Karklė - vienintelis žvejų kaimas Lietuvoje prie Baltijos jūros, Pajūrio regioniniame parke, kuris yra išlaikęs etnografinį savitumą, istoriją ir tradicijas.
Šiame straipsnyje apžvelgsime buvusios girininkijos sodybos Karklės kaime istoriją, jos vietą ir reikšmę.
Keliaukime legendomis ir padavimais apipintais Lietuvos keliais. Vietosdvasia.lt, tai gidas turistams, kuriame pateikiami mūsų padavimuose, legendose ir tautosakoje minimi objektai.
Taip pat objektai, kuriuose kadaise buvo ir kuriuose vis dar aptinkami prigimtinės kultūros pėdsakai. Svetainę sudaro atskiri žemėlapiai, suskirstyti pagal Lietuvos etnografinius regionus. Iki visų žemėlapiuose sužymėtų objektų siūlome keliauti pėsčiomis, dviračiais arba automobiliais.
Jūsų rūpestis išsirinkti kur norite keliauti ir pasitelkus į pagalbą šios svetainės funkcijas, kurios jus nuves iki pasirinktos vietos, mėgautis kelionės akimirkomis ir jų metu patirtais nuotykiais bei įspūdžiais.
Lietuva be galo gražus kraštas, jos grožio, sėdint ant „sofos” - nepamatysi. Plačiau apie projektą…
Pajūrio regioninio parko bei parko apsaugos zonos teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes skirstoma į konservacinės apsaugos, ekologinės apsaugos, rekreacinio, gyvenamosios ir krašto apsaugos prioriteto bei parko buferinės apsaugos zonas.
Ekologinės apsaugos prioriteto zonai priskirtos agrarinės teritorijos nepasižyminčios gamtos ar kultūros paveldo vertybėmis, tačiau atliekančios svarbias geoekologines, pirmiausia kraštovaizdžio ir vandenų apsaugos, funkcijas.
Išskirtą bendros ekologinės apsaugos zoną parke sudaro Karklės- Dargužių - Kalotės agrarinės žemės ūkio naudmenos.
Rekreacinio prioriteto zonai priskirtos Karklės, Nemirsetos Bendikų ir Kukuliškų rekreacinės teritorijos bei Karklės ir Nemirsetos pliažų zonos.
Gyvenamosioms zonai priskirtos Kalotės ir Zeigių (sodininkų bendrijos) gyvenviečių teritorijos.
Parko buferinės apsaugos teritorijai priskirtos Bruzdeilyno - Grabių - Dargužių - Kunkių - Zeigių - Normantų agrarinės teritorijos iki Palangos plento bei Nemirsetos ir Anaičių agrarinės ir miško teritorijos tarp senojo ir naujojo Palangos plentų.
Klimatines sąlygas formuoja vyraujančios pietvakarių ir pietryčių oro masės.
Vyraujantys pietvakarių, vakarų, šiaurės vakarų stiprūs vėjai, daugiau giedrų dienų, dažnesnė perkūnija.
Šioje teritorijoje yra 142 dienos kai oro temperatūra įšyla daugiau nei 10° C, o dienų kai oro temperatūra yra didesnė nei 15° C - 58 dienas.
Metinis apsiniaukusių dienų skaičius: 98 -111 dienos per metus. Daugiausia saulėtų dienų šiltuoju metu laikotarpiu t.y. gegužės - rugsėjo mėn. Tai vienas iš pagrindinių teritorijos klimatą įtakojančių faktorių.
Oro temperatūra, kartu su krituliais apsprendžia augalų vegetacijos trukmė, želdynų rekreacinį patrauklumą ir vertingumą, o tuo pačiu iš dalies ir gamtinio karkaso elementų vertingumą.
Nuo oro temperatūros žymia dalimi priklauso rekreacinė veikla atvirose erdvėse, tai yra lauko sąlygomis.
Oro temperatūra, o taip pat ir vėjo greitis ir santykinis oro drėgnumas labai stipriai įtakoja žmogaos savijautą.
Teritorijos oro temperatūra priklauso nuo daugelio faktorių. Vienas iš pagrindinių faktorių, kuris įtakoja oro temperatūrą ir vietovės klimatą globaliniu mastu yra oro masių kaita.
Taip pat didelę įtaką daro saulės spindulių kritimo kampas ant žemės paviršiaus.
Klaipėdos miesto ir jo apylinkių oro temperatūra priklauso ir nuo Baltijos jūros įtakos.
Vanduo pasižymi didelėmis šilumos akumuliacinėmis savybėmis, todėl vasaros Klaipėdoje yra vėsesnės, nei kitur Lietuvoje, o žiemos yra minkštesnės.
Vietovės oro temperatūra priklauso ne tik nuo oro masių kaitos bei kitų makro faktorių. Temperatūrą įtakoja ir mikroklimatiniai faktoriai.
Tai vietovės reljefas (daubos, raguvos, kopos, kalvos ir kt.), antropogeniniai elementai, želdynai, vidiniai vandens telkiniai.
Krituliai, kaip ir oro temperatūra turi nepaprastai didelę įtaką teritorijos hidrologinėms sąlygoms, želdynams bei pavieniams augalams.
Nuo kritulių kiekio priklauso ne tik augalų fiziologiniai procesai, bet ir želdynų patrauklumas rekreantams.
Krituliai įtakoja dirvožemio fizines savybes, kas taip pat atsiliepia poilsio gamtoje kokybei.
Pajūrio ruožas, esantis tarp Klaipėdos ir Palangos, XVI-XX amžiais buvo tankiai gyvenama teritorija, kuri formavosi keletą šimtmečių.
Po Žalgirio mūšio (1410 m.) ir po Melno taikos (1422 m.) krašto gyvenimas tapo ramesnis, galutinai buvo nustatytos sienos tarp Ordino ir Lietuvos.
XV amžiuje buvo susirūpinta gyvenviečių steigimu, nes reikėjo užtikrinti Pajūrio kelio, einančio iš Karaliaučiaus pro Klaipėda Rygos link, normalų funkcionavimą ir apsaugą.
Kadangi šis kelias buvo labai svarbus Ordinui, pakelėje buvo steigiamos karčiamos, įkurdinami gyventojai.
XV amžiuje minimos Nemirsetos, Kalotės karčiamos, kurios tuo metu turėjo platesnes funkcijas. Čia ne tik keleiviai pernakvodavo, pavalgydavo, būdavo pakeičiami arkliai, bet karčiamos neretai tapdavo prekybiniais centrais.
Čia rinkdavosi apylinkių žmonės, buvo sužinomi ir skelbiami krašto valdžios įsakymai ir potvarkiai.
Sodybos daugiausiai buvo išsidėsčiusios vienkiemiais, jų pavadinimai kilę nuo čia gyvenusių žmonių pavardžių. Vėliau jų vietose kūrėsi kaimai.
Kaip galima pastebėti iš 1540 m. gyventojų surašymų - pirmojo šiame krašte, gyventojų daugumą sudarė kuršių kilmės žmonės.
Didžiausia gyvenvietė tuo metu buvo Karklininkai, kuriuose gyveno apie 330 žmonių.
Kaimuose, kurie buvo įsikūrę prie jūros, pagrindinis verslas buvo žvejyba. Gyvenvietėms sparčiau augti kliudė stichinės nelaimės bei karai.
1709 - 1710 m siautęs maras nusinešė daug žmonių gyvybių. 1757 - 1763 m rusų kariuomenės okupacijos metu buvo sudeginti kaimai, pagrobti gyvuliai, uždėti dideli mokesčiai.
XIX amžiaus pradžios reformos (ypač baudžiavos panaikinimas 1807 m) sudarė palankesnes sąlygas gyvenvietėms augti.
XVIII amžiaus pabaigos - XIX amžiaus pradžios duomenimis kraštas buvo gana tankiai gyvenamas, čia buvo apie 12 kaimų. XIX amžiaus antroje pusėje baigė formuotis jų ribos ir struktūra.
Atskiros sodybvietės ir mažesni kaimai buvo sujungti į didesnius vienetus.
Karklė. metu kaimas vadinamas Karklės vardu, kuris buvo priimtas po II pasaulinio karo. Iki XX amžiaus pirmos pusės kaimas vokiškuose šaltiniuose vadinamas Karkelbeck, kartais Karkelbeek, vietiniai gyventojai vadino Karkelbeke - toks pavadinimas užfiksuotas 1908 m. 1923-1938 m kaimas vadintas Karklininkais. Vietovardis „Karkelbeck“ reikštų krūmokšniais apaugusią vietą, įsikūrusią prie upelio.
1540 m duomenimis, Karklėje gyveno apie 330 gyventojų. Tai buvo viena didžiausių gyvenviečių krašte.
XIX amžiaus viduryje, prijungus atskirus vienkiemius ir žemės sklypus, susiformavo Karklininkų kaimas, kuris prasidėjo nuo Olandų kepurės kalno iir tęsėsi iki Nemirsetos - apie 9 km. Tai buvo pats ilgiausias kaimas Klaipėdos krašte. Sodybos išsidėstė išilgai jūros kranto, kad kiekvienas kiemas turėtų atskirą priėjimą prie jūros.
Nuo 1778 m kaime veikė pradinė mokykla. XX amžiuje, kadangi kaimas buvo išsidėstęs ilgame pakrantės ruože, buvo įsikūrusios 3 pradinės mokyklos, veikė 2 karčiamos - viešbučiai, 1911 m. pastatyta bažnyčia.
XIX amžiaus pabaigoje - XX amžiaus pradžioje kaimo viduryje buvo pastatyta gelbėjimo stotis. 1926 m. kaime gyveno 841 gyventojas, kaimas užėmė 1296 ha. tteritoriją. 1954 m. kaimo dalis į šiaurę nuo Rikinės upelio atiteko kariškiams.
Pajūrio zonos senosios gyvenvietės, išskyrus pietinę Karklės dalį, beveik visiškai sunaikintos.
Yra išlikusios kelios sodybos Šaipiuose, Nemirsetoje. Kalotėje yra išlikusi karčema, sena mokykla, bei keletas sodybų.
Į pietvakarius nuo Kalotės gyvenvietės, miškelyje, yra išsidėsčiusios kapinės, kur buvo rasti kapai su akmenų vainikais (paplitę I tūkst. po Kristaus pirmoje pusėje).
Karklėje, pietinėje kaimo dalyje yra išlikusios sodybos ir senosios kapinės, įsikūrusios ant natūralios kalvos į šiaurę nuo “Olandų kepurės“.
Yra išlikusių autentiškų įvairių antkapinių paminklų (medinių krikštų, kalto metalo, vėlyvesnių cementinių).
XX a. Šaipiuose yra išlikusios 2 sodybos - medinės, stačiakampio plano, vieno aukšto, kurios buvo pastatytos XX a. pradžioje. Sodybos apsodintos medžiais, šalia užveisti sodai.
Nemirsetoje yra likęs kurhauzo rekonstruotas pastatas, kuris stovi jau XV a. pirmoje pusėje minimos karčemos vietoje.
Pajūryje yra išlikusi gelbėjimo stotis, statyta XX a.
Šiandien Karklė traukia turistus akmenuotais ir balto smėlio paplūdimiais, grynu pušų ir jūros kvapo prisodrintu oru bei bangų ošimu, sveikatingumo trasomis, dviračių takais, nuvingiuojančiais per nuostabias pajūrio pievas ir pušynus, įstabaus grožio Olando kepurės skardžiu bei etnografiniu savitumu.
Žmonės čia atvyksta atitrūkti nuo miesto kasdienybės ir turiningai praleisti laisvalaikį.
Siekiant išsaugoti puikius pajūrio kraštovaizdžius, gamtines bei kultūros paveldo vertybes, biologinę Baltijos jūros įvairovę, atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros oobjektus, o kartu ir sudaryti sąlygas pažintinio turizmo ir poilsiavimo plėtojimui, Pajūrio teritorija yra valstybės saugoma.
tags: #buvusi #girininkijos #sodyba #karkles #kaime