Daugiabučio Buto Sienų Apšiltinimas: Medžiagos ir Technologijos

Daugiabučių namų šildymo ir energijos taupymo klausimas tampa vis aktualesnis, ypač didėjant energijos kainoms ir siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Daugelis daugiabučių Lietuvoje yra pastatyti iki 1990-ųjų ir turi prastą šiluminę izoliaciją. Lietuvoje dominuojantys sovietinės statybos daugiabučiai yra tapę neatskiriama šalies urbanistinio peizažo dalimi. Juose gyvena du trečdaliai Lietuvos gyventojų, kurie dažniausiai skundžiasi ne tik didelėmis sąskaitomis už šildymą, bet ir nekomfortiškomis gyvenimo sąlygomis. Bėgant laikui jie paseno, susidėvėjo, išorinės konstrukcijos pasidarė „kiauros" - košiamos vėjo ir nesulaikančios šilumos.

Šiltinti vidines sienas aktualiausia žmonėms, gyvenantiems senos statybos nerenovuotuose butuose. Kiekvieną žiemą per išorines sienas prarandama šiluma, dėl ko išsipučia sąskaitos už šildymą. Problemą išsprendžia namo renovacija, kurios metu papildomai apšiltinamas jo fasadas. Vis dėlto, šalyje renovacija vis dar nėra visuotinė, todėl dalis gyventojų netgi nežino, kada jų namas bus renovuojamas. Daugelis gyventojų, gyvenančių daugiabučiuose namuose, ypač kampiniuose butuose, susiduria su šaltų sienų ir pelėsio problema. Ši problema ypač aktuali senos statybos namuose, kur prasta šilumos izoliacija ir ventiliacija. Sienų šiltinimas iš vidaus gali padėti išspręsti šilumos nuostolių problemą.

Kodėl verta apšiltinti butą iš vidaus?

• Ženkliai sumažinsite šilumos perdavimą tarp vidaus ir lauko aplinkos.
• Išsaugomas naudingas patalpos plotas.
• Galima apšiltinti sienas kiekviename kambaryje atskirai, priklausomai pagal poreikį arba planuojamo remonto galimybes.
• Jeigu nenorite apšiltinti visų būsto patalpų, neprivalote to daryti.
• Apsišiltinus namus šiomis plokštėmis, ženkliai sumažėja erdvės įšilimo laikas.

Sienų Šiltinimas Iš Vidaus: Ar Tai Gera Idėja?

Kaip nurodo statybos techninis reglamentas bei pabrėžia daugelis statybos praktikų, toks šiltinimo variantas rekomenduotinas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės pastato apšiltinti iš išorės. Pastatų diagnostiką atliekančios įmonės UAB „KA projektai“ vadovas Andrius Kirklys pabrėžia, jog šiltinti pastatą iš lauko pusės yra kur kas naudingiau. Vis dėlto, jeigu matote, kad kitos išeities nėra, galite mėginti šiltinti vidines sienas ir iš to ištraukti geriausia, kas įmanoma.

Priklausomai nuo šiltinančio sluoksnio storio, tai ypač jausis, jei kambarys nedidelis. Be to, skirtingai nei apšiltinant lauko sienas, dirbant iš vidaus reikia atsižvelgti į elektros lizdus, radiatorius, grindjuostes ir visa kita, kas yra neaktualu lauke. Tačiau svarbiausia priežastis - pasikeitusi sienos „sudėtis“ ir naujos jos savybės. Neatsakingai įrengus apšiltinantį sluoksnį žiemą jis daugiau įšąla, jame susikaupia daugiau drėgmės, siena labiau deformuojasi ir pleišėja.

„Šiltinant iš vidaus, svarbu apšiltinti ne tik sienas, bet ir dalį besiribojančių perdangų ar sienų. Jei to neatliksime, neapšiltintuose kampuose paviršiaus temperatūra bus dar mažesnė. „Apšiltinus pastatą iš vidaus, „rasos taškas“ dažniausiai atsiranda ne atitvaroje, o patalpose t.y. tarp senosios atitvaros ir naujos apdailos, naujo apšiltinimo sluoksnyje. Šiltinimas iš vidaus galimas tik atlikus skaičiavimą dėl rasos taško susidarymo. Didžioji dalis butų, savarankiškai atlikusių apšiltinimą iš vidaus, jau po metų susiduria su pelėsio problema ir nėra jokio skirtumo ar šiltinate vata ar polistirolu.

Buto apšiltinimas izoliacinėmis medžiagomis iš vidaus yra problematiškas. Visų pirma, apšiltinta iš vidaus siena žiemą labiau įšąla, nes jos nešildo iš kambario išeinanti šiluma. Kadangi gretimo buto siena neapšiltinta, tarp apšiltintos ir neapšiltintos sienos dalių susidaro papildomi įtempimai, sienoje gali atsirasti įtrūkimų ir net plyšių. Siekiant išvengti pelėsio atsiradimo, būtina kambaryje palaikyti santykinę drėgmę ne daugiau 60%. Kiekviena izoliacinė bei apdailinė medžiaga sudaro papildomą kliūtį šaltuoju metų laiku drėgmės pasišalinimui iš kambario į lauką. Taigi, būtina kartu suprojektuoti ir papildomą ištraukiamąją ventiliaciją.

Apšiltinus lauko sienas, atsiranda rasos taškas, kuriame kondensuojasi drėgmė. Tradiciniai šiltinimo variantai (mineralinė vata arba polistirenas, garo izoliacinis sluoksnis ir apdailos sluoksnis) yra ribojami izoliacijos storiu, nes didesnis storis gali sukelti didesnius kondensato kiekius, kurių siena nebesugeba absorbuoti, ir atsiranda pelėsis. Rasos taškas sienoje - viena pagrindinių pelėsio atsiradimo priežasčių.

Siekiant išvengti pelėsio atsiradimo, būtina užtikrinti gerą patalpų ventiliaciją. Santykinis oro drėgnumas neturėtų viršyti 60 procentų. Patalpas reikia nuolat valyti, o pelėsio pažeistus paviršius valyti cheminėmis antipelėsinėmis priemonėmis. Langas anksčiau buvo oficialiai pripažinta pastato vėdinimo sistemos dalis. Tačiau modernūs plastikiniai langai yra sandarūs, todėl būtina pasirūpinti papildoma ventiliacija. Dažnas vėdinimas, ištraukiamoji ventiliacija virtuvėje ir vonioje, bei drėgmės surinkikliai gali padėti palaikyti tinkamą drėgmės lygį.

Jei patalpos šiltinamos iš vidaus, tuomet tarpe tarp apšiltinimo medžiagos ir sienos santykinė kambario drėgmė pasiekia 100 proc., kai vidinėse patalpose rekomenduojama palaikyti 40-60 proc. drėgmę. Vaizdžiai tariant, prasiskverbusi drėgmė atsiduria spąstuose ir pradeda kondensuotis ant vidinių patalpų sienų. O perdrėkusios sienos yra palanki terpė veistis pelėsiui. Todėl jei ryžotės apšiltinti iš vidaus, tai reikėtų daryti visame name ar bent jau visai galinei namo sienai, bet dėl minėtų priežasčių nerekomenduotina tik vienam butui ar vienai sienai.

Dažniausiai pasitaikanti problema - rasoja kambario kampai, ypač sandūroje su perdanga. Viena iš galimų priežasčių - tarpblokinės siūlės praranda savo izoliacines savybes, pro čia smelkiasi drėgmė ir šaltis, todėl būtina atnaujinti siūlę iš pastato išorės. Kita priežastis - patalpų kampai yra šalčiausia vieta, todėl čia kondensuojasi gyventojų ir prietaisų „pagaminta“ drėgmė. Kad patalpų kampuose nesusidarytų drėgmės kondensatas ir nesiveistų mikroorganizmai patariama šiltinti ir dalį vidinių sienų.

Šiltinimo medžiagos ir technologijos

Populiariausios tradicinės medžiagos sienų šiltinimui iš vidaus yra polistireninis putplastis ar mineralinė vata - akmens vata ar stiklo vata. Supaprastintai sienos „sumuštinis“ dažniausiai atrodo taip - siena + šiltinimo medžiaga + garo izoliacija + vidaus apdailos plokštė + apdaila. Šiltinant mineraline vata, įrengiamas karkasas, o plokštės įstatomos į jo vidų. Šiltinant putplastis, plokštės dažniausiai klijuojamos prie paviršiaus, nors gamintojai pasiūlo ir kitokių tvirtinimo sprendimų.

Sienų šiltinimo iš vidaus problema yra ne tokia jau reta - įvairūs šiltinimo medžiagų gamintojai siūlo savo sprendimus, neretai pristatydami ne tik atskiras plokštes, tačiau ir sistemas. Rinkoje galima rasti specialių darbą palengvinančių įvairaus storio plokščių, kuriose jau įrengti polistireninio putplasčio, garo izoliacijos bei gipso kartono sluoksniai. Kitas variantas - įsigyti ekstruzinio putplasčio, kuris pats yra mažiau laidus vandens garams, todėl gali neprireikti papildomų izoliacinių sluoksnių. Šiuo atveju, reikėtų gerai atkreipti dėmesį į gamintojo siūlomą tvirtinimo būdą. Tam pačiam tikslui galima naudoti poliuretano plokštes ar jų sistemas, kurios, kaip teigiama, pasižymi gera šilumine varža bei tuo pačiu leidžia drėgmei judėti pirmyn ir atgal.

Apsvarstykite šias medžiagas ir technologijas:

• Ultra plona šilumos izoliacija „Korund“: Ši medžiaga, savo konsistencija primenanti dažus, veikia lyg šilumos barjeras. 1 mm storio „Korund“ atstoja 50-60 mm mineralinės vatos.
• Difuzijai atviros sistemos („Knauf TecTem“): Tai perlitinės plokštės, kurios pasižymi geru drėgmės įsiurbimu ir transportavimu. Šioje sistemoje nėra garo izoliacijos, nes susidaręs kondensatas yra išgarinamas.
• Ekovata: Tai vienintelė termoizoliacinė medžiaga, kuriai nereikia jokių plėvelių. Ekovata turi antiseptinių savybių, todėl apšiltintoje sienoje neleis atsirasti pelėsiui.
• Poliuretano putos (Polynor): Vienkomponentės purškiamos poliuretano putos, skirtos apšiltinimui iš vidaus ir išorės.

Polistireninis putplastis

Šiltinant polistireniniu putplasčiu jo plokštės prie paviršiaus klijuojamos specialiais klijais, vientisu sluoksniu padengiant visą jų paviršių. Plokštės stipriai prispaudžiamos nepaliekant tarpų - jie yra puiki erdvė pelėsiniams grybams. Šiltinimo plokštės ant sienos išdėstomos taip, kad atskirų plokščių eilių siūlės nebūtų vienoje vertikalėje. Būtina kruopščiai apšiltinti sienose esančių langų angokraščius.

Mineralinė vata

Mineralinės vatos plokštės yra montuojamos tarp karkaso elementų. Sluoksnis priklauso nuo konkrečios situacijos, tačiau neturėtų viršyti 5 cm. Ant šio sluoksnio būtina įrengti garo izoliaciją - tam tiks ir polietileno plėvelė. M. Gimbutas teigia, kad čia išryškėja vienas vatos privalumų. „Mineralinės vatos plaušas, įstatytas tarp profilių susispaudžia ir užpildo tarpus tarp karkaso.

Garo izoliacija

„Prieš įrengiant apdailą, reikėtų įrengti garo izoliaciją, kuri apsaugotų nuo garų patekimo į atitvaras - išorines sienas ar lubas. Garus izoliuojanti plėvelė turi būti suklijuota tarpusavyje, kad nebūtų plyšelių, per kuriuos gali prasiskverbti vandens garai. Vandens garų kiekis patalpose žiemą yra žymiai didesnis nei lauke, todėl jie difuzijos būdu keliauja ten, kur jų yra mažiau - į lauką. Drėgmės kondensacija sienose yra pavojinga. Išorinės sienos vidaus paviršiaus temperatūra yra beveik kaip kambario, bet tik vidinio sluoksnio. Kuo daugiau į išorę, tuo labiau temperatūra mažėja. Jei lauke -5 laipsniai, sienos viduje gali būti 0 laipsnių ir esant pakankamai drėgmės, ji gali pradėti kondensuotis. Tai yra nepageidautina, o, pavyzdžiui, medinėse konstrukcijose kondensacija apskritai neleistina“, -izoliacinio sluoksnio būtinumą pagrindžia M. Gimbutas.

Oro Tarpų Užpildymas

Oro tarpai būdingi senesnės statybos mūriniams namams ir būtent jie yra atsakingi už išeinantį didelį kiekį šilumos. Privačiuose namuose yra kur kas lengviau atlikti fasado šiltinimo darbus, todėl priežasčių šiltinti iš vidaus yra dar mažiau. Tačiau galbūt šis sprendimas gali pakeisti šiltinimą iš vidaus ar iš lauko? M. Gimbutas teigia, kad toks variantas tikrai pagerina sienos šiluminę varžą, tačiau vėliau vis tiek tenka imtis papildomų sienos šiltinimo priemonių. „Užpildant oro tarpus, senos sienos termoizoliaciją galima pagerinti 2-3 kartus, priklausomai nuo tarpsienio pločio. Tačiau to nepakanka, nes dar lieka šiluminiai tilteliai aplink langus, duris, perdengimo vietose, pamatuose. Jam antrina ir A. Kirklys. „Oro tarpo užpildymas termoizoliacine medžiaga yra pirmas darbas, kurį reikia atlikti prieš pradedant lauko sienų apšiltinimą iš lauko pusės. Kodėl? Todėl, jog apšiltinus iš lauko pusės ir palikus neužpildytą oro tarpą gauname tokį efektą, kai per oro tarpą vyksta oro cirkuliacija. Taip vėsinama siena, o apšiltinimas kaip ir nebetenka prasmės. Jis primena, kad namo šildymas yra kompleksinių priemonių visuma. „Jei pastatas bus nesandarus, kad ir kaip gerai jį apšiltinsime, mes efekto neturėsime ir patirtos finansinės sąnaudos bus paprasčiausiai išleisti pinigai išorinei apdailai. Kaip ir minėjau, reikia stengtis pastatus šiltinti tik iš lauko pusės ir tada visos medžiagos, jas tinkamai panaudojus, yra tinkamos,“ - apibendrina A.

Pagrindinės Taisyklės Šiltinant Iš Vidaus:

• Paruoškite sienas: Nuvalykite, padenkite antipelėsinėmis priemonėmis ir gerai išdžiovinkite.
• Sandarumas: Užtikrinkite, kad tarp šiltinimo medžiagos ir sienos neliktų oro tarpų.
• Vėdinimas: Įrenkite papildomą vėdinimą, kad pašalintumėte drėgmę.
• Visas plotas: Jei įmanoma, šiltinkite visą sieną, o ne tik dalį.

Medžiagų Palyginimas

Apžvelkime pagrindines šiltinimo medžiagas ir jų savybes lentelėje:

Svarbūs aspektai

• Konsultacija su specialistais: Prieš pradedant šiltinimo darbus, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais, kurie įvertins jūsų buto situaciją ir patars, kokias medžiagas ir technologijas pasirinkti.
• Namo bendrijos įsitraukimas: Jei pelėsis plinta ne tik jūsų bute, bet ir kituose tos pačios laiptinės butuose, būtina kreiptis į namo bendriją, kad būtų sprendžiama problema kompleksiškai.
• Sandarumas: A-A++ klasės namuose sienos turi būti absoliučiai nelaidžios orui.

Apšiltinus kampinio buto sienas iš vidaus, būtina atsižvelgti į daugelį veiksnių, įskaitant medžiagų pasirinkimą, ventiliaciją ir drėgmės kontrolę.

tags: #butuose #sienu #apsiltynimas