Šiame straipsnyje aptarsime esminius skirtumus tarp butų ūkio ir bendrijos, atsakomybes, susijusias su pirmininko ir buhalterio pareigomis, darbo užmokesčio klausimus bei kitus svarbius aspektus, susijusius su daugiabučių namų priežiūra ir valdymu.
Bendrijos Pirmininko Ir Buhalterio Darbo Užmokestis Ir Sutartys
Tikriausiai reiktų sušaukti narių susirinkimą dėl darbo užmokesčio nustatymo ir buhalterės samdymo bei jos darbo užmokesčio. Atlyginimų dydžius turi nustatyti bendrijos narių susirinkimas, darbo sutartis su pirmininku sudaroma susirinkimo narių sprendimu, o pasirašyti susirinkimas gali įgalioti, kad ir susirinkimo sekretorių pasirašyti pirmininko darbo sutartį.
Buhalterė samdoma neribotam laikui, ji nėra renkama ir susirinkimas jos netvirtina, pirmininkas pats nusprendžia ką samdyti buhalteriu, susirinkimas tik nustato algos dydį. Paprastai visi samdomi dviems metams, paskui gali būti pratęsiama.
Dėl valdybos narių tiksliai nežinau, nes pas mus yra tik pirmininkas, bet kiek teko domėtis jei gerai atsimenu valdybos nariams algos nėra mokamos. Jei jūs norit aišku galit juos samdyti kokioms nors pareigoms (valytoja, elektrikas, ūkvedys, santechnikas ir t.t. tų darbuotojų galima prisigalvot kiek nori), bet ar nebus per brangu namui išlaikyti tiek daug darbuotojų.
Tiesą sakant aš nerizikuočiau dirbt be darbo sutarties, tai tikrai nelegalus darbas. O jeigu ką nors darysit be popierių, bet kada galite būti apkaltinta pinigų plovimu , nežinau ar norit rizikuot .Jei pirmininko, tai tikrai legalus ir nėra jokių problemų, skaitykit įstatymus. Jis legalus jei pirmininkas dirba visuomeniniais pagrindais ir už tai negauna atlygio, bet jeigu gerai supratau pas jus jis gauna pinigus tik kitais būdais , tai kaip ir nevisai legaliai.
Ar bendrijoje privaloma oficialiai idarbinti pirmininka ir buhalteri? Ar jie gali dirbti visuomeniniais pagrindais?
Nemokamas darbas visuomeniniais pagrindais buvo panaikintas keičiant darbo kodeksą. Yra keletas variantų, kai gali būti nesudaroma darbo sutartis ir pareigos einamos civilinio kodekso nustatyta tvarka, bendrijų įstatymų, akcinių bendrovių įstatymu ar kitais pagrindais. Pavyzdžiui: bendrijose, asociacijose, kai į pareigas renka organizacijos nariai.
Tačiau į pirmininko (prezidento) pareigas neįsteigus darbo etato, asmuo keldamas kandidatūra gali nesutikti jos kelti, jeigu eis pareigas negaudamas atlyginimo... Taigi pareigų ėjimas nesiskaito dirbimu darbo, jeigu nėra etato ir nėra pasirašytos darbo sutarties. Šiems santykiams negalioja Darbo kodeksas, o galioja specifinis teisės aktas reglamentuojantis jų teisinius santykius ir atsakomybę.
Taigi, pirmininkas, jeigu tik jis sutinka, gali eiti pirmininko pareigas, tačiau negaus atlyginimo, nebus socialiai draudžiamas ir pan. Buhalteris šiuo atveju viešaisiais pagrindais dirbti negali.
Jungtinės Veiklos Sutartis Ir Bendrija: Esminiai Skirtumai
Jungtinės veiklos sutartis - daugiabučio bendrosios dalinės nuosavybės valdymo forma, dažniausiai pasirenkama nedidelių daugiabučių savininkų kaip alternatyva bendrijos steigimui. Iš esmės abi šios valdymo formos yra panašios. Abiem atvejais valdant namo bendrąją nuosavybę reikalingas kompetentingas, veiklus namo bendruomenės atstovas, galintis prisiimti atsakomybę atstovaudamas viso namo bendraturčių interesus.
Esminis skirtumas - priešingai nei bendrijos steigimo atveju, jungtinės veiklos sutartį pasirašantiems namo gyventojams nereikia steigti juridinio asmens: taip išvengiama papildomų išlaidų jo veiklai palaikyti.
UAB „Santermita“ turi ilgalaikę bendradarbiavimo patirtį teikdama paslaugas jungtinės veiklos pagrindu valdomiems daugiabučiams. Atsižvelgdami į individualius kiekvieno namo poreikius, galime pasiūlyti visas reikalingas paslaugas nuo pavienių sistemų aptarnavimo iki viso eksploatacinės priežiūros bei administravimo paslaugų paketo, reikšmingai palengvinančio rūpesčių naštą namų įgaliotiniams, besirūpinantiems daugiabučių ūkio priežiūros reikalais.
PASTABA: Mums nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymą.
Energetikos Bendrijos Ir Savivaldybės Bendradarbiavimas
Kaip veikia energijos kaupikliai: nauda, parama ir atsiperkamumas | Saulės grąža ir Sungrow
Energijos bendrijos gali įvairiais būdais suvienyti žmones ir suteikti naudą tiek gyventojams, tiek savivaldai. Kad energetikos bendruomenė būtų klestinti ir įvairi, joje svarbus vaidmuo tenka vietos valdžiai. Norėtumėte būti viena iš iniciatyvių ir energijos bendrijas palaikančių savivaldybių, bet nežinote, nuo ko pradėti? Suprantame, kad turite mažai laiko ir visada turite neatidėliotinų reikalų.
2019 m. priimtu “Švari energija visiems europiečiams” paketu siekiama, kad piliečiai atsidurtų energetikos pertvarkos centre ir jiems būtų suteikta teisė gaminti, kaupti, dalytis, parduoti ir vartoti energiją. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos (RED II) direktyvoje ir Elektros energijos vidaus rinkos direktyvoje pateikti esamų piliečių energetikos iniciatyvų apibrėžimai ir nuostatos. kurios sprendimai yra priimami vietinių gyventojų. įsipareigoja teikti aplinkosaugos, socialinę arba ekonominę naudą savo dalyviams.
Europos pavyzdžiai rodo, kad sėkmingiausi bendruomenės energetikos projektai yra tie, kuriuose bendradarbiaujama su savivaldybėmis. Joms tai taip pat naudinga. Dažnai vietos valdžios institucijos mano, kad bendruomenių energetikos projektai yra pernelyg sudėtingi ar neįprasti. Žmonės linkę pasitikėti bendruomeniniais projektais. Abi pusės gali tapti ilgalaikiais partneriais kartu stiprinant savo gebėjimus. Kadangi ir bendrijos, ir savivalda siekia naudos regionui, ne pelno, jų, ilgalaikiai tikslai yra bendri.
Vienas iš svarbiausių pirmųjų žingsnių - užtikrinti, kad savivaldybės įsipareigotų plėtoti bendruomeninę energetiką, sudarydamos ilgalaikius veiksmų planus.
Energetikos Bendrijų Finansavimo Būdai
Finansavimo tipo pasirinkimas gali turėti įtakos energetikos bendruomenės savarankiškumui. Pradėkime nuo dviejų pagrindinių finansavimo rūšių: nuosavo kapitalo ir paskolų. Yra ir trečioji, speciali rūšis - dotacijos. Tai gali būti viešoji subsidija, privati parama arba apdovanojimas.
- Nuosavas kapitalas: Tai kapitalo pritraukimas iš būsimų ar esamų energetikos bendruomenės narių, siekiant savarankiškai finansuoti projektus ar paslaugas.
- Paskolos: Tai ilgalaikė investuotojų paskola energetikos bendruomenei. Mainais už tai investuotojai tampa projekto nariais ir bendrasavininkais, įskaitant kontrolinę galią. Jie taip pat gauna dalį turimo projekto pelno, pavyzdžiui, per metinius dividendus.
- Banko paskolos: Daugelis energetikos bendruomenių nenori prarasti savo savarankiškumo. Jos stengiasi išvengti bankų paskolų ir papildomų išlaidų, susijusių su pinigų skolinimusi.
- Sutelktinis finansavimas: Dar vienas būdas pritraukti skolos finansavimą - sutelktinis finansavimas. Daugybė žmonių ar subjektų suteikia mikrokreditą.
- Obligacijos: Vyriausybės, savivaldybės ir įmonės gali išleisti obligacijas. Vietos valdžios institucija parduoda obligacijas investuotojams, žadėdama jas grąžinti po nustatyto laiko. Per šį laikotarpį savivaldybė moka metines palūkanas (paskolos procentinę dalį). Paprastai kuo ilgesnis laikotarpis, tuo didesnė palūkanų norma.
Savivaldybės finansinę paramą energetikos bendruomenėms gali teikti įvairiomis formomis. Bendruomenių energetikos projektams dažnai reikia nedidelio finansinio postūmio. Kiekviena nauja iniciatyva duos socialinę investicijų grąžą ir turės daugialypį poveikį vietos ekonomikai. Parama teikiama paskolų arba dotacijų forma ir gali būti teikiama įvairiais lygmenimis.
Savivaldybė tiesiogiai dalyvauja (pavyzdžiui, įsigydama akcijų) ir tampa energijos bendrijos dalimi. Tai gali būti viena iš priemonių, padedančių siekti miesto strateginių atsinaujinančiosios energijos tikslų. Tačiau, energetikos bendruomenės požiūriu, tokio pobūdžio dalyvavimas turėtų būti vykdomas atsargiai, kad būtų išsaugoti du pagrindiniai energetikos bendruomenės principai: autonomija ir demokratinis valdymas.
Dažnai bendruomenių energetikos projektams finansavimą galima gauti teikiant bendrus pasiūlymus kartu su savivaldybėmis. Vis daugiau savivaldybių sudaro sutartis su energetikos paslaugų įmonėmis, kad jų viešieji pastatai būtų energetiškai efektyvesni. Įmonės investuoja į izoliaciją, efektyvesnį šildymą ir (arba) vėsinimą ir kitas priemones, o investicijos grįžta iš sutaupytos energijos. Savivaldybė nuo pat pradžių už energiją moka mažiau, o po to, kai įmonė susigrąžina investicijų išlaidas, savivaldybė gauna visą naudą.
Savivaldybės ir energetikos bendruomenės, bendradarbiaudamos įgyvendinant vietos energetikos pertvarką, tarpusavyje remia savo projektus, pasiskirsto darbus pagal kiekvieno iš jų stipriąsias puses ir į šį procesą įtraukia dar daugiau piliečių.
Finansavimo Strategijos
Bet kokiam didesniam investiciniam projektui reikalingas pradinis kapitalas. Tačiau kai tokį projektą pradeda įgyvendinti piliečių ar valstybės tarnautojų grupė, kuri nėra finansavimo ekspertai, tai gali būti didžiulis iššūkis. Belgijos energijos bendrijų kooperatyvo “Ecopower” atstovas Jimas Williame’as žino nemažai apie tai, kaip gauti pinigų bendruomenei priklausančiam atsinaujinančios energijos projektui. Pasiklausykite jo patarimų, kaip ne pelno siekiantys energetikos rinkos naujokai turėtų parengti savo finansavimo strategiją.
Yra skirtumas tarp organizacijos kūrimo ir atskiro projekto finansavimo. Viena vertus, bendruomenės energetikos projektas gali būti susijęs su įvairių rūšių energetikos paslaugomis, pavyzdžiui, saulės energijos įrenginiais, kolektyvinėmis modernizavimo priemonėmis, bendruomenės šildymo ar dalijimosi e. automobiliais paslaugomis. Kita vertus, organizacijos finansavimas reiškia, kad finansuojate subjektą, kuris vykdo šiuos projektus (jų dalis), t. y. Kai kalbame apie organizacijos finansavimą, kalbame apie daugybę išlaidų, kurias reikia padengti. Tipinės išlaidos apima žmogiškuosius išteklius, biuro patalpas ir IT priemones. Šių išlaidų finansavimas ir nuosavybė nepriklauso nuo konkretaus projekto.
Kalbant apie projektų (paslaugų ir įrengimų) finansavimą, tai gali būti daroma tiek nuosavu kapitalu, tiek skolintomis lėšomis ar dotacijomis.
Pirmiausia energetikos bendruomenės steigėjai turėtų parengti finansavimo planą, jį aptarti (geriausia bendradarbiaujant su vietos valdžios institucijomis). Be to, labai rekomenduotina, kad prieš pradėdami rinkti lėšas steigėjai apsispręstų dėl pirmojo projekto. Kuo konkrečiau jie apibūdins projektą ar paslaugą, kurią nori sukurti, numatomus kaštus, riziką ir grąžą, tuo lengviau bus įtikinti potencialius investuotojus paremti projektą. Be to, patartina neskubėti pradėti mokėti darbuotojams, jei nesate tikri, kad tam pakaks pajamų.
Komunikacija ir Informacijos Sklaida
Šiandien daugelis žmonių vis dar nežino, kas yra energijos bendrijos ir kokią naudą jos gali atnešti sprendžiant klimato kaitos problemas. Savivaldybės turi būdus ir galimybes skleisti informaciją apie naujus projektus ir įtraukti piliečius į šį judėjimą.
Gera komunikacijos strategija pradedama nuo aiškių komunikacijos tikslų, grindžiamų aiškiai apibrėžta misija ir vizija. Aiškiai apibrėžus tikslus, antrasis žingsnis - nustatyti tikslinę auditoriją: kam kalbama? Kokie žmonės ar organizacijos galėtų ar turėtų būti skatinami būti aktyvesni? Informaciją apie tikslinę auditoriją galima surinkti per interviu, diskusijų grupes ir vietos apklausas.
Norint sukurti ir išlaikyti energijos bendriją, būtina palaikyti ryšius su nariais. Tai pagrindinis elementas, skiriantis energijos bendriją nuo tradicinių energetikos bendrovių, kurių veikla vykdoma iš viršaus į apačią. Norėdama užtikrinti narių dalyvavimą, energetikos bendruomenė turi ištirti skirtingus įsitraukimo būdus, atsižvelgdama į narių susidomėjimą ir dalyvavimo lygį.
Žmonės į energetikos bendruomenes jungiasi dėl įvairių priežasčių:
- Finansinė paskata: kai kurie žmonės prisijungia prie energijos bendrijų dėl finansinių priežasčių, pavyzdžiui, dėl mažų energijos sąskaitų ir (arba) dėl dividendų.
- Noras būt sprendimo dalimi: daugelis žmonių prisijungia prie energijos bendrijų, nes jiems rūpi aplinka.
- Bendrystė: kiti prisijungia prie energijos bendrijų dėl emocinių priežasčių, noras priklausyti bendruomenei, ryšys su tikslais ir vertybėmis.
Pasakojimai gali padėti priartėti prie bendruomenės, įtikinti ją energijos bendrijų nauda ir palaipsniui kurti naujas visuomenės normas. Kurdami istoriją, įsijauskite į veikėją ir situaciją, taip įkvėpdami ir pamažu įgyvendindami socialinius pokyčius.
Labai svarbus elementas, į kurį reikia atsižvelgti, yra energetinis raštingumas. Kuo daugiau žmonių dalyvauja su energija susijusioje veikloje, tuo daugiau žinių apie bendrą energetikos sistemą. Gyventojai linkę pasitikėti institucijomis kaip teisingos informacijos šaltiniu. Šį pasitikėjimą galima išnaudoti paaiškinant procesus, skatinant dialogą ir vietos bendruomenės problemų sprendimą.
Informavimo kampanijos yra vienas veiksmingiausių būdų sukelti visuomenės susidomėjimą, šviesti bendruomenę apie misiją, paaiškinti, kodėl ji svarbi, ir parodyti rėmėjams, kaip įsitraukti.
Savivaldybės yra užmezgusios ryšius su žiniasklaida ir spauda, kurie gali dar labiau padidinti energijos bendrijos projekto matomumą ir palengvinti jo atkartojimą kituose kontekstuose. Miestai turi prieigą prie daugelio “oficialių” kanalų savo žiniai skleisti. Nuo naujienlaiškių iki laikraščių, interneto svetainių ar tiesioginio pašto - tikėtina, kad pranešimas su “miesto antspaudu” sulauks didesnio dėmesio. Tai ypač naudinga naujiems projektams ir bendruomenėms, kurios dar nėra sukūrusios savo komunikacijos kanalų.
Siekiant sėkmingos komunikacijos, taip pat svarbu užmegzti ryšius su vietiniais iš skirtingų sektorių arba susijusiomis iniciatyvomis, kurios galėtų sustiprinti žinią. Vietos valdžios institucijos turi platų partnerių (universitetų ir įmonių) ir bendraminčių tinklą, kurie gali paremti reklamuodami iš lūpų į lūpas arba net tiesioginiu būdu.
Savivaldybės gali padėti energijos bendruomenėms bendrauti su įvairiais teisiniais ir techniniais subjektais, kurie dalyvauja kuriant energijos bendriją. Savivaldybės gali atlikti svarbų vaidmenį palengvindamos arba užmegzdamos gerus santykius su energijos skirstymo operatoriumi.
Žmonės, dalyvaujantys energijos bendrijų veikloje, turi svarbių įgūdžių, kurie gali padėti kurti prasmingus vietos projektus. Britt Jurgensen iš “CarbonCoop” padėjo vietos dizaino grupei su vietos atstovais.
Eeklo Miesto Pavyzdys: Atsinaujinanti Energija ir Bendruomenė
Norint nustoti leisti pinigus importuojamam iškastiniam kurui, Eeklo miestas dar 1999 m. nusprendė parengti vėjo jėgainių planą. Taip gimė būsimoji Flandrijos regiono vėjo sostinė. Miestas yra idealioje vietoje tokiam sumanymui įgyvendinti, nes yra polderių pakraštyje, kaimiškoje ir vėjuotoje vietovėje - netoliese esančios Šiaurės jūros.
Pasirinkęs tinkamas viešąsias vietas, miestas paskelbė du konkursus: 1999 m. - dėl dviejų vėjo jėgainių statybos pramoninėje zonoje, o 2009 m. - šalia greitkelio. Pagrindiniai šių konkursų kriterijai buvo 25 tūkst. eurų per metus atlygis už nuomojamą turtą ir mažiausiai 50 proc. piliečių dalyvavimas.
Abu konkursus laimėjo kooperatyvas “EcoPower”, nes jo pasiūlymas buvo pagrįstas 100 proc. Miestas ir toliau investavo į vėjo projektus, buvo įrengtos 8 vėjo turbinos. Penkios iš jų priklauso energetikos kooperatyvams, nes buvo nustatyti tam reikalingi viešųjų pirkimų kriterijai.
Dabar Eeklo mieste iš viso yra 22 vėjo turbinos, kurios patenkina 100 proc. vietos elektros energijos poreikio. Tačiau dauguma jų priklauso komercinėms įmonėms, nes miestas mažiau kontroliuoja privačią žemę. Nepaisant tarybos sprendimo, kad 50 proc.