Daugiabučių statybos ir gyventojų nuomonės: Saulės miestas ir kitos Lietuvos vietovės

Daugiabučių statybos Lietuvoje dažnai sukelia gyventojų diskusijas ir nesutarimus. Šiame straipsnyje apžvelgsime skirtingas situacijas, nuomones ir iššūkius, susijusius su naujų daugiabučių atsiradimu įvairiose Lietuvos vietovėse, pradedant nuo Klaipėdos ir baigiant Kaunu bei Vilniumi. Taip pat aptarsime saulės energijos panaudojimo galimybes daugiabučiuose.

Ginčai dėl statybų Klaipėdoje

Dar 2018-ųjų pavasarį prasidėjusioje istorijoje dėl devynaukščio statybos Pievų Tako gatvėje - naujas posūkis. Niekaip iki leidimo statybai neprieinantys verslininkai sugalvojo kitą kelią - bando pakeisti detalųjį planą, bet ne taip, kaip to norėtų kaimynai. Detalusis sklypo Pievų Tako g. 36A planas buvo patvirtintas dar 2002 m. liepos 26 d. tuometinės savivaldybės Valdybos sprendimu. Jį UAB „Jūros koralas” užsakymu rengė „Uostamiesčio projektas”. Tačiau UAB „Jūros koralas” 2007-ųjų vasarį buvo likviduota taip ir nepradėjusi statybų.

Aplinkinių namų gyventojai sukruto 2018-ųjų gegužę, kai šalia apleisto pastato atsirado informacinė lentelė apie projektavimo darbus, kurių metu esamą administracinės paskirties pastatą norima „rekonstruoti” į daugiabutį. Ir jau tik po to gyventojų prašymu įvyko projektinių pasiūlymų svarstymas Klaipėdos regioninėje architektūros taryboje, kuri pateikė penkias nepalankias išvadas. Tačiau ir šie projektiniai pasiūlymai aplinkinių namų gyventojų pasipriešinimo nesumažino.

UAB „Saulėgauda” pasinaudojo teise tokį savivaldybės atsakymą skųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui. Pastaroji įpareigojo savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti prašymą. Vėliau bendrovė teikė skundus teismams ir iš savivaldybės prisiteisė per 2000 eurų turtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų. Galiausiai šį spalį pasirodė skelbimas, informuojantis, kad ruošiamasi supaprastinta tvarka koreguoti detalųjį planą žemės sklypui Pievų Tako g. 36A.

Formalus planavimo organizatorius tokiu atveju Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, nors projekto užsakovas ir yra privatus asmuo, kurio užsakymu projektą rengia UAB „Progresyvūs projektai“, rengusi ir projektinius daugiabučio pasiūlymus. „Nekeičiant Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002-07-26 sprendimu Nr. 419 patvirtinto žemės sklypo Pievų Tako g. 36A detaliojo plano tikslų, pakoreguoti statybos liniją, statybos ribą ir statybos zoną, automobilių stovėjimo vietų išdėstymą, įvažiavimo-išvažiavimo vietą”, - taip buvo apibrėžti planavimo tikslai.

„Saulėgaudai” atstovaujantis advokatas Remigijus Bukėnas „Atvirai Klaipėdai” aiškino, kad net per administracinius ginčus nepavykstant pasiekti, jog savivaldybė vykdytų teisės aktus, buvo pasirinktas kelias pakoreguoti detaliojo plano sprendinius, kurie esą buvo kliūtimi pritarti projektiniams pasiūlymams. Tačiau patys pakeitimai, anot teisininko, nelabai reikšmingi, iš esmės susiję tik su transporto judėjimu ir automobilių statymu. „Atviros Klaipėdos” žiniomis, kai kurie kaimynai dėl šio planavimo proceso teikė skundus įvairioms institucijoms.

Eimantas Koševoj, S. Daukanto g. seniūnaitijos seniūnaitis, raštu prašė detaliajame plane leistiną pastato aukštingumą sumažinti ir sulyginti su šiame kvartale esančių gretimų pastatų aukščiu. Tokį pasiūlymą seniūnaitis motyvavo naujamiesčio vertingosiomis savybėmis, aplinkinių bei planuojamo naujo daugiabučio gyventojų gyvenimo kokybe.

Šiaulių patirtis: konkursas „Už žydintį ir švarų Saulės miestą“

Su vasara pasibaigė ir konkursas-akcija „Už žydintį ir švarų Saulės miestą“, kuriame dalyvavo 56-šios Šiaulių miesto daugiabučių bendrijos. Trys gražiausiai besitvarkantys daugiabučiai pasipuošė atminimo ženklais. Energetikų gatvės 1A ir 1B bendrija (Rėkyva) jau ne pirmą kartą gauna seniūnijos padėkas už aplinkos gražinimą.

„Sužinojome apie konkursą ir nusprendėme užpildyti anketą. Tikrai nesitikėjome, kad mūsų bendrija bus pripažinta gražiausia“, - sakė bendrijos pirmininko žmona Jadvyga Mikalauskienė. Bendrija iš kitų išsiskyrė kruopščiai prižiūrimais gėlynais, nušienauta veja, tvarkingais šaligatviais ir kiemu. Gėlynais, kurie pasižymi augalų įvairove ir skoningu jų derinimu, rūpinasi pirmųjų aukštų gyventojai, veją šienauja pats bendrijos pirmininkas Antanas Mikalauskas. Pirmininkas jau kitiems metams turi idėjų ir žada nustebinti miestiečius bei komisiją, jeigu tik bus surengtas gražiausios bendrijos konkursas. Gretimais įsikūrusi Energetikų 1C bendrija, patekusi tarp penkiolikos gražiausiai tvarkomų bendrijų, tvarkingumu ir gražumu taip pat nenusileidžia pirmosios vietos laimėtojai. Iš Rėkyvos net keturios bendrijos buvo pripažintos gražiai tvarkomomis.

Krymo gatvės 26 namas - vienas iš pirmųjų renovuotų daugiabučių. Vieni spalvingu namo fasadu tuomet gėrėjosi, kiti kritikavo. Šiemet namas už gerą bendrą vaizdą pelnė antrąją vietą.

Prie aplinkos puoselėjimo daugiausiai prisidedantis bendrijos pirmininkas Jonas Bijeika ir džiaugėsi įvertinimu, ir neslėpė liūdesio. „Sunku čia palaikyti tvarką. Visai neseniai kažkas sulankstė šiukšlines prie laiptinių, sieną apspardė, įlenkė skardą. Dažnai ir vaikų žaidimo aikšteles nusiaubia“, - skundėsi J. Bijeika. Anksčiau prie laiptinių buvo gėlynai, tačiau jais gyventojai nelabai rūpindavosi, todėl buvo nuspręsta šiuos plotus užsėti veja ir pasodinti tik keletą gėlių. Kitoje namo pusėje žaliuoja veja, auga medžiai ir krūmai. Namui priklauso gana didelė teritorija ir ją prižiūrėti nelengva. Krymo 26 bendrija gali didžiuotis vaikų žaidimo aikštele.

Trečiosios vietos laimėtojos - Tilžės 29A bendrijos - kiemas primena individualaus namo aplinką. Vazonai su gėlėmis, mediniai senoviniai rakandai puošia ne tik veją, bet ir namo sienas, įėjimą į laiptinę. Dar labiau nustebome sužinoję, kad aplinką gražina du vyrai, kūno kultūros mokytojai, Romas Juodis ir Vitalijus Navickas. „Moterys čia nėra prikišusios rankų, - juokiasi ponas Vitalijus. Prieš trejetą metų pradėję gražinti aplinką, vyrai dar žada ir akmeninį židinį prie namo pastatyti, ir namo numerį iš medžio iškalti. Rugsėjo 5 dieną namas švenčia dvidešimtmetį. Šia proga R. Juodis ir V. Navickas organizuoja oficialiai atidengti atminimo ženklą ir pagerbti senuosius namo gyventojus.

Šiaulių daugiabučių kiemai

Saulės energija daugiabučiuose

Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama atsinaujinančiai energetikai, ypač saulės energijai. Lietuvoje populiarėja saulės elektrinės ant daugiabučių stogų ir nutolę saulės parkai.

Šiuo metu ant namų stogų, kuriuose yra gaminantys vartotojai, - 110 tūkst. O nutolusių gaminančių vartotojų - net 34 tūkst. Iš viso turime 140 tūkst. Pagrindinė priežastis - paramos tendencijos, kurios tęsiasi. Vyrauja seni mitai, kad brangu, neatsiperka, sudėtingas įrengimas. Bet realybė visai kitokia - įrengimas paprastas, kaina nesikandžioja, ji patraukli žmogui. Jeigu prieš 5 metus elektrinė ant stogo kainavo 10 tūkst., tai dabar galima įsirengti už 4,5 tūkst.

Visi, kurie neturi galimybės įsirengti saulės elektrinės ant savo stogo, t. y. gyvenantys bute, gali tai padaryti naudodamiesi nutolusiu parku. Bet kuriame Lietuvos žemės sklype statoma saulės elektrinė, ir žmonės, įsigydami tam tikrą procentinę dalį saulės parko, gauna gamybą, kuri konvertuojasi į kilovatvalandes.

Kas nori įsirengti elektrinę ant savo namų stogo, paramos dalis siekia apie 30 proc., nes parama šiek tiek mažesnė. Kas nori įsigyti iš saulės parkų - parama siekia apie 40 proc. Šiuo metu parama galioja abiem atvejais. Parama įsigyti iš parkų galios dar vieną mėnesį.

Tokios elektrinės dažniausiai statomos bendram naudojimui. Reikia visų bendrasavininkų sutikimo, todėl dažnai kyla niuansų - ne visi nori, įrengimas būna komplikuotas, reikia vesti kabelius. Tačiau su įranga ant balkono galima pasidengti tik labai mažą dalį. Jeigu standartinis butas suvartoja 250 kilovatvalandžių, o elektros sąskaita siekia 50 eurų, įsirengus ant balkono galima padengti tik 20-30 proc.

Reikia skaičiuoti visų metų vidurkį. Susumavus, reikėtų kreiptis į saulės parkų rangovus - jie parinks tinkamą elektrinės galią. Tada seka sutartis, prijungimas prie parko. Viskas vyksta labai operatyviai - jei šiandien sugalvojau, jau rytoj ar poryt galiu pradėti naudotis ir taupyti. Paramos išmokos išmokamos per kelis mėnesius, todėl reikėtų įsivertinti, kad pradžioje reikia turėti nuosavų lėšų įsigijimui.

Yra kaupimo sistema - mėnesis iš mėnesio. Vasarą gamyba yra didesnė, nes daugiau saulės. Lietuvos mastu 8 mėnesiai per metus yra efektyvūs, o kiti 4 - silpnesni. Tad vasarą, kai pagaminama daugiau, elektra persikelia į kitą mėnesį, ir taip apsirūpiname žiemai.

Saulės elektrinės pagrindinės dalys - saulės moduliai - čia naudojami vietoje statybinių ir apdailos medžiagų, vietoje fasado ar stogo dangos. Iš storo stiklo pagaminti integruoti saulės moduliai yra netgi atsparesni už daugumą statybinių medžiagų, atitinka „safety glass“ kategoriją, ir dar kartu gamina elektrą. Naudojant tokias technologijas ir gerai suplanavus pastato statybas, ilgalaikėje perspektyvoje galima gerai sutaupyti.

Pirmoji Norvegijoje į pastatą integruota saulės elektrinė aprūpins bendras daugiabučio patalpas elektros energija bei kraus gyventojų elektrinius automobilius. Energija elektromobiliams krauti Pirmoji Norvegijoje į pastatą integruota saulės elektrinė aprūpins bendras daugiabučio patalpas elektros energija bei kraus gyventojų elektrinius automobilius.

Daugiabučio vystytojos projektų vadovas Tomas Plassen skaičiuoja, jog įrengti saulės elektrinę vietoje fasado apdailos sistemų kainuoja brangiau, bet ne tiek ir daug. Įrengti kokybišką fasadą bendrovei būtų kainavę 255 EUR už kvadratinį metrą, tuo tarpu integruotos saulės elektrinės jau instaliuoto kvadrato kaina šiame projekte siekia 378 EUR. Būtent šio Bergeno daugiabučio su 160 kv. m ploto saulės elektrine, integruota fasade, išlaidos siekė 51 tūkst. EUR ir bendroje pastato 16,4 mln. EUR pardavimo kainoje ji buvo nežymi. Vystytojo skaičiavimais, ši elektrinė kasmet pagamins tiek energijos, kiek jos suvartotų du tipiniai gyvenamieji namai Norvegijoje. Jei elektros gaminimo metu daugiabučio gyventojai nesuvartos, perteklinė elektra bus perduodama į elektros tinklus, už kurią vietos bendruomenė dar ir gaus pinigų.

Nauji daugiabučiai Kaune: gyventojų nuogąstavimai

Gintauto Natkevičiaus architektų biuras jau paviešino parengtus ir bendrovės „Saulės projektas“ užsakytus projektinius pasiūlymus. Numatyta, kad Žaliakalnio širdyje, Astronomijos gatvės 6-uoju numeriu pažymėtame sklype, iškils du gyvenamieji daugiabučiai - vienas penkiaaukštis, kitas šešiaaukštis. Kol kai kuriuos kauniečius gąsdina tamsios pastatų spalvos ar daugiabučių dydis, daugumai vietinių tokie dalykai dabar rūpi mažiausiai.

Jie sunerimę dėl istorinio Sąjūdžio ąžuolo likimo, mat jo vietoje ir stovės vienas daugiabutis. Netoli Kristaus Prisikėlimo bazilikos iškilsiantys daugiabučiai bus tamsiai pilkos spalvos, ganėtinai aukšti, bet ne aukštesni už baziliką. Pastatams išskirtinumo suteiks laiptuojami aukštai, kurių kiekvienas turės apželdintą terasą. Automobilių aikštelė bus po daugiabučiais.

Architektas G.Natkevičius „Laikinajai sostinei“ pasakojo, kad detalųjį planą daugiabučiams senesniais laikais parengęs buvo architektas Virginijus Juozaitis. Planą teko kiek pakoreguoti, tačiau esmė išlikusi tokia pat. Detaliajame plane jau buvo numatyta, kiek ploto galima užstatyti, koks turi būti pastatų aukštis, kur bus automobilių statymo aikštelės.

„Pastatai turi neviršyti buvusios Radijo gamyklos korpusų. Vienas daugiabutis yra tokio pat aukščio kaip Radijo gamykla, o kitas vienu aukštu žemesnis“, - aiškino G.Natkevičius. Daugiabučiai laiptuoti bus ne veltui - architektas tiki, kad dėl tokio sprendimo jie nekonkuruos su bažnyčia ir tiesiog išnyks bendrame fone.

Detaliajame plane numatyta, kad užstatyti galima visai nemažą plotą, dėl to ir nuspręsta statyti ne vieną, o du daugiabučius. „Vienas daugiabutis būtų labai stambus, todėl mes jį perskyrėme į du tūrius. Vieną palikome stambesnį, o kitą smulkesnį ir aukštu mažesnį. Bendroje miesto išklotinėje daugiabučių beveik nebus matyti. Apvažiavome visas miesto regyklas, iš jų pastatų iš viso nesimatys“, - tikino G.Natkevičius.

Nemažai kauniečių nustebino pasirinkta tamsi spalva. Atsirado vadinančiųjų ją niūria ar depresyvia, ypač lyginant su šviesia Kristaus Prisikėlimo bažnyčia. Architektas G.Natkevičius su tokia kritika griežtai nesutinka, anot jo, spalvos ne niūrios, o neutralios.

Miestiečiams dar svarbesnis klausimas nei pastatų išvaizda - sklype augančio Sąjūdžio ąžuolo likimas. Medis buvo pasodintas prieš 35 metus, 1988 metų birželio 10 dieną, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus įkūrimo proga.

Žaliakalnio bendruomenės centro „Žaliasis Ąžuolynas“ atstovė Laura Ramanauskaitė-Stašiauskienė tikino, kad vietiniai statyboms iš esmės neprieštarauja, nors pasirinkta daugiabučių spalva ir kelia abejonių. „Nežinau, kiek buvo atsižvelgta į aplinkinių pastatų spalvą, nes pati Kristaus Prisikėlimo bažnyčia balta, šalia esantys pastatai irgi balti. Tačiau patys pastatai gana įdomūs, yra ir balkonai su terasomis“, - komentavo L.Ramanauskaitė-Stašiauskienė.

Pats architektas G.Natkevičius ramino, kad ąžuolas bus tiesiog persodintas kitur ir smagiai žaliuos toliau. Susitarėme su įmone, kuri persodina tokius didelius medžius. Mes neturime kaip jo esamoje vietoje išsaugoti. Pastato perskyrimas į du tūrius leido jų viduryje sukurti tokį skverą, tai bus Sąjūdžio ąžuolo skveras. Ir ąžuolą, ir paminklinį akmenį perkelsime ten. Jei atsistosi prie paminklinio akmens, tau atsivers visas Kaunas. Tai darome ne sau, ne kažkam, o miestui“, - pabrėžė kaunietis architektas.

Vis dėlto gyventojų tokie argumentai neįtikina. Jie mano, kad medis tarp dviejų daugiabučių tiesiog neišgyvens. „Ąžuolą saugiai persodinti tarsi būtų įmanoma, bet šiuo atveju ta nauja vieta numatyta tarp betoninių sienų, virš požeminių garažų. Mums nerimą kelia tai, kad ąžuolas ten neišgyvens - jis neturės kur plėsti savo šaknų, negaus drėgmės. Toks vaizdas, kad jis bus pasmerktas lėtai mirčiai“, - nerimavo L.Ramanauskaitė-Stašiauskienė.

Situacija Vilniuje: gyventojų kova su statytojais

Žvėrynas - vienas patraukliausių Vilniaus rajonų, tad nenuostabu, jog į būsimas statybas čia įsikūrę gyventojai reaguoja jautriai. Ypač kai planuojami daugiaaukščiai pastatai žemėje, kurios naudojimo būdas skirtas mažaaukščiams gyvenamiesiems pastatams.

Pagal galiojantį detalųjį planą, šioje vietoje galima gyvenamųjų pastatų iki penkių aukštų statyba, tačiau bendrasis planas čia numato miesto centro plėtrą. Todėl sklypo savininkai ir kreipėsi į savivaldybę su prašymu koreguoti detaliojo plano sprendinius ir juos padidinti iki bendrojo plano leidžiamų.

Priėmus šį įstatymą pagerėjo šalies verslumo rodikliai, tačiau naujų projektų viešumas gerokai nukentėjo. Dabar detaliųjų planų rengimas reikalingas tik tada, jei statytojai nori jį keisti - visai kaip Saltoniškių gatvės atveju - vietoj penkių aukštų daugiabučio statyti dešimties aukštų pastatą.

Vis dėlto akivaizdu, kad žmonės nėra pakankamai informuoti apie teritorijų planavimą mieste, o kai kurios teisės aktų nuostatos tam tikrai nepadeda. Savivaldai taip pat nepalikta galimybės nuspręsti, kokiu atveju būtina detaliojo plano rengimo procedūra. Po viešojo svarstymo gavusi projektinius pasiūlymus savivaldybė jiems pritarti privalo per penkias dienas, siūlomam projektui nepritarus skiriama bauda.

Šiuo metu Vilniaus savivaldybė pradėjo papildomo statybų projektų viešinimo paiešką. Svarstoma, kad visi gauti projektiniai pasiūlymai būtų viešinami Vilniaus virtualiajame žemėlapyje, o užsiregistravę vartotojai apie šiuos pasiūlymus būtų informuojami automatiniais pranešimais.

Vidutiniškai per mėnesį Vilniuje išduodama iki 500 statybą leidžiančių dokumentų, o šiuo metu vykdomų būsto projektų - daugiau negu šimtas. Užupio, Senamiesčio, Šiaurės miestelio ir kitų Vilniaus rajonų gyventojai stoja į atvirą kovą su nekilnojamojo turto (NT) projektų vystytojais.

Tokia situacija pablogina kaimynų gyvenimo sąlygas, mažina jų turto vertę. Pasak asociacijos vadovo, yra toli gražu ne vienas atvejis, kai parduodant butus žmonės nėra supažindinami su sklypo perspektyvinio vystymo planu.

tags: #daugiabutis #prie #saules #miesto