Šiandieninėje Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, dažnai susiduriama su iššūkiu - ką daryti su nebenaudojamomis patalpomis, ypač buvusiais bankų skyriais. Šios patalpos, dažnai esančios patraukliose vietose, gali būti sėkmingai pritaikytos įvairioms reikmėms, nuo savivaldybių administracinių centrų iki teismų ar slaugos ligoninių. Aptarsime keletą įdomių pavyzdžių ir sprendimų, kaip buvusios banko patalpos atranda naują gyvenimą.
Savivaldybių iniciatyvos: patalpų pritaikymas gyventojų poreikiams
Šiaulių miesto savivaldybė ketina į vienas patalpas sukelti miestiečių socialinius reikalus tvarkančius du savo skyrius. Artimiausiomis dienomis Savivaldybė skelbs patalpų nuomos konkursą. Dabar gyventojai aptarnaujami pagal teritorinį principą - trijose miesto vietose.
„Visi būtume vienoje krūvoje, - sakė „Šiaulių kraštui“ Socialinių reikalų departamento direktorius Deividas Petrolevičius. Jo žodžiais, privalumas būtų, jeigu patalpos būtų „arčiau Savivaldybės administracijos pastato“.
Socialinių paslaugų skyrius įsikūręs Vytauto gatvėje. „Visur patalpos remontuotinos, Aušros alėjoje laukimo salės nėra, intensyviuoju laikotarpiu, rudenį, kai gyventojai eina tvarkytis kompensacijų, vietos tiesiog nėra“, - teigė D. Petrolevičius. Jam aptarnauti didinamas ir darbuotojų skaičius, yra įsteigtos 4 naujos pareigybės.
„Norime, kad būtų įrengtos administracinės patalpos: laukimo salė, kabinetai, jeigu būtų baldai - privalumas, jeigu ne - persikeltume iš savo patalpų“, - vardijo reikalavimus D. Petrolevičius. Per abu skyrius kabinetų reikės iš viso 48 darbuotojams.
„Žinau, kad trys potencialios patalpos yra apžiūrėtos, - neslėpė vicemeras Justinas Sartauskas, kuris kuruoja socialinius reikalus. J. Sartausko nuomone, nuomos kainoms lubos turėtų būti uždėtos. Į tą sumą reikėtų orientuotis ir ieškant patalpų nuomai.
Į buvusio banko patalpas Taikos pr. 52C turėtų persikelti Vieno langelio skyriaus savivaldybės darbuotojos, šiuo metu dirbančios Liepų g. Teigiama, kad naujasis klientų aptarnavimo centras įsikurs išnuomotose 1,2 tūkst. kv. m ploto patalpose.
„Reikalas labai paprastas, į naujas patalpas turėtų persikelti Socialinės paramos skyriaus darbuotojai iš pastato Vytauto g. 13. Šios patalpos nebuvo pritaikytos neįgaliesiems, ten nėra nei keltuvų, nei lifto. Todėl šie žmonės, čia atvykdavę konsultacijų dėl socialinių išmokų, susidurdavo su problema, kurią mes matėme jau kurį laiką.", - teigia savivaldybės atstovai.
Neįgaliesiems pritaikytos ir būsimo centro patalpos. Planuojama, kad savivaldybės klientų aptarnavimo centras Taikos pr. 52C duris atvers jau greitai.
Kam bus panaudotos atsilaisvinusios patalpos Vytauto g. 13? „Ten yra labai siauri koridoriai, statūs laiptai, kabinetai maži. Pirmiausia, toms patalpoms būtinas remontas, todėl artimiausiu metu ir spręsime, kas ten galėtų būti. Neatmetamas variantas, kad jos bus parduotos.", - teigia savivaldybės atstovai.
Šiaulių miesto savivaldybė ketina skelbti nuomos konkursą, siekiant perkelti socialinius skyrius į vieną vietą, taip pagerinant gyventojų aptarnavimą ir darbuotojų darbo sąlygas. Tai rodo, kad buvusios bankų patalpos gali būti sėkmingai pritaikytos administracinėms reikmėms, užtikrinant patogumą ir prieinamumą gyventojams.
Teismų perkėlimas ir naujų pastatų statyba
Vyriausybė pritarė Turto banko siūlymui statyti naują Klaipėdos mieste veikiančių teismų pastatą Kauno gatvėje. Planuojama, kad naujasis teismų pastatas uostamiestyje iškils po 4 metų. Dalis projekto investicijų bus padengta pardavus dabar teismų užimamus pastatus. Projekto vertė sieks apie 10 mln. eurų.
Naujasis Klaipėdos teismų pastatas po ketverių metų turėtų iškilti Kauno g. 8 esančiame sklype. Pirmiausia bus skelbiamas projektavimo darbų pirkimas, atrinkus projektuotojus ir parengus projektą bei gavus statybos leidimą, 2024-aisiais bus skelbiamas rangos darbų konkursas. Statybas tikimasi pradėti 2025 m.
„Teismų sistema susideda iš personalo, reguliavimo ir infrastruktūros. Tikiuosi, kad Seimo priimti sprendimai sumažinti nebūdingų teismams funkcijų sąrašą, bei Valstybės tarnybos pertvarka, kurioje atskiras dėmesys yra skiriamas teisėjams - skatins gerovės teismuose augimą. Tačiau teismo infrastruktūra yra būtina sąlyga teisingumui ir tam, kad pagrindines savo užduotis teismas galėtų atlikti nesivarginant dėl buities.", - teigia savivaldybės atstovai.
Klaipėdos teismai šiuo metu įsikūrę „pavargusiuose“ ir poreikių neatitinkančiose patalpose. Tai trukdo sklandžiam teismų darbui ir kokybiškoms paslaugoms teismų procesų dalyviams teikti. Projektas iš dalies bus finansuojamas pardavus dabar Klaipėdos teismų užimamus pastatus Herkaus Manto g. 26, 26A ir Galinio Pylimo g. 9. Už juos, remiantis Registrų centro įverčiais, būtų galima gauti apie 2 mln. eurų.
„Žinodami Klaipėdos teismų poreikius, įvertinome mūsų šiame mieste valdomą turtą, atlikome išsamius skaičiavimus ir įvertinome visas galimas alternatyvas. Viena pagrindinių alternatyvų, kuri buvo nagrinėjama - Jūros g. esančio istorinio pastato rekonstrukcija pritaikant jį teismų poreikiams. Buvo atlikti papildomi tyrimai, kurie identifikavo pastato vertingąsias savybes bei jų apimtį.", - teigia savivaldybės atstovai.
Apsisprendus dėl naujojo teismų pastatų statybos, buvęs policijos komisariato pastatas Jūros g. 1 ir 1B, Vyriausybės sprendimu yra įtrauktas į parduodamo turto sąrašą ir bus parduodamas viešo aukciono būdu. Remiantis Registrų centro įvertinimu, šio turto, įskaitant žemės sklypą, vertė gali siekti 5 mln. eurų. Pradinė objekto kaina aukcione bus nustatyta remiantis nepriklausomo vertintojo atliktu įvertinimu. Preliminariai šio objekto aukcionas galėtų būti skelbiamas dar šiais metais.
Šis pavyzdys rodo, kad vietoj esamų pastatų rekonstrukcijos, kartais racionaliau statyti naujus, modernius pastatus, o senus pastatus parduoti. Tai leidžia optimizuoti išlaidas ir užtikrinti geresnes sąlygas teismų veiklai. Taip pat, tai atveria galimybes naujiems investuotojams įsigyti patrauklius objektus ir pritaikyti juos savo poreikiams.
Kulautuvos ligoninės-sanatorijos pritaikymas senjorų poreikiams
Koronaviruso pandemijai ruoštas gydymo patalpas Kulautuvoje Kauno miesto savivaldybė nutarė perimti savo nuosavybėn. Kauno miesto savivaldybė iš Turto banko perima visą Kulautuvos ligoninės-sanatorijos kompleksą - ligoninę, skalbyklą-katilinę, sandėlius, kitus inžinerinius bei kiemo statinius, šilumos tinklus, sporto-tinklinio aikštelę, kurių bendras plotas siekia 5559 kv. metrų.
Perimamų patalpų pritaikymas senjorų slaugos ir palaikomojo gydymo, paliatyviosios pagalbos paslaugų poreikiui Kauno mieste - neatsitiktinis. Fiksuojama, kad 2018 m. savivaldybės slaugos ligoninėse net 89,3 proc. visų gydytų pacientų sudaro vyresni nei 65 metų asmenys. Šis skaičius nuolat didėja dėl ilgėjančios vidutinės gyvenimo trukmės ir augančio susirgimų skaičiaus.
„Kaunas rimtai ir sistemingai pasiruošė gyventojų karantinavimui dėl koronaviruso, bet, ačiū Dievui, to neprireikė tiek masiškai, kaip prognozavo epidemiologai. Miesto investicija nenueis veltui, o atnaujintose Kulautuvos patalpose bus pasirūpinta garbaus amžiaus žmonėmis. Kauniečiai mažiau kalba, o daugiau dirba, kad pasiektų konkrečių rezultatų. Šįkart būtent taip ir įvyko. 1962 metais statyta tuberkuliozinė ligoninė-sanatorija prieš dešimtmetį buvo renovuota iš išorės. Pasak V. Matijošaičio, Kulautuvos pušyne stovintys pastatai - ideali vieta, kur senjorai galės ramiai ir oriai gyventi bei gauti specializuotas priežiūros paslaugas iš gydytojų, slaugytojų, socialinės krypties specialistų bei apmokytų savanorių.", - teigia savivaldybės atstovai.
Dar pandemijos pradžioje, prieš paskelbiant karantiną Lietuvoje, buvusios vaikų tuberkuliozės ligoninės-sanatorijos pastatų kompleksas Kulautuvos pakraštyje buvo pasirinktas kaip vieta, atitinkanti visus sergančiųjų izoliacijai keliamus reikalavimus. Patalpose sumontuotos specialios pertvaros, vadinamieji šliuzai, įdiegta elektroninių kortelių sistema, įrengtos palatos, procedūriniai kabinetai ir kitos darbuotojų zonos, nupirktos modernios ligoninės lovos ir kiti baldai, dalį jų kaip paramą skyrė vieni didžiausių baldų gamintojų šalyje SBA. Už miesto lėšas įrengtas Laikinosios priežiūros centras buvo parengtas hospitalizuoti lengva koronaviruso forma sergančius pacientus iš Kauno ir aplinkinių savivaldybių.
Planuojama, kad buvusi Kulautuvos vaikų tuberkuliozės ligoninė bus įtraukta į Kauno slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas teikiančių įstaigų tinklą. Iki 2018 metų pabaigos Kaune buvusios trys įstaigos jau kelerius metus veikia kaip vienas juridinis vienetas - K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė, sudaryta iš trijų padalinių - Petrašiūnų, Vičiūnų ir Panemunės.
Šis pavyzdys iliustruoja, kaip galima sėkmingai pritaikyti jau esamą infrastruktūrą, tokią kaip buvusios ligoninės ar sanatorijos, naujoms reikmėms, ypač senjorų priežiūrai ir gydymui. Tai ne tik efektyvus būdas panaudoti esamus resursus, bet ir užtikrinti reikalingas paslaugas senėjančiai visuomenei.
Turto banko vaidmuo ir centralizacijos prioritetai
Turto bankas atlieka svarbų vaidmenį aprūpinant institucijas patalpomis ir optimizuojant valstybės turto valdymą. Nauja Valstybės turto disponavimo įstatymo redakcija suteikia Turto bankui kaip centralizuotam valdytojui daug platesnes galimybes aprūpinti institucijas patalpomis.
Prioritetas teikiamas valstybei priklausančių patalpų panaudojimui, tačiau neradus tinkamų, galimi ir tokie variantai kaip nuoma rinkoje, turimų patalpų atnaujinimas, patalpų pritaikymas administracinei veiklai ar naujų įsigijimas. Toks platus pasirinkimas leidžia ieškoti ne tik ekonomiškai naudingiausių sprendimų, bet ir atsižvelgti į individualius institucijų poreikius, tokius kaip lokacija mieste, susisiekimas, patalpų išplanavimas ir kitus“, - sako Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius.
Prieš priimant sprendimą, Turto banko specialistai išanalizavo esamo valstybės turto pritaikymą mieste ir galimas alternatyvas, tokias kaip patalpų nuoma, patalpų įsigijimas ir turimo pastato rekonstrukcija. Nustatyta, kad ekonomiškai naudingiausia yra nuoma iš rinkos - dėl vietos nekilnojamo turto konjunktūros toks variantas pasirodė kelis kartus ekonomiškai naudingesnis nei kiti svarstyti variantai.
„Centralizacijos prioritetas lieka tas pats - administracinių valstybės patalpų konsolidacija, o valdomo turto apimtys leidžia ją nuosekliai vykdyti. Visgi, didesnis instrumentų kiekis, tenkinant institucijų poreikius nekilnojamajam turtui, įneš lankstumo ir leis rinktis tinkamiausią variantą iš visų įmanomų, ko anksčiau trūko“, - sako M.Sinkevičius.
Turto banko duomenimis, 2019 m. pabaigoje valstybinės institucijos iš rinkos nuomavosi 76 tūkst. kv. m ploto patalpų. Siekiant efektyviai naudoti valstybės turimą administracinės paskirties turtą, sprendimą dėl nuomos iš rinkos administracinėms patalpoms priima Turto bankas.
Turto banko veikla rodo, kad centralizuotas valdymas ir lankstūs sprendimai leidžia efektyviau panaudoti valstybės turtą, atsižvelgiant į konkrečius institucijų poreikius ir ekonominę situaciją.
Lietuvos nacionalinio muziejaus patalpų nuoma
Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia dalyvauti viešajame konkurse dėl Muziejaus patikėjimo teise valdomų negyvenamųjų patalpų, esančių adresu T. Kosciuškos g. 3, Horaino name, Vilniuje, nuomos. Konkurse išnuomojamų patalpų naudojimo paskirtis: patalpų pritaikymas viešojo maitinimo paslaugų teikimui kavinės tipo maitinimo įstaigoje ir šių paslaugų teikimas.
Pradinis bendras patalpų nuompinigių dydis yra 60,44 Eur/mėn. su PVM (49,95 Eur/mėn. be PVM). Į šią sumą komunaliniai ir kiti su patalpų naudojimu susiję mokesčiai neįskaičiuoti. Konkurse gali dalyvauti visi suinteresuoti juridiniai asmenys, turintys teisę teikti viešojo maitinimo paslaugas.
Begalinės bankininkystės koncepcijos paaiškinimas
Šis pavyzdys rodo, kad net kultūros įstaigos gali sėkmingai išnuomoti savo patalpas, pritaikant jas komercinei veiklai, pavyzdžiui, kavinėms. Tai leidžia ne tik gauti papildomų pajamų, bet ir pagerinti lankytojų patirtį.
Išvados
Buvusios banko patalpos, kaip matome iš įvairių pavyzdžių, gali būti sėkmingai pritaikytos įvairioms reikmėms. Savivaldybės jas naudoja administraciniams centrams, valstybė - teismams, o kultūros įstaigos - komercinei veiklai. Svarbiausia - lankstumas, kūrybiškumas ir gebėjimas įvertinti konkrečius poreikius bei galimybes. Tik tokiu būdu galime užtikrinti, kad šios patalpos tarnaus visuomenės gerovei ir prisidės prie miestų ir regionų plėtros.