Nekilnojamo turto registravimas yra būtina procedūra visiems savininkams, norintiems įteisinti ir oficialiai įrodyti nuosavybės teises į pastatus, žemės sklypus ar kitus objektus. Registravimas suteikia teisinę apsaugą, leidžia laisvai disponuoti turtu - parduoti, dovanoti, įkeisti - ir užtikrina, kad objektas būtų matomas valstybiniuose registruose.
Tačiau daugeliui savininkų vis dar išlieka neaišku, kokius dokumentus reikia pateikti, kiek laiko trunka visa procedūra ir kokia yra reali jos kaina.
Kada būtina registruoti nekilnojamą turtą?
Registruoti būtina ne tik naujai pastatytus objektus, bet ir tuos, kurių teisinis statusas pasikeitė dėl sandorio, rekonstrukcijos ar kitų aplinkybių. Nekilnojamo turto registravimas yra privaloma procedūra kiekvienam savininkui, kai atsiranda ar pasikeičia nuosavybės teisė. Po paskutinio punkto svarbu paminėti, kad registravimo pareiga kyla ne tik dėl sandorių ar statybos, bet ir dėl bet kokių pokyčių, kurie turi įtakos turto teisinei būklei.
Kokie dokumentai reikalingi registravimui?
Nekilnojamo turto registravimui būtini dokumentai priklauso nuo objekto tipo, jo atsiradimo pagrindo ir atliktų pokyčių. Tačiau bendras principas išlieka tas pats - Registrų centrui turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys nuosavybės teisę ir faktinę objekto būklę. Po šių punktų svarbu pabrėžti, kad tikslus dokumentų sąrašas priklauso nuo situacijos.
Kai kuriais atvejais gali prireikti papildomų pažymų, pavyzdžiui, apie inžinerinius tinklus, paskirties keitimą ar žemės servitutų nustatymą.
Nekilnojamo turto registravimo procesas žingsnis po žingsnio
Nors registravimo procedūra gali atrodyti sudėtinga, iš tiesų ji susideda iš kelių aiškių žingsnių. Svarbiausia tinkamai pasiruošti - surinkti reikalingus dokumentus, atlikti matavimus ir pasirūpinti teisiniu pagrindu.
1. Teisinio pagrindo paruošimas
Pirmasis žingsnis - įsitikinti, kad turite dokumentą, kuris patvirtina nuosavybės teisę. Tai gali būti pirkimo-pardavimo, dovanojimo, paveldėjimo ar kitas teisinis sandoris.
2. Kadastriniai matavimai
Jeigu objektas registruojamas pirmą kartą arba jam buvo atlikti iš esmės keičiantys darbai (rekonstrukcija, kapitalinis remontas, ploto keitimas), būtina atlikti kadastrinius matavimus.
3. Dokumentų pateikimas Registrų centrui
Kai visi dokumentai paruošti, savininkas gali pateikti paraišką registravimui per savitarną. Sistemoje pasirenkama konkreti procedūra: pirmasis registravimas, duomenų pakeitimas, statinio įregistravimas ar kiti veiksmai.
4. Registrų centro vertinimas
Pateikus dokumentus, Registrų centras juos patikrina ir įvertina, ar informacija yra aiški, tiksli ir atitinka teisės aktų reikalavimus.
5. Nekilnojamo turto registravimas
Kai procedūra baigiama, savininkas gauna oficialų patvirtinimą, o objektas įtraukiamas į Nekilnojamojo turto registrą.
Nekilnojamo turto registravimo kaina
Nekilnojamo turto registravimo kaina priklauso nuo kelių svarbių veiksnių: objekto tipo, pasirinkto registravimo termino, ar reikalingi kadastriniai matavimai ir ar registracija atliekama įprasta, ar skubos tvarka.
Pirmiausia, kainą lemia registravimo paslauga, kurią teikia Registrų centras. Įprastas registravimas dažniausiai kainuoja mažiau, tačiau gali užtrukti iki kelių savaičių. Skubos tvarka registravimas atliekamas gerokai greičiau - net per 1-3 darbo dienas, tačiau už tai taikomas didesnis tarifas.
Antra, reikšmingą dalį išlaidų sudaro kadastriniai matavimai, jei jie privalomi konkrečiu atveju. Matavimų kainos skiriasi pagal objekto plotą, sudėtingumą ir matininko paslaugų įkainius. Mažesniems objektams kaina gali būti keli šimtai eurų, o dideliems ar sudėtingiems statiniams - keliais kartais didesnė.
Trečia, svarbi ir dokumentų parengimo kaina. Jei turtas naujai pastatytas, gali prireikti projektavimo dokumentų, energinio naudingumo sertifikato, statybos užbaigimo procedūrų.
Galiausiai, būtina paminėti, kad Registrų centras nuolat skelbia aktualius įkainius, todėl savininkams verta juos pasitikrinti prieš pradedant procedūrą.
Kaip pagreitinti nekilnojamo turto registravimą?
Nekilnojamo turto registravimas gali užtrukti, ypač jei dokumentai pateikiami nepilni arba trūksta kadastrinių matavimų. Tačiau procesą galima reikšmingai pagreitinti, jei savininkas iš anksto pasiruošia ir imasi kelių svarbių veiksmų.
Pirmiausia, verta įsitikinti, kad visi dokumentai yra pilni ir galiojantys. Tai reiškia, kad teisinis sandoris turi būti tinkamai patvirtintas (pvz., notaro), o statybos dokumentai - teisingai suforminti. Dažnai procesas užstringa dėl smulkių netikslumų: trūkstamų parašų, neteisingai nurodytų duomenų ar neatnaujintų kadastrinių bylų.
Antra, galima rinktis registravimą skubos tvarka. Tai ypač aktualu, jei turtą planuojama greitai parduoti, įkeisti ar kitaip naudoti finansiniuose sandoriuose. Skubos tvarka registravimas paprastai atliekamas per kelias dienas, tačiau kainuoja daugiau.
Trečia, procesą pagreitina iš anksto atlikti kadastriniai matavimai. Jei objektas naujai pastatytas, suformuotas ar rekonstruotas, matavimai yra būtini, todėl geriau juos suplanuoti anksčiau, o ne laukti, kol jų pareikalaus Registrų centras.
Galiausiai, verta naudotis Registrų centro savitarna, kuri leidžia pateikti dokumentus elektroniniu būdu, gauti atsakymus greičiau ir stebėti registravimo eigą realiu laiku.
Dažniausiai užduodami klausimai apie nekilnojamojo turto registravimą
- Ar kiekvienas turtas turi būti registruotas Registrų centre?
- Ar reikia registruoti nebaigtą statybą?
- Kiek laiko užtrunka nekilnojamo turto registravimas?
- Kiek kainuoja NT registravimas?
- Ar galiu registruoti turtą internetu?
- Kada būtina atlikti kadastrinius matavimus?
- Ar galiu parduoti turtą, jei jis neįregistruotas?
- Kiek laiko galioja atlikti kadastriniai matavimai?
Taip. Visi naujai atsiradę, įsigyti ar pakeisti nekilnojamo turto objektai turi būti registruojami, kad nuosavybės teisės būtų įteisintos ir matomos valstybiniuose registruose.
Taip, nebaigta statyba taip pat turi būti registruojama. Tai leidžia įteisinti statinio būklę, apsaugoti savininko teises ir ateityje atlikti statybos užbaigimo procedūras be papildomų kliūčių.
Įprasta registracija gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Skubos tvarka procedūra atliekama greičiau - dažnai per 1-3 darbo dienas.
Kaina priklauso nuo objekto tipo, ar reikalingi kadastriniai matavimai, ar registracija atliekama įprasta, ar skubos tvarka. Paprastai registravimo paslaugos kaina prasideda nuo keliolikos eurų, tačiau su matavimais gali siekti kelis šimtus ar net daugiau.
Taip. Registravimą galima atlikti per Registrų centro savitarną, pateikiant visus reikalingus dokumentus elektroniniu būdu. Tai paprastai yra greitesnis ir patogesnis būdas.
Jie privalomi, kai turtas registruojamas pirmą kartą, atlikta rekonstrukcija, ploto keitimas arba kiti esminiai objekto pakeitimai. Be jų registracija negali būti atlikta.
Ne. Neįregistruotas turtas negali būti teisėtai parduodamas, dovanojamas ar įkeičiams. Pirmiausia turi būti atlikta registracija, o tik tuomet leidžiami sandoriai.
Kadastriniai matavimai galioja tol, kol objekte neįvyksta pokyčių. Jei statinys rekonstruotas ar pakeista jo struktūra, matavimus reikia atlikti iš naujo.
Galimos pasekmės neįregistravus turto
Įsigijęs, tačiau neįregistravęs turto asmuo negali jo parduoti, dovanoti, įkeisti, išnuomoti, suteikti panaudai ar kitaip juo disponuoti. Anot Romualdo Kasperavičiaus, tai tampa ypač aktualu tvarkant paveldėjimo dokumentus turto savininkui mirus - nesant registracijos paveldėtojams savo teisę į turtą tenka įrodinėti teismuose.
"Pirkimo ar dovanojimo sutartis negali būti panaudota kaip turto įgijimą ar perleidimą įrodantis dokumentas - tik registro duomenų bankuose esanti informacija įrodo, kad asmuo turi teisę disponuoti turtu", - aiškino Kasperavičius.
"Praėjus šiek tiek laiko po sandorio, turtą pardavęs asmuo gali pasitikrinti registre, ar pirkėjas įregistravo savo teises, o pamatęs, kad tai nepadaryta, - išsiimti pažymą kitam sandoriui ir įkeisti, išnuomoti ar net perleisti tą patį turtą kitam asmeniui. Jei pastarasis spėja įregistruoti savo teises, teismine tvarka aiškinantis abiejų turto savininkų teisę į tą patį turtą pirmenybę neabejotinai turėtų jį įregistravęs asmuo", - sakė Kadastro įmonės direktoriaus pavaduotojas registrui Romualdas Kasperavičius.
Jei pirkėjas delsia įregistruoti žemę ar pastatus, juos pardavusiam žmogui gali tekti aiškintis su mokesčių inspekcija. "Pardavęs turtą žmogus toliau laikomas savininku ir pranešimus apie mokesčius siunčiame jam. O naujas savininkas lieka nuošalyje ir mokesčių nemoka", - sakė VMI specialistas Markevičius.
Anot jo, susidarius tokiai situacijai, daugiausia vargo turi turto pardavėjas. Jis priverstas aiškintis mokesčių inspektoriams, kad turtas priklauso ne jam, prašyti neskaičiuoti iš jo mokesčių.
Statistika
NTR duomenimis, iki 2002 metų spalio 1 dienos savo turto neįregistravo per 19 tūkstančių žemės sklypų savininkų, turinčių apie 60 tūkstančių žemės sklypų ir 3-4 procentai visų asmenų, įsigijusių statinius, butus ar kitą nekilnojamąjį turtą.
Šiuo metu Registre įregistruota 1,2 milijono žemės sklypų ir 3,7 milijono nekilnojamojo turto objektų.
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Žemės sklypų savininkų, neįregistravusių turto (iki 2002-10-01) | 19 tūkst. |
| Neįregistruotų žemės sklypų (iki 2002-10-01) | 60 tūkst. |
tags: #kur #reikia #iregistruoti #nekilnojamaji #turta