Laivo įranga virš viršutinio denio yra gyvybiškai svarbi laivo funkcionalumui ir saugumui. Vienas svarbiausių elementų yra stiebas, kuris atlieka daugybę funkcijų, nuo burių laikymo iki navigacinės įrangos tvirtinimo. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime stiebo konstrukciją, jo paskirtį įvairių tipų laivuose ir kitus svarbius įrenginius, esančius virš viršutinio denio.
Stiebo Konstrukcija ir Paskirtis
Stiebas - tai virš viršutinio laivo denio kyšanti vertikali konstrukcija, dažniausiai pagaminta iš medžio, metalo ar plastiko. Jis įtaisomas išilginės laivo simetrijos plokštumoje. Pagrindinė stiebo paskirtis - įvairių įtaisų pritvirtinimas ir burių iškėlimas burlaiviuose. Prie stiebo tvirtinamos krovininės strėlės, radiolokacijos įtaisai, antenos, prožektoriai, signaliniai žibintai ir ženklai, stebėjimo aikštelės ir kita įranga.
Stiebo Dalys ir Jų Funkcijos
Stiebas susideda iš kelių pagrindinių dalių:
- Šporas: Apatinė stiebo ir stengų dalis. Jis įstatomas į stepsą - specialų lizdą laivo dugne arba denyje.
- Partnersas: Denio klojinio anga, iš kurios kyšo stiebas.
- Ezelhofas: Stiebo apatinės dalies ir stengos topas su stengos šporu jungiamas dviguba apkaba.
- Salingas: Kartais prie stengos topo pritaisomas rėmas laivavirvėms tvirtinti.
- Klotikas: Stiebo viršus, dažnai metalinė arba medinė apvalios formos detalė, kurioje paprastai įtaisomas žibintas.
Dideliuose burlaiviuose stiebai gali būti sudaryti iš kelių dalių, vadinamų stengomis. Stengos pavadinimai priklauso nuo stiebo, ant kurio jos yra: fokstenga (arba forstenga), grotstenga, bizanstenga. Taip pat stengos gali būti vadinamos pagal stiebo dalis: stenga (nuo apačios antroji), bramstenga (trečioji), bombramstenga (ketvirtoji).
Stiebo panaudojimas skirtingų tipų laivuose
- Burlaiviai: Stiebai yra rangauto (virš denio esančių buomų, skirtų burėms tvirtinti, visuma) pagrindas. Ant stiebų keliamos burės, jie tvirtinami vantais (įrengiami ir bevančiai stiebai).
- Antenos: Radijo ryšiui ir navigacijai.
- Radiolokacijos įtaisai (radarai): Skirti aplinkos stebėjimui ir kliūčių aptikimui.
- Prožektoriai: Apšvietimui tamsiu paros metu.
- Signalizacijos žibintai ir ženklai: Skirti laivo pozicijos ir ketinimų nurodymui kitiems laivams.
- Stebėjimo aikštelės: Skirtos įgulai stebėti aplinką.
- Krovininės strėlės, kranai, špiliai, brašpiliai: Krovinių kėlimui ir perkėlimui.
- Gelbėjimosi valtys ir plaustai, valčių keltuvai: Skirti įgulos evakuacijai avarijos atveju.
- Navigacinė įranga: Kompasai, kursografai, lagai, lotai, echolotai, pelengatoriai, sekstantai.
- Meteorologiniai prietaisai: Orų stebėjimui.
Laivo Tipai ir Jų Įranga
Laivai skirstomi į karinius ir civilinius. Civiliniai laivai skirstomi į transporto, verslo, specialiuosius techninius, tarnybinius, gelbėjimo, mokslinių tyrimų, sanitarinius, mokomuosius ir sportinius. Kiekvienas laivo tipas turi specifinę įrangą, pritaikytą jo paskirčiai.
Transporto Laivai
Transporto laivai skirti keleivių ir krovinių vežimui. Keleiviniai laivai pritaikyti keleivių pervežimui, o krovininiai laivai - krovinių.
Verslo Laivai
Verslo laivai naudojami komercinei veiklai. Žvejybos laivai skirti žvejybai ir žuvų apdorojimui.
Pagrindinės Laivo Dalys
Korpusas
Korpusas dažniausiai daromas pailgas ir tokios formos, kad plaukiant būtų kuo mažesnis vandens ir oro pasipriešinimas. Korpusą sudaro laivo griaučiai ir kevalas. Didesnių laivų korpusas dažniausiai daromas iš plieno, kartais iš gelžbetonio, mažesnių - iš aliuminio lydinių, plastiko, medienos arba iš kelių medžiagų. Išilgai ir skersai korpusą dalija pertvaros, aukštais - deniai. Tarp viršutinio dugno ir apatinio denio yra triumai, tarp denių - tvindekai, tarp vandens nepraleidžiančių pertvarų - skyriai.
Antstatai
Antstatai būna vieno ar daugiau aukštų, ištisiniai arba atskiri. Juose įrengiamos gyvenamosios, tarnybinės ir buitinės patalpos arba vežamas krovinys.
Laivų Sistemos
Pagrindinės laivų sistemos: triumo balastinės, priešgaisrinės, oro kondicionavimo, vėdinimo, šildymo, oro džiovinimo triumuose ir tankuose, sanitarinės. Tanklaiviuose - dar krovininės, dujų šalinimo, krovinio šildymo, tankų plovimo sistemos.
Laivo Įranga
Įrangą sudaro laivo vairavimo, švartavimo, inkaravimo įrenginiai, gelbėjimosi valtys, navigacinė įranga, meteorologiniai ir kiti prietaisai, reikalingi laivavedybai.
Ryšių ir Signalizacijos Priemonės
Ryšių ir signalizacijos priemonės yra vidaus ir išorės - ryšiui su krantu, kitais laivais.
Laivo Charakteristikos
Svarbiausios laivo charakteristikos: didžiausias ilgis, plotis, korpuso borto aukštis. Eksploatacinės laivo savybės - grimzlė, krovumas, krovininė talpa, registrinė laivo talpa, autonomiškumas, plaukimo tolis. Jūrinės laivo savybės (plūdrumas, stovumas, neskęstamumas, eigumas, valdomumas ir kita); greitis, variklių tipas ir galia.
Laivo Teisinė Padėtis
Nuosavybės teise laivas gali priklausyti fiziniam ar juridiniam asmeniui (asmenims), valstybei. Kiekvienoje valstybėje laivo teisinę padėtį reglamentuoja specialūs nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai. Laivas privalo turėti tinkamumo plaukioti dokumentus. Laivo nacionalinę priklausomybę valstybei patvirtina laivo valstybės vėliava.
Laivų Istorija
Pirmieji laivai buvo rąstai, varomi rankomis arba pagaliu, vėliau - plaustai iš rąstų, nendrių. Nuo seno naudoti ir luotai, skobti iš medžių kamienų. Antrame tūkstantmetyje prieš Kristų Egipte statyti laivai iš suleidžiamų ir sutvirtinamų medžio gabalų.
Tarptautinės Konvencijos Dėl Teršimo Iš Laivų Prevencijos
Svarbu paminėti, kad laivų eksploatavimas yra griežtai reguliuojamas tarptautinių konvencijų, siekiant užtikrinti jūros aplinkos apsaugą. 1973 m. Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL) yra vienas svarbiausių dokumentų šioje srityje. Konvencija nuolat atnaujinama ir papildoma, siekiant užtikrinti efektyvią taršos prevenciją.
MARPOL 73/78 Priedas
MARPOL 73/78 Priedas apibrėžia techninius reikalavimus, susijusius su laivų statyba ir įranga, siekiant sumažinti taršos nafta pavojų. Priede nustatomos taisyklės dėl naftos išleidimo į jūrą, balasto vandens tvarkymo ir kitų taršos prevencijos priemonių.
Vėjo Banglenčių Įrangos Pasirinkimas
Šiame skyriuje aptarsime vėjo banglenčių (windsurfing) įrangos pasirinkimą, atsižvelgiant į skirtingus įgūdžių lygius ir poreikius.
Situacija: Esate su žmona baigę savaitės kursus užsienyje ir susidomėjote vėjo banglentėmis. Jūsų biudžetas ribotas iki 5000 Lt. Planuojate įsigyti freeride tipo 160 l lentą, kuri pirmus metus tarnautų jums abiem. Tačiau nežinote, kokio dydžio bures pasirinkti. Jūs manote, kad jums reikia 8 m2, o žmonai apie 5 m2, bet pagal 160 l lentos specifikacijas 5 m2 jau per mažai. Pagrinde plauksite Elektrėnuose ir Kauno mariose.
Bures: Geriausia pirkti ne dvi lentas, o dvi bures: 8 kv. m (+/- 0,5 kv. m) ir 6 kv. m (+0,2 kv. m).
Burių Tipas: Geriausiai bus freeridines ir bekemberines. Su tokiu burių komplektu galėsite eiti į pirmus glisus ežeruose ir pilnavertiškai mokintis toliau (su aštuonke), o kai vėjo bus daug, galėsite imti šeškę.
Stiebai ir Gikai: Jei norėsite plaukioti kartu, reikės dviejų atskirų stiebų ir gikų.
Dydis: Žmonai 6 kv. m gali būti per sunku, bet ko gero teks jai pasportuoti.
Dėl "per mažos burės lentai": Nesukite galvos. Pradžioj jokio skirtumo nepajusite.
Laivo Sandara
Pagrindinės dalys: korpusas, antstatai, aptvarai, jėgainė, varyntuvai, laivo sistemos ir įranga, ryšių ir signalizacijos priemonės. Korpusą sudaro griaučiai ir kevalas su viengubu arba dvigubu dugnu, turi du bortus: dešinįjį (štirbortą) ir kairįjį (bakbortą). Griaučiai- tai sujungtos skersai ir išilgai išdėstytos sijos, laikančios išorines ir vidines laivo korpuso lakštines (kevalo) konstrukcijas ir sudarančios karkasą.
Šis darbas parengtas remiantis Darijos Vorobjovos ir Evelinos Vašekos GL25D medžiaga.
Kova su Piratavimu
Iki šiol vienintelis Lietuvos laivas, susidūręs su piratais, buvo AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ motorlaivis „Algirdas“. Jį piratai užpuolė 1998 m. Indijos vandenyne. Vienas įgulos narys buvo peršautas, kiti surakinti antrankiais. Tačiau piratai, apšaudę vairinę, dėl nežinomų priežasčių išsinešdino savais keliais.
Paprastai pasirūpinama tik aukšto slėgio vandens žarnomis - esą jomis būtų galima piratus nuplauti nuo denio. Tačiau, kaip matome, ši priemonė mažai veiksminga, nes apie žarnomis nuo piratų apsisaugojusius jūreivius kol kas nepateikiama jokių žinių. Be to, dauguma pasaulio uostų neleidžia į juos įplaukti laivams su ginkluota įgula.
Laivininkystės bendrovės mieliau moka išpirkas ir nurašo jas kaip nuostolius. Tai žinodami piratai paprastai su įkaitais elgiasi žmoniškai, nes bent kartą pralietas kraujas sumažintų jų pelnus - kam gi mokėti, jei nežinai, ar pavyks išgelbėti žmones?
Jungtinių Tautų duomenimis, prie Somalio krantų praėjusiais metais užfiksuota 120 piratų antpuolių. Piratai buvo užgrobę 35 prekybinius laivus, kuriuose iš viso buvo 600 įgulos narių. Manoma, kad 2008 m. Somalio pakrantėje piratai iš viso gavo apie 150 mln. JAV dolerių išpirkų, nors šis skaičius nėra tikslus - įvairūs šaltiniai pateikia skirtingus skaičius. Vidutinė kiekvieno laivo išpirka svyruoja nuo vieno iki kelių milijonų dolerių.
Žodis „piratas“ kilęs iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „ieškoti nuotykių ir laimės jūroje“. Piratai - tai plėšikai, puolantys laivus jūrose ir atakuojantys krante esančius taikinius, siekdami užgrobti krovinį.
Didžiausio piratų aktyvumo metas - XVII-XVIII amžius. Labiausiai išgarsėjo Karibų jūros piratai, siautėję jūrose net 200 metų.
Šiuo metu piratavimas tebesitęsia Pietų ir Pietryčių Azijoje, kai kuriuose Pietų Amerikos vandenyse ir Raudonosios jūros pietuose. Šiuolaikiniai piratai, turintys nedidelius greitaeigius katerius ir nedideles įgulas, užpuola modernius laivus.
Dabartiniai Somalio piratai, į kurių nagus, kaip manoma, pateko lietuviai, neatitinka filmų ir knygų sukurto galvažudžių įvaizdžio. Nuo senų laikų jie paveldėjo griežtas taisykles, bausmių sistemą, palyginti demokratišką sandarą: Somalio piratai yra susiskirstę į grupeles, kurios pačios tvarko savo vidaus reikalus, o bendras operacijas planuoja ir kivirčus sprendžia tik vadai.
"Meridianas" - Klaipėdos Simbolis
1948 m. Suomijoje pastatyta barkentina "Meridianas" dvidešimt metų plaukiojo jūromis kaip mokomasis burlaivis bei tarnavo ugdant būsimuosius jūreivius ir kapitonus. 1968 m. Po nurašymo burlaivis buvo parplukdytas į Klaipėdą ir perduotas uostamiesčio valgyklų, restoranų ir kavinių trestui. Pagal senuosius brėžinius atstatant laivą į jį sugrąžinta ir įrengta vairinė, kurios "Meridianas" buvo netekęs per sprogimą 2000-aisiais. Vairinėje sumontuotas autentiškas "Meridiano" šturvalas, kurį išsaugojo ir į laivą sugrąžino klaipėdiečių Panovų šeima, eksponuojami įvairūs jūriniai prietaisai.
Atstatyto laivo interjeras skiriasi nuo buvusiojo erdviu išplanavimu, šviesiu koloritu bei išskirtinėmis detalėmis ir aksesuarais. Didžiajame laivo antstate įrengta moderni virtuvė, mažajame - baras-muziejus, kuriame įkurdintame pano šviečia „Meridiano“ aplankyti uostai, eksponuojami įvairūs autentiški daiktai, be kita ko, - ir rasti Danės upės dugne, ruošiant krantinę atstatyto laivo švartavimui.