip šeši mėnesiai. Darbdavys turi teisę vienašališkai nutraukti kolektyvinę sutartį apie tai įspėjęs Profesinę sąjungą ne mažiau kaip prieš tris mėnesius, tik jei tolimesnis kolektyvinės sutarties galiojimas būtų įmonės bankroto tiesioginė priežastis.

1.9 Administracija nuolat rengia informacinius susirinkimus su savo darbuotojais. Tokie susirinkimai organizuojami pagal poreikį, bet ne rečiau kaip … kartus per metus. Jų metu aptariamos aktualios ir ilgalaikės Bendrovės problemos, padedančios suprasti esamą ir būsimą Bendrovės padėtį finansų, rinkos, technikos ir personalo požiūriu. Daugiausia dėmesio turi būti kreipiama į informaciją, padedančią geriau suprasti būsimą kvalifikacijos poreikį ir galimybes ją tenkinti.

Informavimas- išankstinis informacijos pateikimas apie sprendimus, kurie bus ateityje priimami ir galėtų įtakoti darbuotojų teises bei socialinę padėtį. Darbdavys turi pateikti duomenis, kurie užtikrina lygiavertes derybas dėl kolektyvinės sutarties.

Profesinis mokymas- nuolatinai įmonės dirbančiųjų ir jaunimo apmokymas, perkvalifikavimas, profesinio mokymo finansavimas įmonės lėšomis, vykdomos švietimo programos.

Darbo sutarties sudarymas, pakeitimas ir nutraukimas

2. 2.1. Darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo taisykles reglamentuoja LR Darbo kodeksas, ši kolektyvinė sutartis ir kiti teisės aktai.

2.2. Priimant į darbą, su darbuotoju dviem egzemplioriais pagal LR Vyriausybės nutarimu patvirtintą pavyzdinę formą sudaroma rašytinė darbo sutartis, kurią pasirašo darbdavys ar jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas sutarties egzempliorius turi būti atiduotas darbuotojui.

2.3. Kiekvienam konkrečiam darbui yra sudaroma Pareiginė instrukcija, kurią pasirašo konkrečias pareigas užimantis asmuo ir jo tiesioginis vadovas.

2.5. · Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tik nenuolatinio pobūdžio darbui. Nenuolatinio pobūdžio darbu, laikomas darbas, kuris nebūdingas įmonės veiklai. Sudarant terminuotą darbo sutartį, turi dalyvauti profesinės sąjungos atstovas. Dėl darbų, kurie gali būti atliekami pagal teminuotas sutartis, šalys susitaria kolektyvinėje sutartyje (priedas …) (DK 109 str.2d.).

· Įvertinant įmonės darbų specifiką, leidžiama sudaryti terminuotas darbo sutartis visais atvejais, jei tai padeda esamiems nuolatiniams įmonės darbuotojams užtikrinti užimtumą visų metų laikotarpiu.

2.6. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo pasirašytinai supažindina priimamą dirbti asmenį su įmonės kolektyvine sutartimi.

2.8. Per bandomąjį laikotarpį darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, įspėjęs darbuotoją prieš 5 kalendorines dienas. Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą dėl išbandymo rezultatų nurodomos priežastys ir aplinkybės, dėl kurių nutraukiama darbo sutartis.

2.10 Esant darbuotojų skaičiaus mažinimui ir atleidžiant daugiau kaip …. darbuotojų per mėnesį, sudaroma administracijos ir profsąjungos komisija, susidedanti iš sutarto asmenų skaičiaus. Darbdavys su šia komisija aptaria padėtį, kuriai susidarius reikia mažinti darbuotojų skaičių, ir ne vėliau kaip per…….dienų (pvz.: per 10 dienų) suderina darbuotojų darbo sutarčių nutraukimo sąlygas.

2.11.Atsižvelgdama į darbuotojų kvalifikaciją, įmonės vadovybė atsiradusias naujas darbo vietas siūlys įmonės darbuotojams. Pirmiausia apie naujas darbo vietas bus skelbiama įmonės viduje ir tik vėliau pradedama paieška už įmonės ribų. Visi padalinių vadovai turi stengtis parinkti kandidatus iš įmonės darbuotojų į laisvas darbo vietas.

2.12 Buvusiems įmonės darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, suteikiama pirmumo teisė būti priimtiems į atsiradusias laisvas darbo vietas, atitinkančias jų kvalifikaciją.

2.13. Per įspėjimo laikotarpį darbdavys turi duoti laisvo nuo darbinių pareigų vykdymo laiko naujo darbo paieškoms, kurio trukmė negali būti mažesnė negu 10 procentų darbo laiko normos, tenkančios darbuotojui per įspėjimo terminą. Laisvo nuo darbo laiko suteikimo tvarka nustatoma kolektyvinės sutarties priede Nr. … Už šį laiką darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis.

2.15.Nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu darbuojas ir darbdavys pasirašo raštišką susitarimą, kuriame nurodoma nutraukimo data, išmokamos išeitinės išmokos dydis, nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo tvarka arba piniginės kompensacijos už jas dydis, taip pat atsiskaitymo su darbuotoju tvarka.

2.16. Naudoti agentūrinį darbą draudžiama, siekiant pakeisti gamybos procese tiesiogiai dalyvaujančius darbuotojus, streikuojančius darbuotojus, siekiant pakeisti darbuotojus, atleistus dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, jei po šių darbuotojų atleidimo iš darbo nepraėjo šeši mėnesiai.

2.17. Darbdavys negali atleisti iš darbo profesinės sąjungos nario be profesinės sąjungos komiteto sutikimo.

2.18. Atleisti darbuotoją darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės (Darbo kodekso 129 str.) galima tik dėl svarbių priežasčių, įspėjus darbuotoją Darbo kodekso nustatyta tvarka.

2.20. Darbo sutartis su darbuotojais, įgijusiais teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančiais gali būti nutraukta tik dėl svarbių priežasčių, nurodytų DK 129 str. 2d.

2.23.Kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi DK 135 str.

2.24. Visiškos materialinės atsakomybės sutartys gali būti sudaromos tik su darbuotojais, nurodytais Priede Nr. 2.

2.26. Darbdavys įsipareigoja teikti atleidžiamiems iš darbo darbuotojams informaciją apie darbo biržos organizuojamus specialybių įsigijimo kursus ir jiems sudaryti sąlygas lankyti šiuos kursus bei juos apmokėti.

2.29 Įmonėje 2 metams sudaroma darbo ginčų komisija ( iš 3 darbuotojų atstovų ir 3 darbdavio atstovų).

Darbo laikas ir poilsis

3.1. Darbo trukmė darbuotojams bendrovėje yra 40 val.

3.3. Darbo pamainomis režimas, darbo laiko grafikų sudarymo, pietų pertraukos nustatymo ir kiti su darbo ir poilsio laiko apskaita susiję klausimai nustatomi Darbo tvarkos taisyklėse. Darbo tvarkos taisyklės bei jų pakeitimai turi būti suderinti su profesine sąjunga.

3.4. Bendros poilsio dienos - šeštadieniai ir sekmadieniai. Darbuotojų, kurie dirba pamainomis, poilsio dienos numatomos darbo grafike.

3.7.Esant suminei darbo laiko apskaitai, privalo būti garantuota Darbo kodekso nustatyta paros bei savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė. Jeigu suminiu darbo laiko apskaitiniu laikotarpiu viršijamas nustatytas darbo valandų skaičius, darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo ar papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą.

3.9.Darbuotojams kasmetinių minimalių atostogų trukmę nustato LR darbo kodekso 166 straipsnis.

3.10. a) už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų, - darbuotojams, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus leistinus ribinius dydžius (kiekius), kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, - iki 5 kalendorinių dienų, skaičiuojamų priklausomai (proporcingai) nuo to, kiek iš viso valandų jie dirbo tokioje aplinkoje tais metais, už kuriuos suteikiamos atostogos, t.y.

b) už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą įmonėje - darbuotojams, turintiems didesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą įmonėje, - 3 kalendorinės dienos, už kiekvienų paskesnių 5 metų darbo stažą įmonėje - 1 kalendorinė diena. Į ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo įmonėje stažą, už kurį suteikiamos kasmetinės papildomos atostogos, įskaitomas faktiškai dirbtas laikas įmonėje ir kiti laikotarpiai, nurodyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 170 straipsnio 1 dalyje.

c) už ypatingą darbų pobūdį - darbuotojams, kurių darbas (ne mažiau kaip pusė viso darbo laiko per metus, už kuriuos suteikiamos atostogos) atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu ar yra kilnojamojo pobūdžio, ir dėl to jiems kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 116 „Dėl Kompensuojamų išmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr.

3.10.1. 3.10.2. Kasmetinės papildomos atostogos pridedamos prie kasmetinių minimaliųjų atostogų ir gali būti šalių susitarimu suteikiamos kartu arba atskirai.

3.11.Atostogos suteikiamos pagal patvirtintą atostogų eilę. Eilė tvirtinama iki kiekvienų metų…….(pvz.: kovo 1 d). Atostogų eilę sudaro skyrių, barų vadovai, atsižvelgdami į darbuotojų prašymus ir darbų apimtis. Darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis.

3.13.Apmokamos atostogos dėl asmeninių priežasčių (neišskaičiuojamos iš eilinių atostogų) suteikiamos žemiau nurodytais atvejais.

3.13.2.mirties atveju: mirus motinai, tėvui, žmonai, vyrui, vaikui - …..

3.20.Darbuotojams, kuriems dėl darbo sveikatos patikrinimas privalomas, už darbo laiką, sugaištą tikrinant sveikatą, darbovietėje mokamas jų vidutinis darbo užmokestis.

Darbo apmokėjimas

4.1. 4.2. 4.3.Šalys susitaria, kad minimalus mėnesinis darbo užmokestis įmonėje yra …..Lt.

4.6. Rengiant Darbo apmokėjimo nuostatus, rekomenduojama vadovautis Darbų ir pareigybių vertinimo metodika, parengta 2004m., kuriai pritarė LR Trišalės Taryba 2004 m. gruodžio 7 d. posėdyje[1]. Lietuvos darbo federacija, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacija 2005m. birželio 13d.

4.9. Darbuotojui, greta savo pareigų atliekančiam laikinai nesančio darbuotojo darbą arba nuolatinai sugretinus dvi pareigas, mokama iki 100 proc. nesančio darbuotojo tarifinio ar mėnesinio atlygio priedas.

4.10.Įmonės nuolatiniams darbuotojams, sėkmingai užbaigus metus ir esant pelnui, išmokėti atlyginimą už metinius įmonės darbo rezultatus. Atlyginimas už metinius rezultatus apskaičiuojamas pagal Atlyginimo už metinius rezultatus nuostatus. Priedas Nr.

4.11. Darbo užmokestis indeksuojamas, kai infliacija sudaro ….. procentus nuo paskutinės darbo užmokesčio indeksacijos arba pagal finansinius - ekonominius įmonės rezultatus.

4.12.Darbdavys užtikrina normalias darbo sąlygas (DK 191 str.).

4.15.Už darbą naktį mokama 75 proc.

4.18. Darbuotojas gali prastovos metu visiškai neatvykti į darbą šiais atvejais:……………………..

4.19. Už darbą, kai padidintas darbų mastas, darbuotojui papildomai mokama ne mažiau kaip …. proc.jo darbo užmokesčio.

4.23.Darbuotojų prašymu darbo užmokestis gali būti pervedamas į banko korteles.

4.26.Įmonės darbuotojams išdirbusiems toje įmonėje …….metų, sulaukus pensinio amžiaus bei įgijusiems teisę į senatvės pensiją ir nutraukiantiems darbo sutartį savo pareiškimu (DK 127 str. 2 d.), išmokama ….

4.29.Darbdavys gali sudaryti sutartis su bankais dėl lengvatinių kreditų suteikimo įmonės darbuotojams.

Socialinės garantijos

5.1.Tėvui ar motinai, išlaikantiems vaiką invalidą (vaiko amžius nesvarbu), mokėti vieną kartą per metus trijų valstybės nustatyto minimalaus atlyginimo dydžio pašalpą. Pašalpos gavimo dokumentai (pareiškimas, gydymo įstaigos pažyma) pristatomi vasario mėn. Pašalpa išmokama su kovo mėn.

5.2.Darbuotojams, kurie yra atostogose vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, teikti materialinę paramą. Kiekvieną mėnesį išm...

Kolektyvinė sutartis - kelias į socialinę taiką įmonėse

Kolektyvinės sutarties, kaip darbo teisės šaltinio, reikšmė ir būtinybė skatinti kolektyvinį sutartinį darbo santykių teisinį reguliavimą pabrėžiama tiek tarptautiniuose dokumentuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose. Tikrai sunku rasti atsakymą, kodėl kai kurie darbdaviai vis dar nesiryžta savo bendrovėse įgyvendinti kolektyvinių susitarimų kultūros. Tokio nepopuliarumo priežastis galimai yra neįsigilinimas į kolektyvinės sutarties teikiamus privalumus, jos paskirtį.

Tačiau geroji patirtis atskleidžia, jog kolektyvinės derybos yra kelias darbdaviui ir darbuotojams rasti kompromisinius sprendimus, kuriais abi derybų šalys kažką laimi. Nevino ekonominių tyrimų instituto NERI (Airija) direktorius Dr. Tom McDonnel savo naujausioje publikacijoje teigia, kad taikant sektorinį kolektyvinių derybų metodą pavieniams darbdaviams tampa daug sunkiau sumažinti darbo užmokestį, tuo būdu siekiant padidinti konkurencingumą.

Atvirkščiai, įmonės ima konkuruoti savo produktų ir paslaugų kokybe, daugiau investuodamos į savo darbo jėgą (vadinamąja „tiesiausio kelio“ politika (angl. Pavyzdžiui, Šiaurės šalių vyriausybės jau seniai pripažįsta, kad profesinės sąjungos ir darbdaviai yra pagrindiniai suinteresuotieji ūkio valdymo subjektai, kai sektoriuose susitariama dėl darbo užmokesčio.

Todėl įmonės ir darbuotojai turi paskatų kartu imtis veiksmų, kad būtų padidintas našumas, remiamas profesinis perkvalifikavimas ir kvalifikacijos kėlimas bei remiamas švietimo ir mokslinių tyrimų bei plėtros finansavimas. Anot T. McDonnel, darbo jėgos dalis bendrame vidaus produkte (BVP) bus didesnė ten, kur yra stipresnės profesinės sąjungos, t.y. per stipresnę darbuotojų derybinę galią.

Tai sumažina pajamų nelygybę, nes darbo pajamos pasiskirsto tolygiau, nei pajamos iš kapitalo. Kolektyvinės derybos ir kolektyvinių sutarčių sudarymas pastaraisiais mėnesiais yra viena „karščiausių“ temų.

„Tačiau darbo taryboms nesuteikta teisė derėtis dėl klausimų reglamentuotinų kolektyvinėje sutartyje, o juo labiau pasirašyti kolektyvines sutartis“, - įspėja N.

„Beje, nesant darbdavio lygmenyje veikiančios profesinės sąjungos kolektyvinę sutartį sudaro šakos profesinė sąjunga, kuri buvo įgaliota vesti derybas dėl darbdavio lygmens kolektyvinės sutarties, ir darbdavys.

„Kolektyvinėse sutartyse nacionaliniu, šakos, teritoriniu lygmeniu įtvirtintomis darbo teisės normomis galima nukrypti nuo Darbo kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, išskyrus taisykles, susijusias su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ar pasibaigimu, minimaliuoju darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, nediskriminavimu, jei kolektyvine sutartimi pasiekiama darbdavio ir darbuotojų interesų pusiausvyra“, - pažymi N.

Teisininkas primena, kad kolektyvinė sutartis galioja ne ilgiau kaip ketverius metus arba iki joje nurodyto termino, o iki DK įsigaliojimo (2017 m. liepos 1 d.) sudarytos kolektyvinės sutartys galioja pagal iki naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatas, bet ne ilgiau kaip iki 2019 m.

Vis dėlto Lietuvoje, skirtingai nei užsienio valstybėse, kolektyvinės sutartys vis dar nėra tokios populiarios, kokios galėtų būti. Tokio nepopuliarumo priežastis dažnai būna tai, jog tiek darbuotojai, tiek darbdaviai neįsigilina į kolektyvinės sutarties teikiamus privalumus, ne iki galo suvokia jos paskirtį.

Tačiau kitų šalių geroji patirtis atskleidžia, jog kolektyvinės derybos yra kelias darbdaviui ir darbuotojams rasti kompromisinius sprendimus, kuriais abi derybų šalys kažką laimi, tvirtina advokatas.

Kolektyvinės sutartys: svarbiausi aspektai

tags: #butu #ukio #kolektyvine #sutartis