Verslo sąlygų patrauklumas yra nuolat vertinamas įvairių tarptautinių organizacijų. Vienas iš pripažintų vertinimų yra Pasaulio banko skelbiamas verslo sąlygų reitingas „Doing Business“.
Šiame kontekste svarbu pažvelgti, kokią vietą Lietuva užima šiame reitinge ir ką tai reiškia mūsų šalies verslo aplinkai.
"Verslo pozicija": Kodėl bankrutuoja dideli užsienio statybų rangovai?
Lietuvos pozicija "Doing Business" reitinge
„Doing Business 2013“ reitinge Lietuva pagal verslo sąlygų patrauklumą užėmė 27 vietą. Turint omenyje, kad Pasaulio bankas reitinguoja 185 valstybes, Lietuvos pozicija gal ir nėra tokia niekam tikusi.
„Doing Business 2013“ reitinge Lietuva užima 9 vietą tarp Europos Sąjungos (ES) šalių ir patenka tarp 30 pačių geriausių pasaulio šalių pagal verslo aplinkos vertinimą. Mes lenkiame Austriją, Nyderlandus, Prancūziją, Lenkiją, kuri reitinge užima 55 vietą, tačiau atsiliekame nuo Estijos (reitinge užima 21 vietą) ir Latvijos (25 vieta).
Pirmą poziciją sąraše septintus metus iš eilės užima Singapūras. Tarp dešimties šalių, kuriose įstatymai verslui palankiausi, taip pat atsidūrė Honkongas, Naujoji Zelandija, JAV, Danija, Norvegija, Jungtinė Karalystė, Pietų Korėja, Gruzija ir Australija.
Naujausiame Pasaulio banko reitinge „Doing Business 2016“ Lietuva šiemet atiteko 20 vieta iš 189 šalių - viena pozicija aukščiau nei praėjusių metų reitinge. Pernai skelbiant „Doing Business 2015“ ataskaitą, Lietuvai buvo atitekusi 24-oji vieta, tačiau šiemet Pasaulio bankas pakoregavo ankstesnių metų duomenis ir Lietuva pakilo į 21 poziciją.
Palyginti su 2017 metais, Lietuva pagerino savo pozicijas per 5 vietas - pernai ji buvo 21-a. Tarp Europos Sąjungos valstybių narių mūsų šalis užima 6 vietą ir aplenkia tokias valstybes kaip Airija (17 vieta), Latvija (19 vieta), Vokietija (20 vieta).
Turto registravimo srities įvertinimas
Ūkio ministerija skelbia, jog kaip ir pernai, geriausiai Lietuva įvertinta turto registravimo srityje - jai skirta 2-oji pozicija iš visų valstybių. Iš visų tyrimo rengėjų analizuojamų sričių Lietuva jau trečius metus iš eilės geriausiai vertinama turto registravimo srityje (3 vieta). „Doing Business 2016“ reitinge Lietuva užima aukštas vietas turto registravimo ir sutarčių vykdymo srityse - atitinkamai 2 ir 3 pozicijos (per metus nepakito).
Aukščiausias pozicijas pasaulio šalių verslo sąlygų reitinge Lietuva turi turto registravimo srityje (3 vieta), taip pat užima aukštą 4 vietą pasaulio šalių verslo sąlygų reitinge vertinant sutarčių vykdymo sritį, pagerėjo teismo proceso indeksas.
Pavyzdžiui, Lietuvoje puikiai veikia nekilnojamojo turto, hipotekos registrai. Tai yra elektroninė sistema, kuria naudojantis visas reikiamas paslaugas galima gauti internetu, o duomenys, gauti iš registro, yra teisiškai patikimi, nes sandoriai įforminami notaro ir realiu laiku registruojami taip pat padedant notarui.
Turto registravimo trukmė sutrumpėjo nuo 3 iki 1 dienos. Taip pat sumažintas turto registravimo procedūrų skaičius nuo 3 iki 2.
Pokyčiai ir reformos
Lietuvos pažanga pasiekta ir mažinant reikalingų eksporto dokumentų skaičių bei trumpinant importo procedūrų terminus. Į Lietuvos pažangą šiose srityse taip pat bus atsižvelgta skaičiuojant kitų metų šalies reitingą.
Buvęs ūkio ministras Rimantas Žylius tikina, kad pastaruoju metu Lietuva reikšmingų pokyčių pasiekė lengvindama verslo pradžią: įdiegus elektroninę įmonės registravimo sistemą, sutrumpėjo įmonės steigimo laikas nuo 26 iki 6 dienų (į šį terminą įskaičiuojant ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) registravimą, kuriam dabar jau reikia tik 3 dienų); registruojant įmonę elektroniniu būdu, nebereikia ir notaro patvirtinimo, todėl sumažėjo ir steigimo kaina.
Reformos taip pat įgyvendintos statybų leidimų išdavimo srityje - procedūrų atlikimo trukmė sutrumpinta nuo 162 iki 83 dienų. Procedūrų skaičius sumažėjo nuo 15 iki 12 (kreipiantis dėl statybos leidimo, nereikia pateikti žemės nuosavybės pažymos, panaikintas statinio projektavimo sąlygų sąvadas, projekto dokumentacijos patvirtinimas ir statybos leidimo gavimas sujungtas į vieną procedūrą).
Pokyčių yra ir kreditų gavimo srityje, taip pat sutrumpintas prisijungimo prie elektros tinklų terminas.
Pasaulio bankas, vertindamas šalių pažangą pagal dešimt rodiklių, pripažino, kad Lietuva per vertinamąjį laikotarpį (2014 metų birželio 1 diena - 2015-ųjų birželio 1 diena) įgyvendino tris teigiamas esmines reformas: verslo pradžios, prisijungimo prie elektros tinklų bei smulkiųjų investuotojų apsaugos srityse.
Šių metų didžiausias proveržis - kilimas net 22 pozicijomis - buvo pasiektas prisijungimo prie elektros tinklų srityje, kurioje Lietuva pakilo iš 55 į 33 vietą.
- Kita įvertinta verslo pradžios reforma - PVM mokėtojų registre įmonės registravimo terminas sutrumpintas nuo 3 iki 2 kalendorinių dienų.
- Trečioji Pasaulio banko pripažinta esminė reforma Lietuvoje - statybos leidimų gavimo srityje. Per pusę, nuo 42 iki 21 kalendorinės dienos, buvo sutrumpintas terminas, per kurį savivaldybės privalo išduoti specialius architektūrinius reikalavimus.
Be to, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai sumažinus naujų vartotojų prijungimo prie elektros tinklų įkainius, sumažėjo prijungimo prie elektros tinklų sąnaudos.
Kritika ir iššūkiai
Advokatų kontoros LAWIN partnerė Dovilė Burgienė, analizuodama, kuriose konkrečiose pozicijose Lietuva nusileido, o kuriose pakilo, atkreipia dėmesį, kad nukritome daugiausia būtent dėl verslo pradžios procedūrų, taip pat dėl investuotojų apsaugos ir mokesčių.
Eva Suduiko, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ vyresnioji teisininkė, advokatė, nesistebi, kad Lietuvai nepavyko pagerinti savo pozicijų bendrame reitinge, nes praėjusiais metais mūsų šalis, vertinant naujausius Pasaulio banko duomenis, į priekį vos per vieną ar dvi pozicijas pasistūmėjo tik trijose srityse: prekybos su kitomis valstybėmis, prisijungimo apie elektros tinklų ir sutarčių įgyvendinimo.
„Akivaizdu, kad Lietuvos pradėtos reformos nebuvo pakankamos, kad būtų užsitikrinta aukštesnė vieta. Panaši situacija susiklostė ir artimiausiose kaimynėse: Estija nukrito viena, Latvija - net keturiomis pozicijomis. Tai ženklas, kad visoms trims Baltijos šalims yra kur pasitobulinti. Ypač tai pasakytina apie investuotojų apsaugos sritį, kurioje visos trys šalys užima tą pačią 70 vietą“, - sako E. Suduiko.
Tačiau pašnekovė pripažįsta, kad svarbiausia yra tai, koks iš tikrųjų yra reguliavimas šalyje, nes eksperto nusiteikimas vis tiek tiesos negali pakeisti.
E. Suduiko taip pat primena, kad reikia turėti omenyje, jog sudarant šį reitingą valstybės tiriamos tik kai kuriais aspektais, kurie gali būti svarbūs investuotojams, tačiau nevertinama bendra verslo aplinka ir klimatas.
Ką vertėtų padaryti?
Advokatų kontoros LAWIN partnerė D. Burgienė, paklausta, kokie sprendimai ir kokiose srityse galėtų padaryti teigiamą įtaką Lietuvos reitingui „Doing Business“, atsako, kad, be abejo, daugiausia dėmesio reikia skirti toms sritims, kuriose Lietuvos reitingas blogiausias. Tai yra verslo pradžia, kreditų prieinamumas, mokesčiai, nemokumo reguliavimas, statybos leidimų gavimas, elektros tiekimas.
Siekiant gerinti verslo aplinką ir Lietuvos poziciją „Doing Business“ reitinge, 2017-2018 metų Vyriausybės programos įgyvendinimo plane yra numatyta priemonių Energetikos, Ūkio, Susisiekimo, Teisingumo, Finansų ministerijų reguliavimo srityse.
Daugiausia dėmesio reikia skirti būtent prasčiausiai vertinamoms sritims. Tarkim, darbo santykių reguliavimas yra labai svarbus kriterijus bet kokiam verslui, o ši sritis Lietuvoje stagnuoja jau daug metų ir nėra jokių esminių pokyčių, kurie subalansuotų darbdavio ir darbuotojo santykius.
Šalies reitingai, paprastai vertinami kaip nešališki ir objektyvūs, labai svarbūs pradiniu etapu, tai yra kai investuotojai tik pradeda svarstyti galimą investicinio projekto lokaciją. Investuotojams tai geras indikatorius, padedantis susidaryti svarstytinų šalių sąrašą, pagal kurį vėliau galima gilintis į konkrečias egzistuojančias kiekvienos rinkos sąlygas.
Taigi tokių reitingų kaip Pasaulio banko „Doing Business“ arba Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo indeksas vertinimas Lietuvai ypač svarbus: kai negali konkuruoti rinkos dydžiu ar žinomumu, tenka konkuruoti verslo aplinka, kuri turi būti daug patrauklesnė nei šalyse, su kuriomis konkuruojama.
Ūkio ministerija, kaip Pasaulio banko tyrimo „Doing Business“ koordinatorė Lietuvoje, diskutuoja su Pasaulio banku dėl jo taikomos metodikos ir šalies įgyvendintų reformų, analizuoja jautriausias šio tyrimo sritis ir teikia pasiūlymus atsakingoms institucijoms dėl jų gerinimo.
Apibendrinant, Lietuva pasiekė gerų rezultatų turto registravimo srityje, tačiau būtina toliau gerinti verslo aplinką, ypač tose srityse, kur reitingai yra žemesni. Tai padės pritraukti daugiau investicijų ir užtikrinti šalies ekonomikos augimą.
tags: #turto #registravimo #srityje #lietva #uzima