Nekilnojamojo Turto Projektų Apžvalga Lietuvoje: Tendencijos ir Perspektyvos

Nekilnojamojo turto rinka yra dinamiška ir nuolat kintanti, todėl svarbu nuolat sekti naujienas ir projektus. Šiame straipsnyje apžvelgsime nekilnojamojo turto situaciją Lietuvoje, atkreipiant dėmesį į įvairius projektus, rinkos tendencijas ir klientų atsiliepimus.

Bendros Tendencijos ir Ekspertų Nuomonės

Dr. Dalia Bardauskienė, Vilniaus miesto savivaldybės mero patarėja, teigia, kad gyvenamoji statyba yra paklausiausias objektas nekilnojamojo turto rinkoje bei pagrindinis variklis keičiant ir sparčiai vystant didžiųjų miestų teritorijas. Anot D.Bardauskienės, kalbant apie miestų darnią plėtrą, reikia pabrėžti, kad nežiūrint urbanistų pastangų, būsto plėtra dar nesuvaldyta.

Dažnai ji vyksta neprioritetinėse teritorijose, o ten, kur tiesiog įsigyjami sklypai, atkuriamos teisės į žemę, saugomose teritorijose, dėl ko savivaldybėms sunku suspėti visus gyventojus aprūpinti socialine ir inžinerine infrastruktūra, prieigomis prie viešojo transporto. Todėl vertinant gyvenamąją statybą, reikia matyti ne vien gražios architektūros pastatus, esančius gražioje aplinkoje, o įžvelgti, ar jie yra jaukūs namais į kuriuos žmonėms norisi ir patogu sugrįžti, ar jie jaučiasi gerai, bendruomeniškoje, estetiškoje namų kiemo aplinkoje.

Atsižvelgiant į paminėtus gyvenamųjų projektų vertinimo kriterijus, galima teigti, kad visi galutiniam vertinimui pateikti objektai yra pozityvūs miesto plėtros pavyzdžiai, turintys savitą istoriją dėl skirtingos statybos vietos ir laiko, tačiau kiekvienas iš jų užtikrina aukštą gyvenimo kokybę juose įsikūrusiems.

"Fredos Miestelis" Kaune

Pasak D.Bardauskienės, iš kitų objektų išsiskiria „Fredos miestelis“ Kaune. Tai buvo pirmas, didelės apimties objektas, gimęs pertvarkant buvusią šiltnamių ūkio teritoriją. Projekto įgyvendinimui prireikė didelio vystytojų įdirbio apjungiant urbanistinės plėtros, architektūrinės estetikos bei finansų valdymo elementus ir per trumpą laiką radikaliai pertvarkant šią teritoriją.

Gyvenamųjų namų kvartalas „Fredos miestelis“ buvo įgyvendinamas 8 ha teritorijoje, kurioje sovietų laikais veikęs šiltnamių ūkis visiškai sunyko ir virto dykyne. „Fredos miestelis“ smarkiai pakeitė šios miesto dalies veidą - per 4 metus (2003 - 2007 m.) čia buvo pastatytas modernus gyvenamasis kvartalas su pilnai įrengta infrastruktūra.

Kurdami šią gyvenvietę, vystytojai ir architektai rėmėsi miestelio mieste koncepcija bei demokratiškos gyvensenos idėja - pastatyta 400 būstų, atliepiančių skirtingus poreikius, galimybes ir prabangos kriterijus. Gyvenvietė yra ramioje, gamtos apsuptoje miesto vietoje, greta Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo. Tuo pačiu susisiekimas su miesto centru - itin patogus ir greitas, netoliese naujai nutiesto Europos prospekto dėka, efektyviai perkeliančio transporto srautus į kitapus Nemuno upės esantį Kauno centrą.

Tai pirmasis gyvenamasis kvartalas Kaune po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo suprojektuotas ir pastatytas pagal vientisą urbanistinę-architektūrinę idėją. Skirtingų tipų - daugiabučiai, blokuoti „angliško tipo“ kotedžai ir individualūs namai pasižymi vienoda stilistika. Šiuolaikiškas charakteris sukurtas naudojant olandiškai architektūrai būdingas santūrias lakoniškas formas, kokybiškas statybines medžiagas - raudoną klinkerį, atsisakant nefunkcionalaus dekoratyvumo.

Kvartalas inovatyvus dėl tuomet dar neeksploatuotos Lietuvoje būsto sampratos, kuriose suderintas tankus, miestui būdingas užstatymas bei individualaus būsto su sava lauko erdve tipas; taip pat dėl užprogramuoto kaimyniškumą skatinančio gyvenimo būdo, kuriame svarbų vaidmenį atlieka bendrosios aptarnavimo bei rekreacinės erdvės su tvenkiniais, želdiniais ir skulptūromis.

Šios komisijos vizitas vyksta po gero dešimtmečio, 2020 metais, tačiau emocija ta pati - susižavėjimas teritorijos ansambliškumu, puikia priežiūra, viešąsias erdves puošiančiais meno kūriniais, įspūdingais želdiniais, raibuliuojančio vandens intarpais. Nors daugiaaukštis ir mažaaukštis pastatų kompleksas apima net 8 ha, jame gyvena daugybė skirtingų galimybių žmonių, - viskas čia (ir privačios, ir viešos erdvės) veikia taip, kad jautiesi gyvenantis bendruomenėje.

Čia pakliuvęs į jaukius namus, greta kurių vyksta kultūriniais renginiai, tu lieki bendruomenės dalimi, nes renginiai skirti ir miesto gyventojams, mat vietą patogu pasiekti v...

Kiti NT Projektai

Aptarsime ir kitus nekilnojamojo turto projektus, kurie išsiskiria savo privalumais ir trūkumais:

• "Basanavičiaus 9A": Gyvenimas šalia žaliuojančio parko miesto centre.
• "Verkių slėnis": Mažaaukščių gyvenamųjų namų gyvenvietė šalia Neries vingio.

Atsižvelgiant į paminėtus gyvenamųjų projektų vertinimo kriterijus, galima teigti, kad visi galutiniam vertinimui pateikti objektai: „Fredos miestelis“, „Basanavičiaus 9A“, „Verkių slėnis“, „Kražių namai“, apartamentai „Eglė“ yra pozityvūs miesto plėtros pavyzdžiai, turintys savitą istoriją dėl skirtingos statybos vietos ir laiko, tačiau kiekvienas iš jų užtikrina aukštą gyvenimo kokybę juose įsikūrusiems.

"Basanavičiaus 9A"

„Basanavičiaus 9A“ projekto idėja - gyvenimas šalia žaliuojančio ir ramybe dvelkiančio parko miesto centre, žavioje istorinėje vietoje. 2014-2016 m. statyto namų komplekso pavadinimui pasirinktas adresas, kuris atspindi ypatingą projekto vietą ir jos privalumus.

Tiesa, prieš atsirandant projektui, kuriame vertinamas kokybiškumas, patogi namų aplinka bei privatumas, šioje vietoje buvo automobilių aikštelė. Komplekso patrauklumas slypi vietos patogume. Visus miesto rajonus gyventojai patogiai pasiekia automobiliu ar visuomeniniu transportu, o Senamiestį - pėstute.

Projektą supanti infrastruktūra pritaikyta visų poreikiams: šalia vaikų darželiai, mokyklos, sporto klubai, sveikatingumo centrai, kultūros objektai ir įvairūs renginiai, pasilinksminimo vietos, viešojo transporto stotelės, netoli visą parą veikiantis prekybos centras. Projekte nuspręsta naudoti juodą ir baltą spalvas - amžiną klasiką, kurią šiek tiek modernizavus, gaunamas objektas, skirtas papuošti miestą.

Palei J.Basanavičiaus gatvę einantiems pastatams pasirinktas šviesus savaime išsivalančios technologijos tinkas su nano dalelėmis, o giliau link parko esančio korpuso fasadui panaudotos iš sibirinių eglių pagamintos ir juodai nudažytos lentos, kurių išsaugota medienos tekstūra atkartoja medžių vertikales iš gretimai esančio skvero.

"Verkių Slėnis"

„Verkių slėnis“ - šalia Neries vingio esanti mažaaukščių gyvenamųjų namų gyvenvietė. Prieš 12 metų šioje įspūdingoje Verkių regioninio parko vietoje buvo Vilniaus pramoninių vandenų valymo įrenginiai, kuriuos pakeitė 9 vieno - keturių aukštų namai, kuriuose įrengta nuo 2 iki 12-os apartamentų. Išskirtinio grožio vieta nulėmė daug sprendinių.

Gamtos apsuptyje esančiam projektui tuo metu sukurtas specialus apželdinimo projektas: išsaugoti senieji medžiai bei pasodinta daug naujų, dekoratyvių augalų. Gyventojai gali mėgautis ir ypatingais kraštovaizdžiais, ir ramybe. Automobilių stovėjimo aikštelės tik požeminės, kieme automobiliai nestatomi.

Išorės apdailai buvo naudojamos sendintos plytos, maumedžio dailylentės, šlaitiniams stogams - keramikinės čerpės, kurios yra viena iš seniausių ir ilgaamžiškiausių stogo dangų. Daugiau nei prieš dešimtmetį statytoje gyvenvietėje taikyta aukštesnė kartelė garso ir šilumos izoliacijai. Namai pastatyti iš silikato plytų mūro, apšiltinti akmens vata.

Svetainės suprojektuotos taip, kad pro jų langus ir erdvius balkonus atsivertų vaizdas į patraukliausius kraštovaizdžius: Trinapolio bažnyčią ir vienuolyną, Verkių parko medžius, Neries upę ir Cedrono upelį. Antro-ketvirto aukšto gyventojai gali gėrėtis gamta erdviuose balkonuose - kai kurie siekia net 30 kv. m. - o pirmo aukšto butai turi atskirus išėjimus į vidinį kiemą. Viršutiniuose aukštuose įrengti stoglangiai.

Atsiliepimai Apie Nekilnojamojo Turto Brokerius Kaune

Renkantis nekilnojamąjį turtą, svarbu atsižvelgti ne tik į projekto kokybę, bet ir į patikimus brokerius, kurie gali padėti jums priimti teisingą sprendimą.

Štai keletas atsiliepimų apie nekilnojamojo turto brokerius Kaune:

• Jolita: "Labai džiaugiuosi, kad mano NT pakliuvo būtent į Gyčio rankas. Viskas vyko labai sklandžiai, greitai ir aiškiai."
• Gintarė: "Jeigu ieškote nuoširdaus, savo darbą išmanančio NT brokerio, rekomenduoju Gyti! Ačiū už pagalbą parduodant NT!"
• Gabrielė: "Žmogus negali visko mokėti, džiaugiuosi, kad turėjau garbę bedradarbiauti su Gyčiu. Profesionalus, kantrus, dėmesingas detalėms."

Šie atsiliepimai rodo, kad patikimas brokeris gali padėti jums rasti geriausią nekilnojamojo turto variantą ir užtikrinti sklandų sandorio procesą.

Rizikos Ir Sunkumai Nekilnojamojo Turto Rinkoje

Visgi, sėkmingai sumanytas projektas gali susidurti su sunkumais, jei netoliese yra gyventojus bauginanti kaimynystė. Nekilnojamojo turto bendrovės „Reon“ brokeris Albertas Grajevskis patvirtina, kad dabar susidomėjimas prabangiu NT yra išaugęs, bet kai kurie prabangūs būstai dar laukia savo pirkėjų.

Brokeris dėsto, kad teritorija buvo plėtota turint lūkesčių, kad morgas bus iškeltas už miesto, kaip ir kiek toliau esantis troleibusų parkas. „Morgas ten yra likęs nuo senų laikų, kai ta vieta buvo miesto pakraštys, - kalbėjo A. Grajevskis. - Bet didelio poveikio morgas nedaro, ten visi gyvena, yra pripratę ir į tai nekreipia dėmesio. Tas pats troleibusų parkas, vieniems gal tai didelė bėda, kitiems bėdos nėra.“

Bendrovės „ReSolution“ Gyvenamojo NT grupės vadovas Darius Ringaitis, paklaustas, ar kaimynystė daro įtakos turto pardavimui, pasidalijo savo patirtimi. „Be abejo, kad kaimynystė veikia. Esu turėjęs parduodamų objektų šalia kapinių, gal tai nėra baisu, nes kapinės paprastai yra aptvertos, apaugusios medžiais, bet esu turėjęs objektą, kurio langai išėjo į Antakalnio morgą: patikėkite, žmonių emocija buvo prasta.

Kai žmogus jau yra palaidotas, vienas reikalas, nes matomos tik gėlytės, o kai pro tavo langus praveža negyvą žmogų, yra visa kas kita, - pasakojo jis. - Turėjau tikrai neblogą butą su vaizdu į morgą, ir dėl vaizdo žmonės sakė ne.“

Pasak jo, patrauklumo parduodamam turtui neprideda ir šalia esantys triukšmo šaltiniai, pavyzdžiui, oro uostas ar geležinkelio stotis. Paklaustas, ar pirkėjams kelia nerimo ligoninės, D. Ringaitis sako ne, priešingai, tai galima įvardinti kaip privalumą.

„Pavyzdžiui, Santariškės - labai mėgiamas rajonas, aplink daug žalumos, jį mėgsta ir vyresnio amžiaus žmonės, kurie gali nueiti ir pasidaryti tyrimus, aišku, užsiregistravę prieš pusę metų, - dėstė jis. - Gal kai miesto centre, Bokšto g., buvo venerinių ligų ligoninė, tai galėjo turėti poveikio, bet dabar vargu.“

Verslininkai, dirbdami su NT turtu netoli kapinių ar kalėjimų, sako su sunkumais nesusiduriantys. Statybų bendrovės „Okrema“ direktorius Vytautas Lasauskas, kurio įmonė yra įgyvendinusi projektą sostinės Rokantiškių g., netoli Rokantiškių kapinių, teigė, kad žmonės nesibaimina gyventi netoli kapinių.

„Na, tos kapinės nėra labai arti, - kalbėjo pašnekovas. - Bet kaip tik sakoma, kad prie kapinių labai gerai gyventi, ramu.“

A. Grajevskis, prekiaujantis įvairiu NT, dėsto, kad geriausiais rajonais parduoti prabangiam turtui, yra keli. Tai - Senamiestis, Valakampiai, Žvėrynas. „Senamiestyje didelis srautas potencialių pirkėjų yra ir užsieniečiai.

NT Rinkos Tendencijos ir Lūkesčiai

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtotojų nuotaikos dėl sektoriaus plėtros išlaiko pozityvumą ir šiais metais, rodo 2025 m. NT rinkos Lūkesčių indeksas. Skalėje nuo 0 iki 100 apskaičiuota indekso reikšmė siekia 72 punktus. Tai reiškia, kad šiais metais tikimasi dar aktyvesnės NT rinkos su augančiomis darbų apimtimis ir pajėgumais.

Palyginus su 2023 metais, kai buvo fiksuota žemiausia indekso reikšmė per visą skaičiavimo laikotarpį, 2025 metais lūkesčių rodikliai šoktelėjo 22 punktais.

Užtikrintas augimas matomas darbų užsakymų apimtyse - 82 (2024 m. buvo 66). Neparduoto NT lygio rodiklis sumažėjo iki 40 (2024 buvo 42). Vertinant finansinius lūkesčių indekso aspektus, prognozuojamos augimo tendencijos visose sferose - didžiausias pokytis matomas žaliavų kainos augime, kuris iš neapibrėžtumo iškopia į beveik dvigubą augimą iki 88 (2024 m. 45). Taip pat ryškesnis pokytis matomas ir įmonių skolinimosi poreikyje - 87 (2024 m. 69) bei darbų paklausoje vidaus rinkoje - 81 (2024 m. buvo 58).

13 proc. apklaustų didžiųjų NT plėtros įmonių teigimu, praėjusių 2024 metų lūkesčiai buvo viršyti, o daugiau nei pusė (60 proc.) plėtotojų tvirtina, kad lūkesčiai išsipildė taip, kaip ir buvo prognozuota. Visgi 27 proc. apklaustų NT vystytojų lūkesčiai 2024 m.

Vertinant praėjusių metų veiklos rezultatams įtakos turėjusius veiksnius, svarbiausias yra EURIBOR palūkanų normų augimas - jis nurodomas tiek pirmoje (19 proc.), tiek ir antroje vietoje (30 proc.).

„Kaip ir praeitais metais, taip ir šiemet didžiausi NT plėtros trukdžiai yra biurokratija, sudėtinga teisinė bazė, perteklinės reguliacinės tvarkos ir procesai. Vis nesibaigiantis kliūčių ruožas NT plėtrai išlieka lemiamu veiksniu prastam būsto prieinamumui ir įperkamumui. Sprendimai privalo būti ne taškinio pobūdžio, o strateginio lygmens, keičiantys sistemines ydas. Ir tai ne sprintas, o ilgo nuotolio maratonas, kurį bėgti turėjome pradėti jau vakar“.

Biurokratinius procesus, nepalankią teisėkūrą ir nesklandų naujų tvarkų įgyvendinimą kaip labiausiai kenkėjiškas kliūtis sklandžiam sektoriaus plėtrai įvardina net 51 proc. didžiųjų Lietuvos NT plėtotojų, 16 proc. 2025 metais į gyvenamosios paskirties projektus dažniausiai ketinama investuoti daugiau nei 10 mln. eurų (68 proc.), tuo tarpu į komercinės paskirties projektus apklausti NT vystytojai dažniausiai ruošiasi investuoti 5-15 mln.

Absoliuti dauguma (87 proc.) NT vystytojų 2025 metais naujus NT projektus ketina vystyti Vilniuje. Kaune tą daryti ketina 30 proc., Klaipėdoje 14 proc. 2025 metų gyvenamosios paskirties NT rinkoje taip pat numatomas augimas - gyvenamojo ploto vienetų vystymo rodiklis siekia 84 (2024 m. 2025 metais patraukliausiomis būsto charakteristikomis ir toliau laikomas 32-50 m2 plotas (74 proc.), o patraukli kaina lieka nepakitusi nuo 2022 m. - 87-145 tūkst. eurų (74 proc.).

42 proc. apklaustų gyvenamosios paskirties projektų plėtotojų 2025 metais investicijai ruošiasi parduoti iki 20 proc. būsto, 39 proc. parduos 20-40 proc. 2025 metais prognozuojamas prekybos paskirties NT augimas (66; buvo 44). Sandėliavimo paskirties projektų vystyme galima tikėtis recesijos (30; buvo 69). Biurų paskirties NT rinkoje tikimasi stagnacijos (45; buvo 61).

Apibendrinant rinkos lūkesčius, galima teigti, kad NT sektorius Lietuvoje išlieka perspektyvus, nepaisant esamų iššūkių.

NT Rinkos Lūkesčiai 2025 Metais: Pagrindiniai Rodikliai

Iššūkiai ir Perspektyvos

Pasak „Realco“ pardavimo direktoriaus Marijono Chmieliausko, klientų perkamoji galia šiuo metu yra labiausiai sumenkusi. Jis tikina, kad naujų projektų pardavimai ir statybos labiau sulėtėjo. M. Chmieliauskas teigia, kad žmonės vis dar nori investuoti savo pinigus ir taip juos apsaugoti nuo vis dar aukštos infliacijos. Pasak eksperto, NT kainos nepasižymi dideliais nutraukimais prestižiniame segmente, tačiau labiau sulėtėjo prestižinio ir vidutinio segmento pirkėjai.

COVID-19 Įtaka NT Rinkai

Visą pasaulį netikėtai apėmus pandemijai, o gyvenimus sukausčius karantinui, populiariu tapo posakis „nauja realybė“. Darbas iš namų tapo nauja realybe, o namams šiuo laikotarpiu teko svarbus egzaminas: ar namuose esame produktyvūs?

Nors pasaulį purto sveikatos ir vartojimo krizė, tačiau ekonomistai yra gana pozityviai nusiteikę dėl nekilnojamojo turto rinkos situacijos. Ypač greitai ir plačiai išplitusi koronaviruso infekcija, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) paskelbta pandemija bei daugelyje šalių imtos taikyti karantino sąlygos neaplenkė ir Lietuvos.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Citus“, prasidėjus karantinui, turėjo vienokį krizės planą, tačiau po 3,5 mėn. Skirtingų sričių specialistai visame pasaulyje sutartinai kartoja: pasaulis po karantino nebebus toks, koks buvo.

Siūlome platų pramoninio, komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto projektų valdymo paslaugų spektrą, vystome naujos statybos ir plėtros iniciatyvas. Mūsų komanda kuria ir valdo NT projektų strateginius planus, detalizuoja biudžetus ir tikslius įgyvendinimo terminus, leidžiančius ambicingas klientų vizijas paversti realybe.

Esame pramoninio, komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto plėtros įmonė. Mūsų komanda siūlo kompleksines paslaugas, įskaitant žemės, infrastruktūros ir statybos projektų vystymą. Siekdami padėti priimti strateginius sprendimus, padedame nustatyti geriausias nekilnojamojo turto projektų vystymo galimybes.

Lietuvoje plėtojami nekilnojamojo turto (NT) projektai tradiciškai varžosi dėl geriausiųjų titulo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Darnios plėtros akademijos partnerių rengiamame konkurse „Lietuvos NT apdovanojimai. Už darnią plėtrą“.

18-tąjį kartą organizuojamame konkurse renkami geriausi gyvenamosios, komercinės, visuomeninės ir daugiafunkcės paskirties NT projektai Lietuvoje, kurie buvo įgyvendinti per pastaruosius metus.

Šiais metais konkursas sulaukė gausaus dalyvių skaičiaus - net 35 NT projektai sieks tapti geriausiais savo kategorijose: 15 varžosi Pagrindinio prizo kategorijoje ir 20 sieks laimėti Ateities prizo apdovanojimą.

Projektų geografija apima Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir šių miestų rajonus, Palangą, Nidą ir Druskininkus, tad šiemet konkursas atspindi plačią šalies miestų plėtros panoramą.

Projektų, kurie pretenduoja laimėti Pagrindinį prizą, bendros investicijos siekia apie 0,5 mlrd. Eur. Atskirai investicijos į viešąją infrastruktūrą - daugiau nei 7,3 mln. Eur. Šios kategorijos NT projektai bendrai į rinką įliejo apie 190 tūkst. kv. m ploto, skirto veiklai ir gyvenimui bei sukūrė daugiau nei 2500 automobilių stovėjimo vietų.

Mindaugas Statulevičius, LNTPA prezidentas ir konkurso komisijos pirmininkas, pabrėžia, kad dalyvių gausa rodo Lietuvos NT rinkos atsparumą ir gebėjimą kurti kokybišką, visuomenei vertingą aplinką nepaisant pastarųjų metų iššūkių:

„Pažymėtina, kad šiandien vertiname projektus, kurių įgyvendinimas prasidėjo po COVID-19 laikotarpio ir karo Ukrainoje pradžios - tai metai, kurie išbandė sektoriaus lankstumą, finansinį tvarumą ir gebėjimą prisitaikyti. Šių aplinkybių kontekste pasiekti rezultatai išties įkvepia - jie liudija, kad Lietuvos NT plėtra tapo brandžiu, sisteminį požiūrį turinčiu verslu.“

Taip pat matome itin svarbų pokytį - NT verslo ir bendruomenių santykio evoliuciją: „Jei anksčiau diskusijos apie plėtrą dažnai būdavo įtemptos, šiandien vis dažniau kalbame apie dialogą, bendradarbiavimą ir abipusį supratimą. Tai brandos ženklas, kai miesto kūrimas tampa bendru tikslu, o ne interesų kova,“ - kalba LNTPA prezidentas.

Darnios plėtros principai išlieka konkurso ašimi. Organizatoriai pabrėžia, kad tvarumas šiuolaikinėje NT rinkoje tapo ne papildomu priedu, o privalomu kokybės rodikliu.

„Tvarumo klausimas šiandien nėra papildomas pasirinkimas - tai privalomas konkurencinis pranašumas. Matome, kaip NT sektorius per kelerius metus išmoko jungti architektūros kokybę, technologinį pažangumą ir atsakomybę už poveikį aplinkai. Tai ženklas, kad rinka bręsta, o miestuose formuojasi vis aukštesni gyvenimo kokybės standartai“, - sako M. Statulevičius, LNTPA vadovas.

Kaip ir kasmet, projektus vertins nepriklausoma komisija, kurią šiemet sudaro įvairių sričių ekspertai: LNTPA prezidentas Mindaugas Statulevičius, komisijos pirmininkas, urbanistė dr. Dalia Bardauskienė, Aplinkos ministerijos Architektūros ir statybos politikos grupės vadovė Asta Rokickienė, Lietuvos statybininkų asociacijos ekspertas Alvydas Kvedaravičius, VILNIUS TECH Architektūros fakulteto profesorius ir Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus valdybos narys prof. Linas Naujokaitis, VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto prodekanas dr. Kęstutis Čiuprinskas, Lietuvos architektų rūmų tarybos narys Julius Šeibokas ir AB „Swedbank“ NT, energetikos ir infrastruktūros klientų skyriaus vadovas Martynas Trimonis.

Tradiciškai savo favoritą rinks ir visuomenė - naujienų portalo 15min.lt skaitytojai lapkričio pabaigoje - gruodžio pradžioje galės balsuoti už labiausiai patikusį objektą. Publikos favoritas, kaip ir pagrindinių kategorijų nugalėtojai, bus paskelbtas gruodžio pradžioje.

Konkursas „Lietuvos NT apdovanojimai. Už darnią plėtrą 2025“ ne tik įvertins geriausius šalies projektus, bet ir atspindės, kaip NT sektorius keičiasi - išmokęs derinti ekonominį efektyvumą, architektūros kokybę, aplinkosaugą ir socialinę atsakomybę.

tags: #nekilnojamojo #turto #projektu #grupe