Nuosavybės Vertybiniai Popieriai: Kas Tai Ir Kaip Jie Veikia?

Vertybiniai popieriai yra vienas iš investavimo būdų, padedantis padidinti Jūsų sąskaitos likutį. Toks investavimo būdas išties paklausus šiandienos technologijų kupiname pasaulyje. Vertybiniai popieriai gali būti įsigyjami net neišėjus iš namų, o tai reiškia, galite uždirbti tiesiog būdami namuose. Visgi, ne visi lietuviai gerai supranta kas yra vertybiniai popieriai, kokias naudas jie gali atnešti ir ką su jais, apskritai, reikia daryti.

Kaip jau minėjome straipsnio pradžioje, vertybiniai popieriai yra vienas iš daugybės būdų investuoti. Ekspertų teigimu, šis būdas yra ko ne palankiausias ir labiausiai didinantis turimą kapitalą. Vertybiniai popieriai yra lyg finansinės sutartys, pagal kurias jų savininkui suteikiama turto dalis. Šios sutartys gali būti parduodamos ir perkamos, tad įvertinus infliaciją, nuvertėjimą ir kitus svarbius aspektus, galima išties ženkliai padidinti investuotų pinigų sumą.

Vertybinius popierius išleidžia finansinės ir nefinansinės bendrovės, valstybė, savivaldybės, kartais (čekius, vekselius) ir fiziniai asmenys. Vertybiniai popieriai gali būti perkami, parduodami, įkeičiami ar kitaip perleidžiami kartu su jų suteikiamomis teisėmis, su vertybiniais popieriais gali būti sudaromi atpirkimo sandoriai.

Vertybiniai popieriai gali būti skaidomi į dvi didesnes kategorijas - skolų ir nuosavybės vertybinius popierius. Nuosavybės vertybiniai popieriai, išleidžiami investicijoms pritraukti, suteikia nuosavybės teisę į dalį įmonės kapitalo, teisę dalyvauti jos valdyme, gauti dalį jos pelno, t. p.

Žvelgiant į statistiką, galima teigti, kad daugiausiai dėmesio reikėtų skirti akcijoms ir obligacijoms, mat ši prekyba vertybiniais popieriais neša didžiausią pelną. Smulkieji investuotojai gali rinktis tiek tiesioginį, tiek investavimą per investicinius fondus.

Dabar atėjo metas pakalbėti apie tai, kada kokias investicijas rinktis. Pradedantiesiems arba norintiems mažesnės rizikos ir saugumo rekomenduotume pradėti nuo investavimo į vyriausybės vertybinius popierius. Visgi, investuojant į šiuos vertybinius popierius gaunamos mažesnės palūkanos, tad ir pajamos bus mažesnės.

Pagrindiniai Nuosavybės Vertybinių Popierių Tipai

Akcijos

Nuosavybės vertybiniais popieriais dažniausiai vadinamos viešai paduodamos įvairių bendrovių akcijos. Akcijos - viena iš vertybinių popierių rūšis. Tuo tarpu akcijos - viena rizikingiausių, bet ko ne pelningiausia vertybinių popierių rūšis. Investuoti į akcijas labiausiai apsimoka ilgajam laikotarpiui. Visgi, jos yra rizikingos dėl didelio vertės svyravimo, tad reikia atidžiai stebėti, kada reikėtų akcijas pirkti ir kada parduoti.

Akcijos gali būti privilegijuotosios arba paprastosios vardinės. Gali būti išleidžiamos įvairių klasių akcijos. Klasės gali būti žymimos raide, pradedant nuo A. Akcijų klasės dažnai yra siejamos su balsavimo teisėmis, kurias suteikia tokios akcijos. A klasės akcijos suteikia jų turėtojams daugiau balsų negu B klasės akcijos ir t.t.

Akcijų kainų svyravimai yra didesni, lyginant su skolos vertybiniais popieriais ar investiciniais fondais. Tarkime vienerių metų bėgyje bendrai šalies akcijų indeksas gali susvyruoti nuo -50% iki +100% ar dar daugiau, tuo tarpu atskirų kompanijų akcijų kursų svyravimai būna didesni. Perkant bei parduodant akcijas trumpam laikotarpiui taip pat yra galimybė uždirbti, tačiau tokiu atveju pelnas dažniausiai gaunamas iš akcijos vertės padidėjimo, o ne iš mokamų dividendų ar bendrovės generuojamo pelno. Toks investavimo būdas yra labai rizikingas, nes reikalauja labai aiškios strategijos, investavimo rizikos valdymo, disciplinos, laiko rinkų stebėjimui bei analizei ir pan. Kaip jau buvo minėta, investavimo į nuosavybės vertybinius popierius pelningumas trumpu laikotarpiu gali labai ženkliai svyruoti, tačiau tokias finansines priemones išlaikius ilgiau (10 - 20 metų), dažniausiai jų vidutinis metinis pelningumas bus didesnis nei pinigų rinkos priemonių ar skolos vertybinių popierių.

Tuo tarpu akcijų likvidumas labai priklauso nuo konkrečios rinkos ar bendrovės, į kurią yra investuojama. Kiekvienoje šalyje yra akcijų, kurios yra sąlyginai likvidžios (dažniausiai tai stambiausių kompanijų akcijos), tačiau galima rasti ir tokių, kuriomis prekiauti praktiškai neįmanoma.

Obligacijos

Skolos vertybiniai popieriai (dar kitaip vadinami obligacijomis) yra laikomi viena iš saugiausių investicijų. Juos leisti gali tiek privačios bendrovės ar finansų institucijos, tiek savivaldybės bei vyriausybės. Iš esmės, obligacijų leidėjas įsipareigoja investuotojui grąžinti skolos sumą kartu su palūkanomis. Toks susitarimas gali užtrukti itin skirtingą laikotarpį. Visgi, skolos vertybinius popierius dažniausiai įmanoma parduoti net ir nesulaukus jų išpirkimo termino. Žinoma, dėl mažesnės rizikos obligacijų pajamingumas nėra toks aukštas, kaip akcijų.

Pirkdami obligacijas investuotojai iš esmės skolina obligacijų pardavėjui savo pinigus. Obligacijos suteikia teisę sutarties terminui pasibaigus jų pirkėjams atgauti investuotus pinigus su palūkanomis.

Vyriausybės valstybiniai popieriai gali būti obligacijos, iždo vekseliai ir taupymo lakštai. Pažengusiems investuotojams rekomenduotume rinktis investuoti į įmonių vertybinius popierius. Vienas iš būdų investuoti į įmones - obligacijos. Jos nėra tokios rizikingos, kaip akcijos ir nesuteikia jokių teisių į investuojamą įmonę, tačiau yra išties pelningos ir neilgalaikės, o be to, prireikus gali būti perparduodamos.

Investiciniai Fondai

Investiciniai fondai yra pusiau išvestinės priemonės. Šiomis priemonėmis invertuojama į kitus finansinius instrumentus. Galima teigti, kad tai pusiau obligacijos, pusiau indėliai.

Vekseliai

Vekseliai yra labai panašūs į paprastus skolos raštelius, tačiau turi kur kas didesnė teisinę galią ir yra daug veiksmingesni. Vekseliai yra tokie vertybiniai popieriai, kuriuos išrašęs asmuo įsipareigoja be sąlygų sumokėti tam tikrą sumą vekselyje nurodytam asmeniui. Vekseliai gali tapti ir puikia investicija. Turint vekselį nereikia kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo priverstiniu būdu. Ypač palanku investuoti į vekselius.

Skaitmeniniai Vertybiniai Popieriai

Skaitmeniniai vertybiniai popieriai reprezentuoja evoliucinį šuolį finansų rinkose, sujungdami tradicinių vertybinių popierių teisinį pagrindą su moderniomis technologijomis. Skaitmeniniai vertybiniai popieriai, dar vadinami ,,security” tokenais, yra tradicinių vertybinių popierių skaitmeniniai atitikmens. Svarbu atskirti skaitmeninius vertybinius popierius nuo kriptovaliutų. Nors abu naudoja blockchain technologiją, jų prigimtis skiriasi.

Teisinis statusas - esminis skirtumas. Skaitmeniniai vertybiniai popieriai patenka po vertybinių popierių reguliavimu. Nuosavybės tokenai (equity tokens) suteikia dalies įmonėje nuosavybės teisę. Jie panašūs į akcijas, tačiau egzistuoja blockchain platformoje. Skirtingai nuo tradicinių akcijų, nuosavybės tokenai gali būti lengviau padalijami į mažesnes dalis.

Skolos tokenai atstovauja paskolos ar obligacijos santykius. Jie suteikia teisę į periodinius palūkanų mokėjimus ir pagrindinės sumos grąžinimą nustatytu terminu. Turtu užtikrinti tokenai (asset-backed tokens) atstovauja teises į realų turtą. Tai gali būti nekilnojamasis turtas, meno kūriniai, žaliavos ar kiti materialūs aktyvai. Pavyzdžiui, milijono eurų vertės pastatas gali būti padalintas į tūkstantį tokenų, kiekvienas vertės tūkstantis eurų.

Hibridiniai tokenai sujungia kelių tipų charakteristikas. Jie gali suteikti ir nuosavybės teises, ir teisę į pelno dalį, ir papildomas privilegijas. Standartizacija - svarbi skaitmeninių vertybinių popierių savybė. Populiariausi standartai, tokie kaip ERC-1400 ar ERC-1404 Ethereum tinkle, apibrėžia, kaip tokenai turi veikti. Standartai užtikrina sąveikumą tarp skirtingų platformų ir sistemų.

Programuojamumas leidžia įterpti verslo logiką tiesiai į tokenus. Išmaniosios sutartys gali automatiškai vykdyti dividendų mokėjimus, valdyti balsavimo procesus, taikyti prekybos apribojimus. Atominis atsiskaitymas reiškia, kad vertybinių popierių perdavimas ir apmokėjimas vyksta vienu metu. Tai eliminuoja atsiskaitymų riziką, kai viena šalis įvykdo savo įsipareigojimus, o kita ne.

Skaitmeniniai vertybiniai popieriai patenka į tradicinį vertybinių popierių reguliavimo rėmą, tačiau su tam tikrais ypatumais. KYC ir AML procedūros integruojamos į pačius tokenus. Išmaniosios sutartys gali automatiškai tikrinti, ar potencialus pirkėjas turi teisę įsigyti tokenus. Investuotojų kategorijos gali būti valdomos programiškai. Jurisdikciniai apribojimai įterpiami į tokenų kodą.

Efektyvumas pasiekiamas per procesų automatizavimą. Emisijos, platinimo, prekybos ir atsiskaitymų procesai vyksta greičiau ir pigiau nei tradicinėse sistemose. Prieinamumas didėja dėl galimybės padalinti turtą į mažesnes dalis ir sumažintų sąnaudų.

Tačiau egzistuoja ir reikšmingi iššūkiai. Technologinė rizika - išmaniosios sutartys gali turėti klaidų, o blockchain sistemos gali būti pažeidžiamos. Teisinis neapibrėžtumas kai kuriose jurisdikcijose stabdo plėtrą. Ne visos šalys turi aiškius teisinius rėmus skaitmeniniams vertybiniams popieriams.

Skaitmeniniai vertybiniai popieriai formuoja naują finansų rinkų paradigmą. Jie ne tik skaitmenizuoja esamus procesus, bet kuria visiškai naujas galimybes. Tradicinės finansų institucijos vis aktyviau eksperimentuoja su skaitmeniniais vertybiniais popieriais.

Lietuvos investuotojai, norintys praktiškai susipažinti su tokenizuotomis investicijomis, dabar turi naują galimybę. Finansų maklerio įmonė „Myriad Capital” prisijungė prie „Axiology” daugiašalės prekybos platformos (MTF), kuri specializuojasi skaitmeninių vertybinių popierių srityje.

Rizikos ir Pelningumas

Kuo didesnis vertybinių popierių rizikingumas, tuo didesnes pajamas (palūkanų, dividendų, laukiamo vertybinių popierių vertės prieaugio ar kita forma) vertybiniai popieriai turi suteikti jų turėtojams, kad šie sutiktų juos pirkti. Mažiausiai rizikingi yra iždo vertybiniai popieriai, kurių išpirkimą pagal nominaliąją vertę garantuoja šalies vyriausybė, todėl jų palūkanų norma mažiausia, palyginti su kitų rūšių skolos vertybiniais popieriais. Didelių, žinomų bendrovių (jeigu jos neturi didelių finansinių sunkumų) vertybiniai popieriai yra mažiau rizikingi nei mažų ar neseniai veikiančių įmonių. Ilgalaikiai vertybiniai popieriai dažniausiai rizikingesni ir turi didesnes palūkanų normas nei tų pačių emitentų trumpalaikiai vertybiniai popieriai.

Investavimas į nuosavybę arba skolinimas - puikus būdas padidinti savo pajamas, ar net sukurti pasyvų pajamų šaltinį. Visgi, ne visuomet skolinant tam tikrą sumą grąža yra garantuota. Jei jūs papuolėte į tokią situaciją, kai paskolinus nepavyksta susigrąžinti pinigų arba tiesiog norite atgauti pinigus, visuomet galite perleisti skolą mums.

Mokesčiai

Nors investavimas į vertybinius popierius ir neša pelną, jis ne visada yra nemokamas. Mokesčiai už investicijų pajamas mokami nuo 500 eur., t. y. tada, kai iš savo investicijų per metus uždirbate daugiau, nei 500 eurų. Mažesnė suma neapmokestinama. Per metus iš investicijų uždirbantieji iki 120 vidutinių darbo užmokesčių turi mokėti fiksuotą 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą. Jei per metus uždirbama suma iš investicijų viršija 120 vidutinių darbo užmokesčių, tuomet GPM kyla iki 20 proc.

Prekyba Vertybiniais Popieriais

Prekyba vertybiniais popieriais dažniausiai vykdoma vertybinių popierių biržose. Jose galima investuoti į akcijas, obligacijas, biržose prekiaujamus fondus, išvestines priemones, vekselius. Kitais vertybiniais popieriais galima prekiauti be biržos pagalbos.

Visgi, neapsigaukite manydami, kad pirkdami vertybinius popierius gausite fizinį popierių, liudijantį nuosavybės teisę. Šiandienos pasaulyje pagrindiniai vertybiniai popieriai yra skaitmeniniai įrašai apskaitą vykdančiuose depozitoriumuose, tad jokių fizinių dokumentų, kaip būdavo iki skaitmenizacijos, jūs negausite. Nuosavybės ar skolos vertybiniai popieriai dažnai tampa puikia investicija tiek smulkiesiems, tiek stambiesiems investitoriams.

Be to, reikėtų paminėti, kad šiuo metu yra itin išaugusi biržose prekiaujamų fondų (ETF) pasiūla, tad rinktis į ką norite investuoti tikrai rasite.

Tikimės, kad dabar geriau suprantate, kas yra vertybiniai popieriai, kokios egzistuoja jų rūšys ir kuo jie skiriasi.

tags: #ne #nuosavybes #vertybinius #popierius