Šiame straipsnyje nagrinėjama teismų praktika, susijusi su reikalavimu išlaikyti turtą ne trumpiau kaip 3 metus, siekiant pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata. Straipsnyje analizuojama, kaip teismai vertina situacijas, kai mokesčių mokėtojai siekia pasinaudoti GPM lengvata parduodant gyvenamąjį būstą, atsižvelgiant į turinio viršenybės prieš formą principą.
Nuo 2009 m. sausio 1 d. pradėta taikyti lengvata, kurios tikslas - neapmokestinti gyvenamojo būsto pardavimo metu gautas pajamas GPM, tačiau tik tuomet, kai yra atitinkama bent viena sąlyga, įtvirtinta GPMĮ 17 str. 1 d.
Iš pirmo žvilgsnio ši lengvata skamba labai patraukliai. Pakanka atitikti vos vieną iš trijų sąlygų, įtvirtintų GPMĮ 17 str. 1 d. 53 ir 54 punktuose.
Šios temos kontekste yra aktualus turinio viršenybės prieš formą principas, kuris atskleidžia, kad mokestiniuose teisiniuose santykiuose viršenybė yra teikiama šio teisinio santykio šalių veiklos turiniui, tačiau ne jos formaliai išraiškai.
MAĮ 69 str. 2 d. komentare išsamiau pateiktas turinio viršenybės prieš formą principo taikymas. Jame apibrėžta, kad mokesčių mokėtojas, besivadovaujantis aptariamu principu, mokestį turi apskaičiuoti remiantis atitinkamo mokesčio įstatymo nuostatomis, jeigu mokesčio mokėtojo veikla neatitinka formalių reikalavimų, tačiau jos turinys atitinka aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą.
Analogiškai savo praktikoje pasisako Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas („LVAT“): „Santykiuose su mokesčių administratoriumi mokesčių mokėtojas turi teisę reikalauti, kad būtų taikomas turinio viršenybės prieš formą principas. Atitinkamai mokesčių administratorius savo veikloje neturėtų paneigti asmenų mokesčių įstatymuose numatytų teisių ar pripažinti atitinkamas prievoles vien remdamasis formalia šių asmenų veiklos išraiška, kai jam yra žinomos (pateikiamos) aplinkybės, rodančios kitokį mokestinio santykio turinį.
Per pastaruosius 15 metų, nuo tada, kada pradėta taikyti aptariama GPM lengvata, Lietuvos teismų sprendimuose ryškėja tam tikros vyraujančios tendencijos nagrinėjamu klausimu.
2018 m. byloje pareiškėjui kartu su sutuoktine nebuvo leista pasinaudoti GPM lengvata remiantis GPMĮ 17 str. 1 d. 54 p., kadangi pareiškėjas 2016 m. parduotame būste nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos. Pareiškėjo kaimynė nurodo, kad bute pareiškėjas ir jos šeima pragyveno beveik du mėnesius ir tai buvo vieninteliai šeimos namai.
2017 m. kitoje byloje pareiškėjui nebuvo leista pasinaudoti GPM lengvata pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 54 p., nes faktinės aplinkybės rodė, kad nors pareiškėjas kartu su savo šeima ginčo bute gyveno nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m.
Išsamiai išanalizavus teismų praktiką GPMĮ 17 str. 1 d. 53 ir 54 punktų rėmuose, darytina išvada, kad dažnam mokesčių mokėtojui pasinaudoti GPM lengvata nėra taip paprasta, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo.
Šią poziciją papildomai grindžia GPMĮ 17 str. 1 d. komentare pateiktas GPM lengvatos taikymo pavyzdys, kuomet gyventojas pardavė butą, kuriame buvo deklaruota gyvenamoji vieta trumpiau nei dvejus metus. Per vienerius metus nuo būsto pardavimo gautas pajamas panaudojo naujo būsto įsigijimui iš statybos bendrovės. Būstas statomas trejus metus, deklaruoti gyvenamosios vietos gyventojas dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių per vienerius metus naujajame būste negali. Vadinasi, tais metais, kai bus naujajame būste deklaruota gyvenamoji vieta, gyventojas galės susigrąžinti GPM.
Pagrindinė būsto savininkų padaroma formali klaida yra, jog nors parduotas būstas iki jo pardavimo būna nekilnojamo turto pardavėjų vienintelė gyvenamoji vieta, tačiau tinkamai nedeklaravus gyvenamosios vietos jame, mokesčių administratorius neatsižvelgia į turinio viršenybės prieš formą principą ir atmeta norinčių pasinaudoti lengvata poziciją kaip nepagrįstą dėl neatitiktos nei vienos GPMĮ 17 str. 1 d.
Apibendrinant, galima teigti, kad teismų praktika dėl GPM lengvatos taikymo yra nuosekli ir reikalauja, kad mokesčių mokėtojai ne tik formaliai atitiktų įstatyme nustatytus reikalavimus, bet ir galėtų įrodyti, kad jų veiklos turinys atitinka aplinkybes, su kuriomis įstatymai sieja apmokestinimą.
Gyventojų pajamų mokesčio schema