Šiandieninėje nekilnojamojo turto rinkoje tiek naujų būstų pardavimo, tiek nuomos rinkos išgyvena tikrą piką. Nuomininkai aktyviai ieškosi naujų namų, o norintys nuosavo būsto jam negaili ir apvalių sumų. Siekiant nuspręsti, ar būstą geriau nuomotis, ar pirkti, vieno recepto nėra, tačiau prieš priimant sprendimą, anot specialistų, reikia įvertinti keletą itin svarbių kriterijų bei suvokti, kad ne viskas ateityje bus vertinama pagal šių dienų perspektyvą.
Bendro naudojimo objektai daugiabutyje
Svarbu žinoti, kokie objektai daugiabutyje priskiriami bendro naudojimo objektams. Pastato bendrojo naudojimo objektai yra aprašyti Bendrijų įstatymo 2 str. 3) pastato. Bendriją steigia pastato savininkai, to pastato savininkų bendrija rūpinasi to pastato savininkų bendraisiais interesais.
Pastato savininkų bendrojo naudojimo objektai turi būti surašyti bendrojo naudojimo objektų apraše, kuriame, be kita ko, nurodoma, ar konkretus objektas priskiriamas visiems savininkas, ar tik jų daliai, gali būti.
Pagal galiojantį Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų įstatymą bendrojo naudojimo objektai, be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); vietiniai.
Kokie objektai gali būti bendrojo naudojimo?
- Pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros).
- Atskiriantys bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas.
- Fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos).
Klausimai ir atsakymai apie bendro naudojimo objektus
Ar sandėliukai, neturintys unikalaus numerio, yra bendrojo naudojimo patalpos? Jeigu asmeniškai naudojami sandėliukai priskiriami bendrajai dalinei nuosavybei, tai suprasčiau, kad kaimynas teisėtai reikalauja didesnio ploto sandėliuko, ar aš teisus ? Savininkai gali nustatyti naudojimosi bendrojo naudojimo objektu tvarką, proporcingumas yra svarbus argumentas, bet galbūt ne vienintelis, savininkai gali nuspręsti ir kitaip.
Kol nustatyta tvarka visiems tinka, viskas gerai, bet jeigu kyla nepasitenkinimo dėl galiojančios tvarkos, galima pasiūlyti nustatyti naują tvarką, o nepavykus susitarti galima kreiptis į teismą ir teismas priims sprendimą, kurį bus privaloma vykdyti.
Ar laiptinė, kuria naudojasi vienas butas iš penkių, yra bendro naudojimo objektas? Jeigu pastato bendrojo naudojimo objektų apraše būtų nurodyta, kad bendrijo naudojimo objektas - konkreti.
Namo išorinė siena sudaryta iš langų. Ar pats stiklo paketas (ne rėmas) yra bendro naudojimo, ar priklauso tam butui, kuriame yra? Bendrijų įstatyme bendrojo naudojimo objektams, be kita ko, priskiraimos bendrosios pastato konstrukcijos.
Gyvename bute, kuris turi lodžiją, kaimynas skundžiasi, kad lyjant lietui nuo mūsų lyja į apačią pas jį. Ar iš bendrijos lėšų tvarkoma tokia siena ar iš asmeninių lėšų?
Mūsų 4 a. namas su kitu namu yra sujungtas siena su įrengtais balkonais, po kuria yra praėjimas pėstiesiems. Kas turi remontuoti balkono pagrindą?
Daugiabutyje planuoja keisti liftą, kaip galima išvengti mokėti už lifto pirkimą, jei gyvename pirmame aukšte? Pirmo aukšto savininkai, jeigu nustatoma, kad jie nesinaudoja liftu, gali nemokėti naudojimosi liftu išlaidų (už lifto elektrą, už lifto valymą ar pan.), bet liftas yra bendras pastato inžinerinis objektas, prie kurio išlaikymo ir techninės priežiūros turi prisidėti visi savininkai.
Namo bendrija neturi savo teisiškai įregistruoto žemės sklypo, tačiau bendrijos administracija skaičiuoja mokesčius už teritorijos valymą. Ar tai teisėta? Svarbu išsiaiškinti, kas valdo teritoriją, būna, pavyzdžiui, kad bendrija išsinuomoja žemės sklypą iš valstybės, būna, kad nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso žemės sklypas.
Daugiabutyje atlikta renovacija, buvo pakeisti vamzdžiai, radiatoriai, sudėti termostatai, elektroninės duomenų perdavimo sistemos. Kas yra savininkas termostatų ir tokių elektroninių sistemų - būsto savininkas ar bendrija?
Pirmame namo aukšte bute prakiuro bendro kanalizacijos stovo trišakis. Ar už bendrų komunikacijų remontą tokiu atveju būtinai turi mokėti buto savininkas, kuriame prakiuro vamzdis? Jei buvo keičiami visų butų ir kitų patalpų savininkams priskirti bendrojo naudojimo nuotekų vamzdynai, proporcingai prie jų atnaujinimo turi prisidėti visi butų ir kitų patalpų savininkai.
Nuoma ar pirkimas?
DELFI užsakymu vykdyta reprezentatyvi „Spinter“ tyrimų apklausa parodė, kad 79,5 proc. lietuvių mano, jog būstą jiems labiau apsimoka pirkti nei nuomotis. Vos 7 proc. pasisakė už tai, kad būstą geriau nuomotis, o dar 13,5 proc. teigė išvis neturintys nuomonės.
Kaip parodė apklausa, bendrai už būsto pirkimą dažniau pasisakė moterys, taip pat vidutinio ir vyresnio amžiaus gyventojai, 45 m. ir vyresni asmenys, rajonų centrų gyventojai. O štai būsto nuoma dažniau patraukli 18-35 m. vyrams, kurie gyvena didmiesčiuose.
2018 metais panašaus pobūdžio tyrimas buvo atliktas ir tarptautiniu mastu. Jame taip pat gyventojų buvo klausiama, kas, jų nuomone, yra geresnis sprendimas: būstą pirkti ar nuomotis. Gautais rezultatais buvo dalijamasi think.ing.com tinklalapyje. Tyrime, kurį atliko „ING International Survey“, apklausus 13-ikos Europos šalių bei JAV ir Australijos šalių gyventojus paaiškėjo, kad respondentai taip pat labiau pasisakė už nuosavo būsto įsigijimą. Taip vidutiniškai manė 71 proc. apklaustųjų. Kad geriau gyvenamą vietą nuomotis, pritarė 20 proc. gyventojų, o likę 9 proc. teigė neturintys nuomonės.
Būsto nuomos kainos didmiesčiuose
Kalbant apie NT nuomos kainas, jos sotinėje, pasak M. Mikočiūno, šiuo metu tikrai siekia aukštumas ir yra didžiausios visoje Lietuvoje. Specialistas vardijo, kad už vieno kambario nuomą, kuris yra senos statybos bendrabutyje arba už kambarį sename bute gali tekti pakloti 50-70 Eur mėnesiui, o jei butas - naujesnės statybos, tada kambario nuomos kaina gali šoktelti ir iki 150-200 Eur mėnesiui.
Vieni paklausiausių būstų nuomai šiuo metu - vieno ar dviejų kambarių mažos kvadratūros butai. NT brokeris skaičiavo, kad pigiausiai būstą Vilniuje galima išsinuomoti už 300-400 eurų, o vidutinės klasės buto nuoma atsieina apie 600 eurų.
Portalas tv3.lt patikrino, už kiek pigiausiai galima išsinuomoti būstą - Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Taigi NT skelbimų portale Aruodas.lt Vilniuje pigiausiai atsieitų ne buto, bet kambario nuoma. Pavyzdžiui, Fabijoniškėse, senos statybos daugiabutyje, trijų kambarių bute kambario nuoma be balkono kainuoja 180 eurų, o su balkonu - 200 eurų. Dar papildomai apie 50 eurų kainuos komunaliniai mokesčiai. Tuo metu pigiausiai vieno kambario butą galima išsinuomoti už 300 eurų, butas Justiniškėse, senos statybos daugiabutyje su baldais. Buto plotas 36 kvadratiniai metrai.
Kaune, Šilainiuose, senos statybos daugiabutyje kambario nuoma 4 kambarių bute atsieitų 120 eurų. Tuo metu vieno kambario buto Žaliakalnyje, senos statybos bute nuoma siekia 200 eurų. Butas su baldais, 25 kvadratinių metrų ploto.
Klaipėdoje kambarį pigiausiai galima išsinuomoti už 120 eurų, kambarys palėpėje įrengtas nuosavame name, jo plotas yra 30 kvadratinių metrų, kambarys su baldais. Tuo metu vieno kambario buto nuoma Klaipėdoje, Kretingos g. atsieitų 240 eurų. Daugiabutis senos statybos, buto plotas yra 36 kvadratiniai metrai.
Krinta butų pardavimo ir nuomos kainos
Nuomos rinkos augimas
Per pirmąjį 2023 metų pusmetį Lietuvoje būsto nuomos pajamingumas ūgtelėjo. Vidutinė nuomojamų būstų segmentų pajamingumo reikšmė Vilniuje padidėjo nuo 5,2 iki 5,4 proc. Tipinis nuomos pajamingumas skirtinguose segmentuose pasikeitė nuo 4,1-6,5 proc. iki 4,6-6,9 proc.
„Inreal“ duomenimis, Vilniuje būsto nuomos kainos ne visuose segmentuose keitėsi tolygiai. Vieno kambario butų nuomos kainos per pusmetį beveik nesikeitė. Mediana išliko ties 400 Eur/mėn., o tipinių kainų rėžis netgi susiaurėjo į mažesnę pusę - nuo 270-580 Eur/mėn iki 270-560 Eur/mėn.
Aiškesnis kainų padidėjimas yra stebimas dviejų kambarių butų segmente, kurį renkasi tiek labiau mobilūs gyventojai, tiek būsto pradiniam įnašui lėšas renkantys pirkėjai. Šiame segmente mediana padidėjo nuo 600 iki 620 Eur/mėn., o tipinis kainų rėžis - nuo 440-850 Eur/mėn. iki 450-850 Eur/mėn.
Ryškesniu pokyčiu pasižymėjo trijų kambarių butų nuomos kainos. Panašūs procesai stebimi ir kituose Lietuvos miestuose: Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Panevėžyje.
Pagrindiniai skirtumai tarp sostinės bei regionų yra nuomos rinkos dydis bei būsto nuomos pajamingumas, kuris ir toliau išlieka aukštesnis nei metinė būsto paskolų palūkanų norma, todėl, tikėtina, kad Euribor pokyčiai nuomos kainų dinamikai turėjo sąlyginai mažiau įtakos.
Patarimai investuojantiems į NT nuomai
NT brokeris Ignas Zabarauskas pastebi, kad lietuviai investuodami į NT daro nemažai klaidų. „Viena dažniausių investicijų - butas nuomai. Ir žmonės dažnai investicijai renkasi tuos Vilniaus mikrorajonus, kur patys gyvena. Tačiau ne visada toks sprendimas yra teisingas komerciniu atžvilgiu. Ne visada tame rajone būtent pirkėjo nusižiūrėtas butas bus rentabilus, lengviausiai išnuomojamas ir generuos geriausią grąžą“, - pastebėjo NT brokeris.
Anot jo, geriausia investuoti į mažus butus. Investicijai nereikia bijoti pirkti net 18-25 kvadratinių metrų ploto studijos tipo butų. Tokie būstai patrauklūs studentams ar jauniems specialistams.
Pasak jo, nuomai butus gyventojai įrengia pigiau. Svarbiausia ne įrengimas, bet vieta. Labiausiai apsimoka nuomai pirkti būstą Naujamiestyje, Šnipiškėse, Antakalnyje, Žirmūnuose, Baltupiuose, mikrorajonuose netoli aukštųjų mokyklų.
Anot jo, nuomininkui taip pat nėra labai svarbu, butas senos ar naujos statybos. Labiau apsimoka pirkti senesnės statybos būstą, nes jis bus pigesnis. O jeigu jis bus sutvarkytas, tai nuomininkui jis atliks tą pačią funkciją, kaip ir naujos statybos daugiabutyje, esantis butas.
Būstai sau ir nuomai skiriasi
„Inreal” Investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) organizuotojo „Būsto mugėje“ pasakojo kuo skiriasi butai, kuriuos gyventojai perka sau ir butai, kuriuos perka nuomai. Anot jo, apskritai įsigyti būstą verta tuomet, kai būsto kaina nemažėja daugiau nei skirtumas tarp būsto nuomos kainos ir paskolos palūkanų.
NT specialisto teigimu, brangiausiai išnuomojamas naujas arba naujai įrengtas būstas, nes jis dar negyventas. Tačiau vėliau bėgant metams tokio buto nuomos kaina ima mažėti, atsiranda kosmetinio remonto poreikis. O 12-14 metų senumo būstai rinkoje tampa jau nebepatrauklūs. Žinoma, dar svarbu vietos aspektas. Būstų sau ir nuomai dažnai skiriasi ir įrengimas.
Jis pastebėjo, kad nuomoti apsimoka mažesnius butus. Kuo būsto plotas didėja, tuo mažėja kvadratinio metro nuomos kaina. Tai yra todėl, kad nuomos kaina nustatoma apvali 300, 350, 400, 450, 500 eurų ir t.t. Todėl 44 kvadratinių metrų ploto 46 kvadratinių metrų ploto būtų nuomos kaina bus vienoda. Todėl racionaliau išplanuotas būstas nuomos grąžą suteiks didesnę.
Nuomos kainų palyginimas
„Ober-Haus“ skaičiavimais, per metus, 2019 metų sausio-rugsėjo mėn., palyginti su tuo pačiu 2018 metų laikotarpiu, butų nuomos kainos Vilniuje vidutiniškai paaugo 7 proc., Kaune - 9 proc., Klaipėdoje - 8 proc. Butų nuomos kainų augimas rodo, kad didžiausių šalies miestų butų nuomos rinkoje aktyvumas ir toliau išlieka aukštas“, - komentavo M. Čiulada.
Pasak M. Čiulados, 2019 metais vidutinė 1-3 kambarių nuomos kaina Vilniuje buvo 424 Eur/mėn., Kaune - 334 Eur/mėn., Klaipėdoje - 332 Eur/mėn.
M. Čiulada įvardijo, kad brangiausia butų nuoma šiuo metu yra prestižiniuose rajonuose: Antakalnyje, Naujamiestyje, Žvėryne. Ieškantys pigesnių variantų, turėtų pasidairyti Baltupiuose, Fabijoniškėse, Jeruzalėje, Justiniškėse, Karoliniškėse, Lazdynuose, Pašilaičiuose, Pilaitėje, Santariškėse, Šeškinėje, Viršuliškėse, Žirmūnuose ir t. t.
„Vilniaus „miegamuosiuose“ rajonuose 1 kambario buto nuoma senos statybos name prasideda nuo 200 eurų, naujos statybos name gali būti ir iki 300 eurų. Jei kalbame apie 2 kambarių butą, senos statybos name kainos - nuo 270 eurų iki 450-470 Eur, o, jei centre, tai bus ir 500-600 eurų“, - kainas įvardijo NT ekspertas.
„Ober-Haus“ duomenimis, 1 kambario buto nuoma Vilniaus centre, Senamiestyje, Užupyje svyruoja nuo 270 iki 490 eurų, 2 kambarių - nuo 360 iki 670 eurų, prestižiniuose rajonuose 1 kambario - nuo 250 iki 400 eurų, 2 kambarių - nuo 330 iki 600 eurų, gyvenamuosiuose rajonuose atitinkamai nuo 200 iki 340 eurų ir nuo 270 iki 470 eurų. Pigiausia nuoma yra Grigiškėse, Naujojoje Vilnioje, Žemuosiuose Paneriuose ir kt.
Kainos skirtinguose miestuose
Bendrovės „Inreal“ NT brokeris Arminas Karalius teigė, kad esminių pokyčių nuomos rinkoje šiuo metu nepastebi, o tendencijos išlieka tos pačios - didėja nuomojamo būsto pasiūla bei įvairovė. Anot jo, kainos yra labai įvairios, kaip ir nuomojamų būstų pasirinkimas. Vieno kambario (apie 30 kv. metrų) buto nuoma gali kainuoti 200-250 eurų per mėnesį, priklausomai nuo jo būklės bei vietos.
A. Karalius patikino, kad, nors pačių nuomos pasiūlymų šiuo metu yra mažiau, nei prieš kelis mėnesius, tačiau sumažėjęs nuomininkų skaičius leidžia derėtis dėl palankesnės nuomos kainos.
Paklausiausi butai - tvarkingai įrengti, kompaktiški, 1-2 kambarių, esantys naujos ar naujesnės statybos name, netoli miesto centro, - Šnipiškėse, Žirmūnuose, Antakalnyje, Naujamiestyje ir t. t.
Nuomos sutarties svarba
„Būsto nuomos paklausa glaudžiai susijusi su gyventojų perkamąja galia, ji šiuo metu leidžia nuomininkams išsinuomoti arba geriau įrengtą, arba didesnį būstą. Pastebime, kad gyventojams vis dėlto yra svarbesnė būsto būklė nei jo plotas“, - tvirtino A. Karalius.
Pasak jo, pagrindinės rizikos nuomos rinkoje, su kuriomis susiduria vilniečiai, yra susijusios su nuomos sutarties formalizavimu. Nesudarius sutarties ar sudarius ją netinkamai, tampa sudėtinga spręsti galimus ginčus dėl neaiškių šalių teisių bei pareigų apibrėžimo.
Viena pagrindinių problemų - nuomotojų siekis užtikrinti kuo mažesnį būsto nusidėvėjimą bei dėl to atsirandantis nuomininkų skirstymas į „gerus“ ir „blogus“. Daugelis nuomotojų nesutinka priimti studentų, nuomininkų, turinčių nepilnamečių vaikų ar laikančių naminius gyvūnus.
Jo nuomone, nuomos kainoms didelę įtaką turi sezoniškumas, tad norint išsinuomoti būstą pigiau reikėtų vengti vasaros pabaigos ir rudens pradžios laikotarpio. Pasitikrinti, ar kaina nėra per didelė, brokeris siūlo apskaičiavus, kiek kainuotų įsigyti analogišką būstą su paskola ir jį išlaikyti.
Senos statybos butų nuoma
Šiandieninėje nekilnojamojo turto rinkoje, norint sėkmingai išnuomoti seną butą, reikia atsižvelgti į daugybę faktorių. Nuo tinkamo remonto iki nuomininkų paieškos - kiekvienas žingsnis yra svarbus siekiant užtikrinti gerą investicijų grąžą. Aptarsime svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį.
Buto nuomos kainos apžvalga Vilniuje
DELFI pasidomėjo pigiausiais butų nuomos pasiūlymais Vilniuje. Nekilnojamojo turto skelbimų portale patį pigiausią variantą pavyko rasti Lazdynų rajone už 70 eurų per mėnesį. Prie nuomos sumos pridedami 30 eurų už komunalines paslaugas. Skelbiama, kad nuomojamas vienas kambarys iš trijų merginai arba studentei. Bute yra visa buitinė technika, baldai, internetas ir televizija. Tiesa, viename iš kambarių taip pat gyvena ir buto šeimininkė.
Kitas skelbimas siūlo išsinuomoti vieną kambarį sostinės senamiestyje už vos 80 eurų per mėnesį. Rašoma, kad nuomininkas neliks be svarbiausių patogumų - yra vonia, tualetas, virtuvė, šaldytuvas bei viryklė, taip pat internetas ir televizija. Visai šalia yra parduotuvė, viešojo transporto stotelė. Vis dėlto, nėra nurodoma, ar gyventi tektų kartu su buto šeimininku.
Tokių skelbimų, kuriuose nuomojamas vienas kambarys iš kelių, yra nemažai - didelis pasirinkimas įvairiuose Vilniaus rajonuose. Dažnai keliamas reikalavimas, jog nuomininkas būtų vienišas, be žalingų įpročių, kartais pageidaujama, jog kambarį nuomotųsi studentė arba dirbanti mergina.
Vis dėlto, „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada sako, kad panašūs pasiūlymai dėmesio sulaukia mažai. „Tai nėra rinkos standartas, nes nepopuliaru gyventi su nepažįstamais žmonėmis. Rugpjūtį - rugsėjį studentai daugiau skelbiasi, kad ieško kambariokų. Būna, kad draugai ar giminaičiai kooperuojasi ir kartu ieškosi buto, bet apskritai, tai ir pasiūla šio segmento yra nedidelė“, - aiškina specialistas.
Pageidaujantys išsinuomoti visą butą, už jį turėtų mokėti maždaug nuo 200 eurų neįskaitant komunalinių mokesčių. Kaina priklauso ir nuo kambarių skaičiaus, įrengimo, vietos bei nuo to, ar jis yra senos, ar naujos statybos.
NT eksperto teigimu, buto nuomos kaina tiesiogiai nepriklauso nuo jo dydžio. Skirtingai nei komercinių patalpų nuoma, kurių kaina skaičiuojama pagal kvadratinių metrų skaičių, buto nuomos kaina, nepaisant jo dydžio, skiriasi labai nežymiai.
Pagrindinis dalykas - kiek miegamųjų kambarių yra nuomojamame bute. Labai dažnai laimi senos statybos butai, kuriuose yra atskira virtuvė ir atskiri kambariai, kitaip nei populiarūs sprendimai naujos statybos butuose, kuriuose būna sujungta svetainė su virtuve. Šis aspektas kainos atžvilgiu yra svarbus.
Senos statybos butai ima viršų
NT įmonės „Vilniaus turtas“ brokeris Markas Kaušinis sako, kad buto nuomos kainai pagrindinis svertas yra buto įrengimas. Žmonės, kurie nuomojasi butą, gali paaukoti atstumą, vietą, aukštą, gal net didesnę sumą pinigų tam, kad galėtų jaukiai įsikurti ir ramiai leisti laiką išnuomotoje erdvėje. Butas nuomojamam laikotarpiui tampa jų namais, todėl net ir senos statybos butas, jei jis tvarkingas, neseniai suremontuotas, su funkcionaliu išplanavimu ir jaukiu interjeru visada bus patrauklesnis už naujos statybos butą, kuris nupirktas ir įrengtas nuomai.
Pasak jo, ankstesnė nuostata dėl pigesnio šildymo naujos statybos butuose po truputį keičiasi, nes nuomininkai supranta, kad už šildymą jie permoka tik 3-4 mėnesius per metus, o likusį laiką gyventi naujos statybos bute, kuris yra mažesnis ir pigiau įrengtas nėra geras pasirinkimas, kadangi tokius butus daug žmonių perka kaip investiciją.
Atgyja pamiršti rajonai
NT brokerio teigimu, butų savininkai į nuomos rinkos pasikeitimus reaguoja labai nelanksčiai: Jeigu žmogus išnuomojo butą prieš du metus už tam tikrą kainą, jis tikisi vėliau iš kitų nuomininkų gauti daugiau arba tiek pat, galvodamas, kad laikui bėgant buto nuoma turi brangti. Deja, nuomos rinka reaguoja ne tik į laiką, bet ir į kitus veiksnius, pvz., konkurenciją, naujų butų pasiūlą, net į tokį mažai pastebimą veiksnį, kaip praeitų metų studentų skaičiaus sumažėjimą.
Anot pašnekovo, populiariausi nuomos variantai šiuo metu sostinėje yra 1-2 kambarių, senos statybos, gerai įrengti butai miegamuosiuose rajonuose. Jie gali kainuoti nuo 250 iki 350 eurų, naujos statybos butai - nuo 300 iki 450 eurų.
Ekspertas sako, kad pastaruoju metu nuomos rinkoje atgijo ir šiek tiek pamiršti rajonai. Pavyzdžiui, pagerėjus miesto infrastruktūrai ir atsiradus vakariniam aplinkeliui populiaresniu tapo anksčiau pamirštas Perkūnkiemio rajonas.
Investicijos į butą: ką reikia žinoti?
Arminas Karalius, „Inreal“ NT brokeris, skaičiuoja, kad vidutinė vieno kambario buto pardavimo kaina 2023 metų I ketvirtį Lietuvoje buvo 92 tūkst. eurų, dviejų kambarių - 154 tūkst. eurų, trijų kambarių - 209 tūkst. eurų. Atitinkamai, nuomos kaina buvo: 430 eurų/mėn., 650 eurų/mėn. ir 910 eurų/mėn.
Skaičiuojant, kiek atsieitų tokio būsto paskola, „Luminor“ vertino idealias sąlygas, o prielaidos buvo tokios: Paskolos terminas - 30 metų. Pradinė įmoka 15 proc. Vieno asmens darbo užmokestis - 1 799 eurų (prieš mokesčius), kai skolinasi ne vienas asmuo, o šeima, skaičiuota, kad abu uždirba po tokią pačią sumą. 6 mėn. EURIBOR dydis dabar - 3,06 proc. Klientai neturi daugiau jokių finansinių įsipareigojimų (lizingo, vartojimo paskolų ir pan.)
Nuoma vs. Paskola: Skaičiavimai
Įvertinus abiejų įmonių skaičiavimus, matyti skirtumai tarp nuomos ir paskolos mokėjimų - dažnu atveju nuoma kainuoja pigiau, nei mėnesinė paskolos įmoka bankui. Už vieno kambario nuomą per mėnesį tektų atseikėti 430 eurus, o paskolai tektų skirti 430-470 eurų. Už dviejų kambarių buto nuomą Vilniuje per mėnesį išleistume 650 eurų, o jo paskola mėnesiui kainuotų 727-770 eurų. Norint išsinuomoti trijų kambarių būstą, tektų kišenę patuštinti 910 eurų per mėnesį, jo paskola atsieitų 986-1070 eurų mėnesiui.