Šiame straipsnyje apžvelgiama Rokiškio miesto istorija, sovietinės okupacijos laikotarpis, miesto plėtros etapai ir informacija apie Rokiškio butų ūkį.
Rokiškio apskritis ir sovietinė okupacija
Rokiškio apskritis sudaryta 1916 m. pavasarį okupacinės kaizerinės Vokietijos valdžios. Iki I pasaulinio karo pabaigos ji priklausė Oberosto Lietuvos sričiai. Rokiškio apskrityje buvo 13 valsčių, tačiau 1921 m. kovo 30 d. pasirašius Lietuvos-Latvijos sienų sutartį, Latvijos Respublikai perdavus šiaurines Lietuvos teritorijas, Rokiškio apskrityje liko 12 valsčių.
1918 m. gruodį (per Kalėdas) Rokiškį užėmė bolševikų pajėgos. Apskrityje įvesta „revkomų“ valdžia. Rokiškio apskrities „revkomo“ pirmininkas buvo Edvardas Tičkus, „revkomas“ buvo įsikūręs viename Rokiškio dvaro pastatų (pietinėje oficinoje).
1919 m. gegužės 31 d. į Rokiškį atžygiavusi Lietuvos kariuomenė čia bolševikų neberado. Pagal 1923 m. visuotinį gyventojų surašymą, apskrityje gyveno 80 tūkst. gyventojų. Šis skaičius beveik nepakito iki II pasaulinio karo.
Po 1940 m. sovietinės okupacijos iš karto buvo pertvarkyta apskrities administracijos vadovybė. Į svarbiausius postus paskirti buvę komunistai pogrindininkai.
Besitraukiant Vermachto kariuomenei 1944 m. liepos mėn. į Lietuvą įsiveržė sovietų armija. Liepos 6 d. Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto nurodymu į Lietuvos teritoriją pasiųsti evakuoti komunistiniai aktyvistai „atkuriamojo darbo organizuoti“.
Pirmaisiais mėnesiais po karo apskrities administraciją sudarė buvę sovietiniai partizanai. Valsčių komitetų partiečių išsilavinimo lygis buvo dar žemesnis. Vėliau vis didesnę įtaką įgauna demobilizuoti kareiviai, kitataučiai.
1944 m. rugpjūčio 1 d. į Rokiškį įžengė Raudonoji armija. Paskui ją seka ir komunistinis aktyvas, kurio užduotis buvo į savo rankas perimti įstaigų ir įmonių valdymą ir turtą.
Kitą dieną jau buvo sudarytas Lietuvos komunistų partijos Rokiškio apskrities komitetas, kurį sudarė:
- A. Paradauskas - I apskrities komiteto (apkomo) sekretorius
- F. Pivunovas - II sekretorius, vadovavęs propagandai ir agitacijai
- J. Kairelis - apskrities vykdomojo komiteto pirmininkas
- Jakūbonis - buvęs pogrindinio partinio komiteto sekretorius
- D. Kisielius - Vidaus reikalų ministerijos apskrities viršininkas
Vėliau į apkomą buvo įtraukti ir S. Nakaitė ir F. Tranas.
Apskrities komitetas sprendė klausimus dėl kadrų parinkimo įstaigoms ir įmonėms vadovauti, organizavo komjaunimo organizacijos veiklą (pirmuoju komjaunimo komiteto sekretoriumi paskirtas Alfonsas Kairelis), siuntė įgaliotinius į valsčius perimti į savo rankas vietos valdžią, ūkinę veiklą.
Sovietinės valdžios funkcijas vykdė apskričių, miestų, valsčių, apylinių vykdomieji komitetai.
Vienas pirmųjų okupacinės valdžios taikinių buvo jėgos struktūros, kurios vykdė represinio aparato funkcijas. Tačiau pirmaisiais pokario metais daugiausia dėmesio buvo skiriama ne teisėsaugos organų kūrimui, o vadinamųjų „liaudies priešų“ „išvalymui“ iš Lietuvos.
Propagandinei sovietinei agitacijai vykdyti buvo nuspręsta pradėti leisti informacinę brošiūrą „Paskutinės žinios“. Rugsėjo 7 d. buvo pradėtas leisti apskrities laikraštis „Žinios“, kuris vėliau buvo pervadintas „Tarybinis Rokiškis“.
1944 m rugsėjo 1 d. įvyko pirmasis apskrities komunistų partijos susirinkimas, kurio metu buvo nutarta sudaryti apskrities ir valsčių žemės ūkio komisiją, kuri užsiėmė žemės nuosavybės nacionalizacija ir kolchozų kūrimu.
Pirmaisiais mėnesiais buvo nacionalizuota 20 000 hektarų žemės ir įkurti pirmieji tarybiniai ūkiai „Rokiškis“ ir „Obeliai“.
Masinė kolektyvizacija Lietuvoje buvo pradėta 1947 m. paskelbus VKP(b) CK nutarimą „Dėl kolūkių organizavimo Lietuvos, Latvijos ir Estijos TSR“.
Kolektyvizacija vyko vykdant represijas prieš vietos gyventojus. 1947 m. lapkričio mėn. prasidėję ūkininkų trėmimai truko iki 1948 m. gegužės. Per tą laikotarpį į Sibirą ištremta 3938 asmenys.
1948 m. gegužės 22 d. 4 valandą ryto įvykdytas didžiausias masinis Lietuvos gyventojų trėmimas, kurio metu ištremta apie 40 tūkst. žmonių. Tarp jų - 10 897 vaikai iki 15 metų. Iš Rokiškio apskrities per visą sovietinės okupacijos laikotarpį buvo ištremta per 5000 gyventojų.
Dar vykstant karui su nacistine Vokietija, sovietų užimtoje teritorijoje prasidėjo mobilizacija į sovietų armiją. Jaunuoliai pradėjo masiškai organizuotis į partizanų būrius, slapstytis miškuose.
Kovai prieš partizanus organizuojami vietos „naikintojų“ būriai, į kuriuos dažniausiai įstodavo „kaimo biednuomenė“, tai yra neišsilavinę, nusigyvenę mažažemių ūkininkų vaikai, jaunuoliai.
1944 m. Rokiškio apskrityje dar vykstant mūšiams tarp sovietų armijos ir nacistinės Vokietijos kariuomenės buvo planuojamas „civilinės tvarkos“ įvedimas reokupuotose teritorijoje. Vietinės savivaldos institucijose postus užėmė daugiausiai vietiniai komunistiniai aktyvistai ir partizanai. Visą valdžios perėmimą organizavo atvykę LKP centro nurodymu suformuotos komandos „atkuriamajam darbui organizuoti“.
Tremtis - vienas iš skaudžiausių sovietinės okupacijos padarinių.
Rokiškio miesto pertvarkymas ir plėtra
Rokiškio pertvarkymą pagal klasicistinio plano principus pirmiausia reikėtų sieti su Tyzenhauzų gimine - apie 1770 m. Tyzenhauzams nusprendus savo rezidenciją perkelti čia, buvo nutarta radikaliai pertvarkyti ir patį miestelį. Rokiškyje beveik tuščioje miestelio dalyje į rytus nuo bažnyčios buvo suprojektuota ilga stačiakampė turgaus aikštė, tapusi pagrindine kompozicijos ašimi, vakarų pusėje ją užbaigė bažnyčia ir varpinė, o kitame aikštės gale atsidūrė dvaro rūmai.
Antrąją kompozicijos ašį sudarė Vilniaus - Rygos kelio kryptimi nutiestos Kamajų ir Čedasų gatvės. Rokiškis buvo pertvarkytas viduramžių miestų principu, kuomet naujasis miestas buvo prijungtas prie senojo, tačiau senoji dalis nebuvo perstatoma, nekeistas jos užstatymas ir gatvių tinklas.
Svarbu pabrėžti ir tai, kad dvaro rūmų pagrindinio fasado sienoje iškalta 1801 metų data leidžia manyti, kad miestelio perplanavimas ir klasicistinių rūmų statyba vyko vienu metu. Naujieji dvaro rūmai buvo vienaaukščiai su aukštais pusrūsiais, jų tūris susidėjo iš trijų dalių, centrinė dalis turėjo mezoniną su virš jo iškeltu kupolu.
Tuo pat metu išraiškingesnės architektūros statinių atsirado ir šalia naujai suformuotos turgaus aikštės. XIX a. pr. šalia jos buvo pastatytas mūrinis prekybinis pastatas- ilgas trijų dalių prekybinis pastatas buvo sumūrytas iš lauko akmenų, pagrindinis fasadas simetriškas su centriniu rizalitu, kurio plokštumą skaido puskolonės, šoniniuose galuose stovėjo dorėninio orderio kolonos.
1864 m. miestelio centrinėje dalyje kilo gaisras, kurio metu sudegė medinė bažnyčia, todėl buvo imtasi naujų mūrinių maldos namų statybos darbų. Galutinai klasicistinės ašies dominantės buvo suformuotos 1905 m. po dvaro rūmų rekonstrukcijos.
Tačiau, kaip matyti iš amžininkų miesto gyventojų atsiminimų ir publikacijų tuometinėje spaudoje, tarp jų plytėjusi turgaus aikštė ir ją supę pastatai kūrė purvino ir prastai prižiūrimo miestelio įspūdį.
Tačiau ryškesni pokyčiai ir tvarkymo darbai prasidėjo jau tik nepriklausomoje Lietuvoje - didėjant miesto gyventojų skaičiui 1922 m. buvo pradėtas įgyvendinti Rokiškio plėtros planas, kuriame naujos gatvės turėjo darniai susisieti su senosiomis, o 1924 m. buvo pradėta Rokiškio dvaro žemių parceliacija, kurios metu nusavintos teritorijos į pietryčius nuo centro buvo atiduotos miesto reikmėms - naujai suplanuotoje teritorijoje skirti plotai miesto gimnazijai, sporto aikštynui, miesto valdybai, kalėjimui, miestiečių gyvenamiesiems namams.
Mieste imtos grįsti gatvės, 1926 m. pradėtas ir cementinių šaligatvių dėjimas - pirmiausia jie sudėti aikštėje, vėliau visose gatvėse iš eilės, o jau 1933 m. „Lietuvos aide“ buvo nurodyta, kad „sutvarkytas beveik visas senasis miestas, išskiriant Kapų rajoną, kur liko dar neišgrįstos kelios nedidelės gatvės“.
Vis dėlto, bene svarbiausias senosios miesto dalies tvarkymo akcentas buvo aikštės pertvarkymas - jos dalyje prie bažnyčios buvo įrengtas skveras su medeliais ir gėlynais, o jo viduryje 1931 m. Svarbu ir tai, kad iki karo centrinėje dalyje dominavusius medinius namus ėmė keisti mūriniai pastatai, didėjo statinių tūriai, atskirose gatvių atkarpose išryškėjo vientisas užstatymas, pabrėžiantis plano kompoziciją ir aikštės proporcijas.
Naujieji pastatai nepakeitė klasicistinio plano, buvo statomi prisilaikant statybos linijos, todėl padidėjęs užstatymo tankumas tik paryškino taisyklingą Rokiškio planą, o sutvarkius aikštę, išvalius ją nuo menkaverčių namų ir jos prieigose pastačius aukštesnių pastatų buvo išryškintos aikštės erdvės.
Didžiausias dėmesys buvo skirtas pagrindinei miestelio dominatei bažnyčiai, jau tarpukariu buvo suprastas jos išskirtinumas ne tik mieste, bet ir visoje Lietuvoje - kaip viena įspūdingiausių bažnyčių ji buvo vertinama tiek šio laikotarpio leidiniuose, tiek periodinėje spaudoje.
Tačiau kiti objektai ne tik nesulaukė įvertinimo, bet dar ir buvo keičiami, pavyzdžiui, prie prekybos namų rytinės sienos buvo pristatytas neišraiškingos architektūros vieno aukšto priestatas, kuriame įsikūrė parduotuvė, tačiau naujasis statinys visiškai nesiderino prie bendro prekybos namų vaizdo, ardė šio pastato harmoniją.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui pirmiausia buvo rūpinamasi miesto sutvarkymu, be to, okupavus Lietuvą, išryškėjo okupantų siekis iš pagrindų pertvarkyti politinį, ekonominį, socialinį gyvenimą, todėl keitėsi ir požiūris į paveldo objektus.
Rokiškio dvaro sodybos pastatai atiteko tarybiniam ūkiui ir buvo menkai prižiūrimi. Tačiau būtent šiuo laikotarpiu pradėti organizuoti pirmieji tvarkymo darbai - buvo nutarta iš rūmų iškelti tarybinį ūkį, o dvarą ir parką perduoti Rokiškio kultūros namams, taip pat numatyta suteikti lėšų jų pataisymui.
Tvarkymo darbai paspartėjo tik 1952 m., kuomet į rūmus buvo įkeltas muziejus, tačiau realiai dvaro priežiūra pagerėjo tik 8 deš. pabaigoje, tam didelę įtaką turėjo ir tai, jog nuo 1979 m. visi ansamblio statiniai atiteko vienam savininkui - krašto muziejui, o tai turėjo palengvinti pastatų tvarkymą, tačiau net ir tada darbai vyko lėtai, nekokybiškai.
Svarbu ir tai, kad didžiausias dėmesys buvo skirtas tiems dvaro sodybos pastatams, kurie buvo pritaikyti muziejaus reikmėms, pirmiausia, dvaro rūmams ir oficinoms, tačiau tie statiniai, kuriems nebuvo numatytas joks pritaikymas, stovėjo tušti ir nebuvo remontuojami, todėl pastarųjų būklė buvo labai prasta.
Paradoksali situacija susidarė dėl alaus daryklos pastato - per visą sovietmetį jis buvo saugomas kaip senieji dvaro rūmai, vadinamoji „Krošinskių pilaitė“, nes iki 1988 m. nebuvo atlikti jokie pastato tyrimai.
Panašioje situacijoje atsidūrė ir prekybos namų pastatas - nors jis taip pat gavo architektūros paminklo statusą, tačiau jam išsaugoti buvo atlikti tik smulkūs remonto darbai, atlikta eilė pertvarkymų.
Geriausiai prižiūrimas paveldo objektas Rokiškyje buvo bažnyčios kompleksas, didžiausią įtaką tam darė išskirtinė ansamblio architektūra, jo vertinimas atsispindėjo ir realiuose tvarkymo bei apsaugos darbuose.
1954 m. buvo parengtas Rokiškio miesto generalinis planas. Jame planuota tik gyvenamoji zona be geležinkelio stoties gyvenvietės, pramonės ir transporto teritorijų. Miestas numatytas plėsti į rytus bei vakarus - planuojamoje teritorijoje suformuoti 6 nauji kvartalai, juose numatyta statyti tik sodybinius namus bei suformuoti taisyklingą gatvių tinklą.
Nors centrinėje dalyje didesnių statybos darbų nenumatyta, tačiau rytinėje aikštės dalyje, pagal projektą buvo pastatytas dar vienas namas, kuris beveik visai užstojo dvaro rūmus, suardė ryšį tarp ašies dominančių, sumažino klasicistinio plano poveikį senajai miesto daliai.
1961 m. buvo sudarytas dar vienas generalinis planas, jame miestą numatyta plėsti pietų kryptimi - prie geležinkelio suplanuotas pramonės rajonas, prie pietinės miesto užstatymo ribos - daugiabučių rajonas, ant šios ribos - naujasis miesto centras, kuriame turėjo iškilti daugiaaukštis administracinis pastatas, paštas, daugiabučių gyvenamųjų namų masyvas, prekybos centras, kultūros namai ir kitos administracinės įstaigos, plane numatytas taisyklingas gatvių tinklas, atitinkantis vietovę ir senojo planavimo tradiciją.
Istorinis centras šia kryptimi neplėtotas, o miesto dalis tarp jo ir naujojo centro, užstatyta XVIII a. pab. - XX a. vid. mediniais namais, numatyta rekonstruoti, sodybinius namus keičiant daugiabučiais.
Rokiškio režisierius meta pirštinę Lietuvai - sukūrė filmą "Emigrantai" (pokalbis studijoje)
Akcinė bendrovė Rokiškio butų ūkis
Juridinis asmuo Akcinė bendrovė Rokiškio butų ūkis (registracijos adresas Rokiškis, Nepriklausomybės a. 12A) išregistruotas 2022 m. gruodžio mėn. 16 d., penktadienį. Pakeistas registracijos adresas iš Rokiškio r. sav. Rokiškio m. Nepriklausomybės a. 12A į Rokiškis, Nepriklausomybės a.
EVRK 2.0 red. - teisinė veikla, žr. - įrenginių palaikymo veikla (paslaugų, tokių kaip bendras vidaus valymas, tvarkymas ir smulkus remontas, šiukšlių šalinimas, asmens apsauga ir sauga, kompleksas), žr. - statinių, tokių kaip karinės bazės, kalėjimai, ir kitų įrenginių tvarkymas (išskyrus kompiuterinės įrangos tvarkybą), žr.
Rokiškis šiandien.