Griežtėjant pastatų energinio naudingumo reikalavimams, vis didesnis dėmesys skiriamas pastatų vėdinimui, kuris stipriai lemia tiek pastato eksploatacines sąnaudas, tiek komforto lygį patalpose. Vėdinimas su rekuperacija tapo savaime suprantamu dalyku ir norma.
Tiek ES normatyviniuose dokumentuose, tiek Lietuvos statybos techniniuose reglamentuose yra apibrėžti minimalūs šilumogrąžos temperatūrinio efektyvumo reikalavimai, tačiau nėra jokių reikalavimų oro drėgmei. Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ apibrėžia oro drėgmę.
Patalpų mikroklimatas tai patalpų oro temperatūros, temperatūrų skirtumo, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio derinys. Mikroklimato parametrų ribinės vertės - optimalios mikroklimato parametrų vertės, kurioms esant aplinkoje, nėra neigiamo poveikio sveikatai. Higienos normoje mikroklimato parametrų ribinės vertės pateikiamos šaltajam ir šiltajam metų laikotarpiui.
Šaltasis metų laikotarpis laikomas tuomet, kai lauko oro vidutinė paros temperatūra yra ne aukštesnė kaip plius 10o C. Ji nustatoma pagal trijų parų iš eilės lauko oro vidutinę temperatūrą. Higienos normoje, šaltuoju metų laikotarpiu, nustatytos gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų mikroklimato ribinės vertės yra: oro temperatūra 18-22o C, santykinė drėgmė 35-60%, oro judėjimo greitis 0,05-0,15 m/s.
Pagal Higienos normas ir nusistovėjusias tradicijas, laikoma, kad komfortiška temperatūra gyvenamosiose patalpose turėtų svyruoti tarp 18-22°C. Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas" nurodoma, kad patalpose turi būti 35-60 proc. santykinė oro drėgmė.
Gerai savijautai didelę reikšmę turi oro drėgmė. Nors drėgmės ribos gana plačios, tačiau būtent optimali patalpų oro drėgmė lemia ne tik komfortišką savijautą, bet ir turi įtakos pastato ilgaamžiškumui. Kadangi daugelyje būstų ir biurų oro drėgmė yra nepakankama, jį būtina drėkinti. Tačiau informacijos, kaip tą galima padaryti trūksta.
Žiemos metu vėdinamose patalpose oras būna pernelyg sausas, santykinė drėgmė gali nukristi net žemiau 10 proc. Jautresni žmonės jaučia didelį diskomfortą - džiūsta oda, akių ir nosies gleivinės, jutiminė aplinkos temperatūra yra žemesnė už faktinę temperatūrą. Vasarą dažnai iškyla kita problema - kai lauke didelė santykinė drėgmė ir gana šilta, patalpose taip pat pakyla drėgmė, dėl ko pablogėja savijauta ir krinta produktyvumas.
Kaip žmogaus organizmą veikia netinkamas mikroklimatas, žinoti reikėtų kiekvienam. Žema aplinkos temperatūra sutrikdo kraujotaką, dėl to nukenčia sąnarių ir galūnių aprūpinimas maisto medžiagomis, paūmėja sąnarių ir nervų ligos, sumažėja imunitetas, dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis. Patalpose, kuriose yra žema temperatūra, dažniausiai būna drėgna. Tai sudaro sąlygas atsirasti pelėsiui, kuris užteršia namų orą.
Esant didesniam temperatūros skirtumui į aplinką perduodama žymiai daugiau šilumos ir jaučiamas diskomfortas. Vertinant patalpų temperatūrą svarbu, kad temperatūrų skirtumas 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų būtų ne didesnis kaip 3o.
Vėdinimas ir jo svarba
Patalpų vėdinimas-vienas svarbiausių mikroklimatą lemiančių veiksnių. Gyvenamąsias patalpas reikia vėdinti reguliariai, bent kelis kartus per dieną. Jei nėra galimybės tai atlikti reguliariai, patalpas reikėtų vėdinti ryte ir vakare prieš miegą. Renovuotų daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių langai yra itin sandarūs, gyventojai susiduria su vėdinimo problema, kadangi nėra pratę vėdinti patalpų atidarant langus žiemą. Tokiais atvejais siūloma dažniau naudoti taip vadinamą „mikroventiliacinę“ langų padėtį. Planuojant langų keitimą rekomenduojama pagalvoti ar nevertėtų pasikeisti langų su orlaidėmis.
Vėdinamose patalpose judantis oras skatina odos kraujagyslių refleksus ir normalią šilumos reguliaciją, nuo to priklauso odos temperatūra, pulso dažnumas bei šiluminis komfortas. Ilgai nevėdinamose patalpose ore sumažėja deguonies kiekis, kuris įtakoje nuovargio atsiradimą, galvos skausmą, nervingumą.
Vaikų ugdymo įstaigoms mikroklimato parametrai yra reglamentuoti Lietuvos higienos normoje HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Lietuvos higienos normoje HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas.
Mokyklos patalpų mikroklimato reikalavimai: mokymo klasėse, kabinetuose, aktų salėje oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18o C ir šaltuoju metų laiku ne aukštesnė kaip 22o C, o šiltuoju metų laiku ne aukštesnė kaip 28o C, sporto salėje oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 15o C ir šaltuoju metų laikotarpiu ne aukštesnė kaip 17o C, o šiltuoju metų laikotarpiu ne aukštesnė kaip 24o C, persirengimo kambariuose, dušuose oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20o C.
| Patalpos | Šaltasis metų laikas (°C) | Šiltasis metų laikas (°C) |
|---|---|---|
| Mokymo klasės, kabinetai, aktų salė | 18-22 | Ne aukštesnė kaip 28 |
| Sporto salė | 15-17 | Ne aukštesnė kaip 24 |
| Persirengimo kambariai, dušai | Ne žemesnė kaip 20 | |
Oro drėkinimo svarba
Nesiimant priemonių, gyvenamosiose patalpose komforto lygis gali labai stipriai svyruoti. Išlaikyti santykinę drėgmę komfortišką nėra paprasta.
2019 m. spalį „Philips" užsakymu Baltijos šalyse buvo atliktas tyrimas. Buvo apklausti 1008 latviai, 1009 lietuviai ir 1000 estų, 16-60 amžiaus grupėje. Pasirodė, jog net 50 proc. respondentų mano, kad orui drėkinti pakanka buitinių liaudiškų priemonių - patalpose džiovinant rūbus, auginant kambarines gėles ar ant radiatoriaus pastačius indą su vandeniu. Tačiau įrodyta, kad visi šie būdai yra ne itin efektyvūs ir trumpalaikiai. Geriausias ir efektyviausias būdas norint pakankamai išvalyti ir sudrėkinti patalpų orą - oro drėkintuvai ir valytuvai.
Yra ir kitas pasirinkimas - projektuojant pastatą numatyti vėdinimo įrangą, sujungiančią pažangiausius technologinius sprendimus. Vienas jų - tai sorbcinis rotacinis šilumogrąžis, kuris ne tik efektyviai taupo šilumą ir šaltį, bet ir geriau kontroliuoja patalpų drėgmę - žiemą regeneruoja šalinamame ore esančią drėgmę ir ją grąžina tiekiamam šviežiam orui, o vasarą - atvirkščiai - nepraleidžia į patalpas perteklinės drėgmės, esančios lauko ore.
Tam, kad procesai, kontroliuojantys drėgmės lygį, būtų tinkamai valdomi, vėdinimo įrenginys turi turėti pažangią ir išmanią automatikos sistemą, kuri atitiktų vartotojo poreikius ir visada palaikytų patalpose komfortišką mikroklimatą su mažiausiomis energijos sąnaudomis. Būtent tokią automatiką UAB „Komfovent“ integruoja į savo vėdinimo įrenginius, siekdama sukurti kuo geresnį komfortą šios įrangos naudotojams. Intuityvi vartotojo sąsaja aiškiai atvaizduoja veikimo parametrus ir leidžia paprastai valdyti sudėtingus termodinaminius procesus. Vartotojui pakanka suvesti norimus mikroklimato parametrus, o automatika atliks likusį darbą.
Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkė dr. Lina Šeduikytė sako, kad labai svarbu, kad žmogus patalpose, kuriose dirba ir gyvena, jaustųsi gerai: „Yra toks „sergančio pastato sindromas", kurį pajuntame būdami netinkamo mikroklimato patalpoje - jaučiame akių sausumą, niežėjimą, mieguistumą, galvos skausmą, o išėjus iš patalpos šie nemalonūs pojūčiai dingsta. Viena dažniausių priežasčių - netinkamas ar nepakankamas vėdinimas. Dėl jo kyla anglies dvideginio lygis, skauda galvą, mums sunkiau susikoncentruoti. Kitas faktorius - įvairių prietaisų, pavyzdžiui, galingų spausdintuvų, buvimas patalpoje. Taip pat ir baldų, kilimų, apdailos ar kitų medžiagų, kurios išskiria lakiuosius organinius junginius.
Kita problema susijusi su nepakankamu vėdinimu ir prasta oro kokybe - renovuoti daugiabučiai. Įprasta situacija, kai kiaurus senus daugiabučius apšiltiname, bet žmonių įpročiai nepasikeičia. 2015-2016 metais Suomijos ir Lietuvos (KTU) mokslininkų vykdyta oro kokybės daugiabučiuose stebėsena parodė, kad Lietuvoje trečdalyje renovuotų pastatų CO2 koncentracija nuolat viršija normą.
„Šalia visų technologinių sprendimų, medžiagų parinkimo, reikia keisti ir žmonių įpročius. Privalu suprasti, jog patys galime prisidėti prie geresnės oro kokybės namuose. Tai galima padaryti ir mokyklose, pavyzdžiui, atidarę per pertrauką visus langus per. Namuose pirmiausia reikia išsiaiškinti, kur yra oro taršos šaltiniai. Tai gali būti ir paprasčiausia kiliminė danga.
„Danijoje atlikome mikroklimato tyrimą, kurio metu tyrėme žmonių darbingumą esant skirtingoms sąlygoms. Žiūrėjome, kiek jie darė klaidų skaičiuodami, kai buvo padėtas senas taršus kilimas ir koks buvo jų darbingumas švariame ore. Žmonės darė kur kas daugiau klaidų, kai teršalų šaltinis - kilimas - buvo patalpoje. Visuomet reikia išsiaiškinti problemos šaltinį. Tai gali būti ir mūsų baldai. Tuos pačius spausdintuvus galbūt verta laikyti ten, kur jie nebus prie patalpoje dirbančių ar gyvenančių žmonių, galime juos laikyti atskirame kabinete ar kambaryje. Jei nėra mechaninio vėdinimo, reikia įprasti dažniau vėdinti patalpas", - teigia mokslininkė dr.
Biuruose ji siūlo vengti atvirų erdvių, nes tyrimai rodo, kad žmonės sunkiau susikaupia atvirose biurų erdvėse ir jose yra sunkiau užtikrinti tinkamą mikroklimatą. Šildymo ir vėdinimo sistemas reiktų projektuoti taip, kad patys žmonės galėtų keisti tiek oro temperatūrą, tiek oro judėjimo greitį savo patalpoje. Svarbus ir medžiagų pasirinkimas. Rekomenduojama naudoti tokias medžiagas, kurioms pagaminti reikia mažiau išteklių ir energijos. Darnaus vystymosi principai skatina naudoti vietines medžiagas, nes didžiausia tarša neretai būna transportavimo metu. Projektuojant biurus verta pagalvoti apie laisvalaikio erdves. Biuruose reikia kurti tiek ir darbo, tiek ir poilsio zonas, kad darbuotojai turėtų galimybę pailsėti. Taip pat ir pats pastatas turėtų generuoti energiją. Dabar populiarėja vertikalūs sodai.
tags: #yvenamuju #ir #visuomeniniu #pastatu #patalpu #mikroklimatas