Užutrakio dvaro sodyba - išskirtinis kultūros paveldo objektas, įsikūręs Trakų miesto teritorijoje, 2,8 km į pietryčius nuo kelio Trakai-Rykantai. Sodyba užima pusiasalį tarp Galvės ir Skaisčio ežerų, garsėjantį nuostabiu ežerų kraštovaizdžiu ir garbinga Lietuvos istorine praeitimi.
Pusiasalis tarp Galvės ir Skaisčio ežerų istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XIV a. Tuomet jis vadintas Algirdo sala ir priklausė totorių didikams. Vėliau Užutrakio vietovė priklausė įvairiems savininkams:
- totorių didikams Dovydas Kalimovičius, Malškovičiai ir Tomas Salavičius
- 1723 m. Stanislovas Seliava
- 1753 m. St. Seliavos duktė Geištarienė-Narbutienė
- 1783 m. Laurynas Odinecas
- XIX a. Korevų giminė
XIX a. antrojoje pusėje jį įsigijo grafas Juozapas Tiškevičius (1835-1891). Po jo mirties 1891 m. dvarą paveldėjo jauniausias sūnus, taip pat Juozapas (1863-1867), drauge su žmona, lenkų kunigaikštyte Jadvyga Svetopolk-Četvertinska, čia įkūręs šiandien žinomą Užutrakio dvaro sodybą.
Užutrakio ansamblis sukurtas Juozapo Tiškevičiaus ir jo žmonos Jadvygos Sventopelk - Četvertinskos iniciatyva, kurią XIX-XX a. sandūroje įgyvendino lenkų architektas Juzefas Husas (1846-1904) bei prancūzų kraštovaizdžio architektas ir biologas Eduardas Fransua Andrė (1840-1911).
Užutrakio vietovė istorijos šaltiniuose minima nuo XIV a. Tuo metu ji buvo vadinta „Algirdo sala“ ir totorių didikų Dovydo Kalimovičiaus, Malškovičių ir Tomo Salavičiaus valdomas palivarkas.
1897 m. gruodžio 19 d. Užutrakio dvarą nusipirko grafas Juozapas Tiškevičius (1868-1917). 1901 m. birželio 5 d. Juozapas Tiškevičiaus iniciatyva Rusijos imperatorius Nikolajus II paskelbė Užutrakį majoratu. Po tėvo mirties 1917 m. Užutrakį perėmė Juozapo sūnus Andrius Tiškevičius (1899-1972), kuris Užutrakį valdė iki pat 1939 m. rugsėjo 1 d.
1939-1940 m. Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, dvaro sodyboje įsikūrė Lietuvos kariuomenės Kęstučio II pulkas. Tačiau 1940 m. rugpjūčio 3 d. Sovietų Sąjungai prijungus Lietuvą, Užutrakio dvaro sodyba buvo nacionalizuota. II pasaulinio karo metu vokiečių okupacinė valdžia Užutrakį valdė kaip ordinaciją.
Po karo dvare veikė Sovietų Sąjungos KGB aukštų pareigūnų sanatorija, vėliau poilsio namai ir pionierių stovykla. Iki 1991 metų joje buvo Sovietų Sąjungos valstybinė turizmo įmonė.
Architektūra ir Interjeras
Pagal lenkų architekto Juzefo Husso projektą ant Galvės ežero kranto, tiesiai prieš Trakų pilį, grafas Juozapas Tiškevičius pastatė prabangius neorenesanso ir neoklasicizmo bruožų turinčius rūmus su įspūdinga, atvirais paviljonais karūnuota terasa.
Architektas Juzefas Husas 1896-1901 m. Užutrakyje suprojektavo neorenesansinio stiliaus rūmus su terasa, kurie buvo pastatyti 1896-1901 m. ir tapo dvaro sodybos kompoziciniu centru. Rūmų dviejų aukštų pastatas stačiakampio plano, kompaktiško tūrio, saikingo neoklasicizmo stiliaus, mūsų laikus pasiekė beveik nerekonstruotas. Pastatui tvirtumo įspūdį suteikia aukštas cokolis ir iki pat karnizo rūstuoti kampai.
Vakarinio fasado, orientuoto į Galvės ežerą, kompozicijoje dominuoja giluminis jonėninis portikas, įterptas tarp šoninių rizalitų. Rytinį fasadą vainikuoja trikampis frontonas, virš jo atikas su dekoratyvinėmis vazomis bei apvaliais kartušais su savininkų herbais: grafų Tiškevičių - Leliva ir kunigaikščių Sventopelk - Četvertinskių - Pogon Ruska. Fasadai simetriškos kompozicijos, suskaidyti rustuotomis mentėmis, rizalitai užbaigti frontonais su ryškiais modiljonais, langus aprėmina tiesūs sandrikai.
Pirmame pastato aukšte yra įrengtos septynios simetriškos salės su dideliais stačiakampiais langais, o pačiame pastato viduryje - holas ir per stogą apšviečiama laiptinė. Rūmų interjeras buvo dekoruotas prancūzišku Liudviko XVI stiliumi.
Terasa su baliustrada - neatsiejama rūmų vakarinio fasado dalis, įrengta ant atraminės sienos, sumūrytos iš lauko akmenų, kampai suformuoti iš raudonų plytų, kas suteikia statiniui gynybinio charakterio bruožų.
Priešais rūmus suprojektuoti taisyklingų formų (prancūziški) parteriai su karpomų liepų alėjomis, ornamentiniais gėlynais, marmuro vazomis ir skulptūromis. Didįjį parterį papuošė XVIII a. prancūzų skulptoriaus A. Coysevox skulptūrų, vaizduojančių romėnų deives Dianą ir Florą bei nimfą Hamadriadę, kopijos, o mažąjį - romėnų vyno dievo Bakcho skulptūra ir antikinio stiliaus biustai.
Užutrakio Dvaro Sodybos Parkas
Užutrakio dvaro sodybos parkas yra išsidėstęs 1,4 km ilgio pusiasalyje tarp Galvės ir Skaisčio ežerų. Šis sausumos ruožas iš visų pusių supamas didelių vandens plotų pasižymi raiškingu kalvotu daubotu reljefu. Jame aiškiai išsiskiria šešios 623 m aukščio kalvos, atribotos užpelkėjusiomis griovomis, duburiais, giliai įsirėžusiomis ežerų įlankomis.
Unikalus Trakų kraštovaizdis ir išskirtinė vietovės aura darė įtaką ne tik grafo pasirinkimui čia gyventi bei vėlesniam jo ir visos šeimos prisirišimui prie Užutrakio, bet ir ypatingam jo dėmesiui supančiai aplinkai. Ją sutvarkyti grafas patikėjo žymiam prancūzų kraštovaizdžio architektui Eduardui Fransua Andrė.
Eduardas Fransua Andre į Užutrakį atvyko 1898 m. Rūmus su prancūziškais parteriais supa peizažinis (angliškas) parkas. E. F. Andre meistriškai išnaudojo kontrastingą pusiasalio peizažą, dirbtinių uolų kompozicijomis pabrėždamas jo kalvas, o didingą Galvės ir Skaisčio spindesį papildydamas pažemėjimuose ir pelkutėse iškastų tvenkinių veidrodžiais. Jų paviršiuose atsispindėjo šimtamečiai ąžuolai ir pušys bei specialiai parinkti ir įveisti svetimžemiai augalai.
Dar įvairesnė parko žolinė augmenija tarsi primena lankytojui, kad pirmiausiai E. F. Andre buvo botanikas.
Užutrakio dvaro sodybos parkas beveik iš visų pusių supamas vandens. Jo reljefas nestokoja kalvų ir daubų. Dvarą valdantis grafas Juozapas Tiškevičius šioje vietoje kurti parką patikėjo profesionalams. Darbo ėmėsi prancūzų kraštovaizdžio architektas ir botanikas Eduardas Fransua Andre.
Užutrakio parko autorius - prancūzų kraštovaizdžio architektas ir botanikas E. F. André (1840-l911). Šis visame pasaulyje žinomas menininkas Lietuvoje taip pat suprojektavo Palangos, Lentvario ir Trakų Vokės dvarų ansamblių parkus.
Mišraus tipo Užutrakio parkas, įkurtas pusiasalyje tarp Galvės ir Skaisčio ežerų, buvo sumanytas kaip vandens parkas. Užutrakyje įrengta daugiau nei dvidešimt tvenkinių, susietų tarpusavyje ir su Trakų ežerais. Per šimtmetį ežerų lygiui nukritus, išdžiūvo parko centrinės dalies tvenkiniai. Dalis tvenkinių sunaikinta sovietmečiu, juos tiesiog užpilant. Išliko tik vienas senasis tvenkinys, kanalu susietas su Galvės ežeru. Kanalo krantuose sumūrytos dirbtinės uolos.
80 hektarų ploto parke auga apie 400 rūšių žolinių induočių augalų, 8 iš jų įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Užutrakio parko augmenija ypatinga ir tuo, kad greta auga ir labai dažni visiems įprasti, ir reti saugomi, ir Vakarų Europos miškų augalai, sudarydami unikalias bendrijas, kurias galima pamatyti nebent parkuose.
Į Užutrakį dažniausiai patenkame sausumos keliu, kuriuo nesinaudojo grafo šeima, nes jis buvo skirtas ūkio reikmėms ir pramintas „bulvių” keliu. Į pusiasalį buvo keliamasi plaustu per Galvės ir Skaisčio ežerų sąsmauką, prie kurios pastatytame namelyje gyveno keltininkas. Nuo perkėlos link rūmų vedė Kunigaikščių alėja, gerai matoma iš altanos pavėsinės nuo vienos iš parko kalvų.
Užutrakio dvaro sodyba
Ūkiniai Pastatai
Nemažas ūkis buvo ir pačioje dvaro sodyboje. Jos plotas - 80,43 ha. Ūkinėje dalyje stovėjo net 19 mūrinių ir medinių ūkio pastatų: gyvenamieji sodininko, keltininko namai, kumetynai, kalvė, arklidė, karvidės ir kt.
Užutrakio dvaro sodybos pastatai:
- Arklidė - vežiminė (statyta apie 1902 metus)
- Karvidė (pastatyta 1895 metais, auginti veisliniai olandiški galvijai)
- Pirmas namas (XVIII-XIX amžius, priklausė Odincų ir Koreivų šeimoms)
- Spirito varykla ir spirito sandėlio (pastatyti 1896 metais)
- Rūsys (skliautinis rūsys maisto produktams laikyti)
- Sarginė (pastatyta 1897 metais)
- Svirnas (XIX amžiaus pabaiga)
- Antras namas (pastatytas 1898 metais, įrengta dvaro kalvė)
- Keltininko namas (pastatytas 1898 metais)
- Ledainė (įrengta XIX amžiaus pabaigoje)
Užutrakio Dvaro Sodyba Šiandien
Užutrakio dvaro sodyba visą laiką naudojama visuomenės kultūros reikmėms.
1995 metais Užutrakio dvaro sodyba perduota Trakų istoriniam nacionaliniam parkui.
Šiuo metu TINP direkcija įgyvendina ES lėšomis finansuojamą projektą „Užutrakio dvaro sodybos muziejinės-reprezentacinės ir memorialinės dalių pritaikymas viešiesiems turizmo poreikiams". Lankytojams pritaikomos buvusios dvaro arklidės, jau atgaivinti trys peizažinio parko tvenkiniai, šiuo metu intensyviai restauruojami reprezentaciniai parteriai su pasivaikščiojimo takais, ornamentiniais gėlynais ir architektoniniais puošybos elementais bei rekonstruojama ežero terasa su atvirais paviljonais.