Vaiko teisių apsaugos tarnyba viešina skaičius, kurie domina sunerimusius Lietuvos gyventojus. Tarnyba atskleidžia, kaip veikia naujoji vaiko teisių apsaugos sistema, kiek gauta pranešimų apie galimą grėsmę vaikams, kokio lygio grėsmės buvo kilę ir kaip jos nustatytos. Pranešama, kad nuo šiol statistika bus viešai prieinama ir vaiko teisių apsaugos tarnybos svetainėje.
Pranešama, kad iki šių metų liepos 1 d. įstatymuose nebuvo numatytas grėsmės vaikui lygio vertinimas bei paėmimas iš vaikui nesaugios aplinkos kaip laikina apsaugos priemonė. Taigi už laikotarpius iki naujos vaiko teisių apsaugos sistemos įsigaliojimo statistikai pateikiami kelerių metų nustatytų laikinųjų globų duomenys.
Vaiko Teisių Apsaugos Statistika
Pranešama, kad nuo šių metų liepos 1 d. iki spalio 29 d. gauti 6434 pranešimai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, buvo apsaugoti (paimti iš nesaugios aplinkos ir (arba) nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį) - 2034 vaikai, iš jų - 1128 vaikai buvo paimti iš nesaugios aplinkos ir perduoti atstovams (tėvams ar globėjams) pagal įstatymą nenustačius grėsmės vaikui lygio arba nustačius pirmąjį grėsmės vaikui lygį, 906 vaikams nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis ir jie paimti iš atstovų (tėvų ar globėjų) pagal įstatymą.
Iš 906 paimtų vaikų iki spalio 29 d. grąžinti - 79 vaikai. Iki spalio 29 d. 76 vaikams baigta laikinoji globa, kuri buvo nustatyta nuo liepos 1 d.
Nuo liepos 1 d. laikinoji globa nustatyta 632 vaikams:
- Laikinoji globa šeimoje - 303 vaikams.
- Laikinoji globa šeimynoje - 7 vaikams.
- Laikinoji globa globos centre - 66 vaikams.
- Laikinoji globa institucijoje - 256 vaikams.
Laikinas apgyvendinimas vaikų, kuriems nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis nuo liepos 1 d.:
- Pas giminaičius - 276 vaikai.
- Pas asmenis, su vaiku susijusiais emociniais ryšiais - 47 vaikai.
- Globos centre (pas budinčius globotojus) - 131 vaikas.
- Pas vaiko brolį ir (arba) seserį globojančias (rūpinančias), įvaikinusias šeimas - 8 vaikai.
- Šeimynoje - 9 vaikai.
- Kitoje vietoje - 14 vaikų (tarkime tėvams gyvenant atskirai, kuomet nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, laikinai apgyvendinamą pas kitą vaiko tėvą/motiną).
- Sveikatos priežiūros įstaigoje (ligoninėje) - 66 vaikai.
- Kitoje socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje - 20 vaikų.
- Vaikų globos institucijoje - 272 vaikai.
Minint globos sistemos pertvarkos dešimtmetį, per 1 000 vaikų vis dar gyvena bendruomeniniuose globos namuose, o sunkiausiai šeimas randa vyresni nei 10 metų vaikai. Lietuvoje šiandien jau globojama daugiau nei 5 tūkst. vaikų. Tačiau dar tūkstantis gyvena bendruomeniniuose globos namuose ir laukia šeimos. Rasti šeimą vaikui, vyresniam nei 10-ies, sunku.
Prieš daugiau nei dešimtmetį globojamų vaikų šalyje buvo dukart daugiau nei dabar - apie 10,5 tūkst.
„Individualizuotos paslaugos, intensyvios paslaugos, pritaikytos šeimai, prieinamos, savalaikės paslaugos padeda įveikti krizines situacijas ir vaikai lieka su savo tėvais, tai turbūt irgi vienas didžiausių tų žingsnių, ką pavyksta padaryti“, - džiaugiasi I.
„Džiaugiamės matydami, kad skurde ir socialinėje atskirtyje gyvenančių vaikų mažėja, tai labai geras ženklas visiems Lietuvos vaikams. Žymiai pagerėjo ir globėjų pasiruošimas priimti vaikus.
„Turbūt pats skaudžiausias momentas, su kuriuo mes vis dar susiduriam, tai yra, kiek kartų tą vaiką galima paimti iš tos pačios šeimos. Kitaip sakant, institucijos įvertina pokytį tėvų šeimoje, bet tėvų šeima nebūtinai pasikeičia arba labai greit atkrinta ir vaiko antrinis, tretinis paėmimas iš šeimos - labai skausmingas“, - sako E.
Vaikų Globos Namų Pertvarka: Šeimai Artima Aplinka
Lietuvoje vykdoma socialinių globos namų pertvarka siekiama užtikrinti žmogaus teises ir orumą, mažinant vaikų patekimą į globos įstaigas ir transformuojant pačias įstaigas į jaukius, šeimai artimus namus. Ši pertvarka apima tiek vaikų globos namus, tiek įstaigas, skirtas žmonėms su psichikos ir/ar proto negalia. Pagrindinis tikslas - integruoti žmones į visuomenę, suteikiant jiems galimybę gyventi savarankiškai ir oriai.
Viena iš pagrindinių pertvarkos krypčių - didelių vaikų globos namų pertvarkymas į bendruomeninius vaikų globos namus. Šiuose namuose siekiama sukurti šeimai artimą aplinką, kurioje vaikai gautų individualų dėmesį ir galėtų visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.
Gyvenimas Kaip Šeimoje
Bendruomeniniuose vaikų globos namuose vaikai gyvena kaip šeimoje: turi savo kambarį, juos prižiūri darbuotojai, lanko mokyklą, būrelius ir kitas popamokines veiklas. Visos paslaugos vaikams teikiamos ten, kaip ir kitiems vaikams, kurie neturi globos namų patirties. Tai mažas pasaulėlis, kuriame vaikams tenka daugiau individualaus dėmesio iš darbuotojų ir kur galima bendrauti su mažiau vaikų, bet kokybiškiau.
Lankantis tokiuose bendruomeniniuose namuose vaikai sako: „Anksčiau aš gyvenau globnamyje ir negalėjau atsivesti savo draugų, dabar aš gyvenu namuose ir su draugais galiu išgerti arbatos su pyragu mūsų virtuvėlėje ir jaukiai paplepėti“. Šie žodžiai geriausiai iliustruoja pertvarkos esmę - sukurti vaikams jaukius ir tikrus namus.
Statistika ir Situacija Lietuvoje
Šiuo metu vaikų globos namuose gyvena apie 1,7 tūkst. vaikų, iš kurių apie 1,2 tūkst. Iš viso Lietuvoje tėvų globos yra netekę apie 7 tūkst. vaikų: 66,7 proc. vaikų gyvena šeimose, 3,4 proc. pas budinčius globotojus, 4,9 proc.
Institucinės Globos Pertvarka Žmonėms Su Negalia: Integracija Į Visuomenę
Vykdant institucinės globos pertvarką Lietuvoje kuriami grupinio gyvenimo namai, kuriuose apsigyvena žmonės su psichikos ir/ar proto negalia. Šio pertvarkos etapo tikslas - teikti apgyvendinimo paslaugas, o užimtumas turėtų vykti išorėje, taip siekiama užtikrinti sėkmingą neįgaliųjų integraciją.
Grupinio gyvenimo namai, skirtingai nuo didžiųjų socialinės globos įstaigų, orientuoti tik į apgyvendinimo paslaugų teikimą. Tai reiškia, kad žmonės ten gyvena, gali būti mokomi higienos, savitvarkos, maisto gaminimo įgūdžių, bet užimtumas vyksta kitur.
Viena svarbiausių sąlygų - kad grupinio gyvenimo namuose nebūtų nei keramikos dirbtuvių, nei pynimo studijų ar panašių įstaigų. „Kodėl? Nes tiems žmonėms nereikia, kad viskas būtų šalia. Jie gali ir turi naudotis visiems prieinamais kultūros namais, bendru kino teatru, eiti į visiems miesto gyventojams skirtus renginius. Grupinio gyvenimo namuose turi būti tik gyvenama, o profesinių įgūdžių, meninių gebėjimų ugdymas turėtų vykti kitur. Svarbiausia, kad neįgalūs žmonės iš namų išeitų į darbą ar užimtumą kaip tai kasdien daro dauguma visuomenės narių“, - teigiama pertvarkos iniciatorių.
Dabartinės Sistemos Ydos
Pasak G. Baltrūno, dabartinė Lietuvos institucinės socialinės globos paslaugų sistema žaloja žmogų. „Taip susiformavo, kad jei žmogus yra globojamas ir reikalingas globos, už jį padaroma viskas - išplaunamos grindys, sutvarkomi kambariai ir taip toliau, - dabartinės sistemos ydą įvardijo Pertvarkos procesų ekspertas. - Gyvenimas didelėje įstaigoje suformuoja tokį žmogaus požiūrį, kad už jį viskas turi būti padaryta. Socialiniai darbuotojai, aptarnaujantis personalas tarsi susipriešina su klientu, nes jis jau nebenori tvarkytis pats."
Visuomenės Požiūris Ir Tolerancija
Spauda yra plačiai nušvietusi atvejus, kaip visuomenė priešinasi neįgaliųjų atsikėlimui į kaimynystę. Paklausus, ką daryti, kad visuomenė taptų tolerantiškesnė, G.
Pavyzdžiai Iš Praktikos
„Kai startavo Pertvarkos projekto apsaugoto būsto bandomoji paslauga, man teko prisidėti nuomojant būstą. Būstus nuomojo Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija. Paskambinus užtekdavo pasakyti, kad bute gyvens psichikos sutrikimų turintys asmenys, ir pokalbis baigdavosi. Penkis kartus paskambinę, išgirdome keturis „ne“ - žmonės net neišklausė mūsų kalbos iki galo. Visuomenė pasikeis tik tada, kai neįgalūs asmenys apsigyvens kaimynystėje, - įsitikinęs specialistas. - Man teko dirbti su nusikaltusiais vaikais Inkūnuose, Anykščių rajone."
Neįgaliųjų Matomumas Viešumoje
Anot pašnekovo, į Lietuvą atvykę užsieniečiai stebisi, kad viešose vietose, tokiose kaip prekybos centrai, beveik nemato neįgaliųjų. O nemato todėl, kad jie tarsi paslėpti įstaigose arba gyvena užsidarę namie.
Regioniniai Skirtumai Ir Perspektyvos
Utenos ir Panevėžio regionai bent pirmame Pertvarkos projekto etape nepateko į finansuojamų regionų sąrašą, todėl grupinio gyvenimo namų perspektyvos Utenoje miglotos. Kai kurios savivaldybės, kaip informavo G. Baltrūnas, tokius namus stato savo lėšomis.
Teigiami Pavyzdžiai
Grupinio gyvenimo namai jau veikia Visagine, suderintas detalus planas dėl grupinio gyvenimo namų statybos Dūkšte, Ignalinos rajone. Apie grupinio gyvenimo namų steigimą svarsto Utenos Dievo Apvaizdos vienuolijos seserys. Sesuo Dominyka informavo, kad krikščioniški grupinio gyvenimo namai „Arka“ būtų skirti žmonėms, turintiems protinę negalią. Šiuo metu renkama komanda. „Tokie namai jau veikia Kaune ir Vilniuje, svajojame remdamiesi šiais pavyzdžiais krikščioniškus grupinio gyvenimo namus kurti Utenoje. Jei pavyks suburti komandą, namų vadove taptų šiuo metu Prancūzijoje gyvenanti ir tokio tipo namams vadovaujanti moteris.
Visagino Patirtis
Visagine pusantrų metų veikiančiuose grupinio gyvenimo namuose įsikūrę aštuoni žmonės. Įžengus į erdvų daugiabučio namo butą, gyventojai pasitinka su šypsena, svetingai siūlo kavos ir pyrago. Čia gyvenantys Saulius ir Regina džiaugėsi: dabar gyvena kaip tikruose namuose. „Man labai įstrigo vieno gyventojo žodžiai. Žiūrėdamas pro langą, jis pasakė: „Dabar gyvensim kaip žmonės - tarp žmonių.“ Pradžioje buvo didelis kaimynų pasipriešinimas, jie bijojo, bet dabar patys užsuka į svečius su pyragais, mūsų gyventojai svečiuojasi pas juos, - pasakojo direktorė. - Reikėjo laiko, kad namų gyventojai adaptuotųsi. O dabar jie visai kitokie žmonės.
Iššūkiai Ir Sunkumai
Anot V. Meškėnienės, įgyvendinant pertvarką iškilo sunkumų - gyvendami įstaigoje globojami asmenys įprato patys nieko nedaryti, tad savarankiškumo teko mokytis nuo pirmųjų žingsnių. Šiandien vienintelis dalykas, ko negali daryti grupinio gyvenimo namų gyventojai - patys disponuoti pragyvenimui skirtomis lėšomis.
Bendradarbiavimo Svarba
Sėkmingiau - ten, kur visi pertvarkos dalyviai - savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, socialinės globos įstaigos ir bendruomenės, glaudžiai bendradarbiauja, o žmonių su negalia politiką suvokia kaip žmogaus teisių, o ne medicininės priežiūros modelį.
Integracijos Nauda Visuomenei
Viceministrė pabrėžė, jog labai svarbu suprasti, kad žmonių su negalia integracija į visuomenę reikalinga visiems visuomenės nariams. V.Augienės teigimu, nė vienų šiuo metu Lietuvoje jau veikiančių grupinio gyvenimo namų gyventojai neturi konfliktų su vietos bendruomenėmis, įtampų kai kur esą buvo tik tol, kol šie namai įsikūrė.
Bendrystės Jausmas
„Yra toks svarbus pertvarkos aspektas: visi turime suvokti, kad atsiskyrę vieni nuo kitų mes silpnėjame. Silpnėjame nematydami kitiems žmonėms tekusių iššūkių, neleisdami sau patirti bendrystės jausmo, dėl įvairių išankstinių nuostatų auginamės baimes, prarandame galimybę pajusti dėkingumą. Taip mes save tam tikra prasme skurdiname. Nemaža dalis žmonių su negalia gyvena izoliuotą gyvenimą, mes jų nematome, nebendraujame ir net nežinome, ką tie žmonės gali mums duoti. O gali duoti įvairiausių dalykų, visų pirma pamokų: artumo, gebėjimo priimti save ir pasaulį atvirai, be nuostatų, nesumeluoto tiesumo, sąžiningumo. Tokius dalykus mums gali padovanoti tik vaikai ir žmonės, kurie dėl negalios gyvena tokį savitą gyvenimą. Iki šiol mes neleidome jiems pasireikšti, iki šiol mums atrodė, kad galime viską sutvarkyti ir nuspręsti už juos “, - teigė V.Augienė.
Tolygios Globos Siekimas
Siekiama tolygios globos pertvarkos Lietuvoje. Daugiau paslaugų žmonėms su negalia yra teikiama didmiesčiuose, tačiau dėl mažesnio gyventojų skaičiaus paslaugų prieinamumas kai kur geresnis mažose savivaldybėse. Pasak viceministrės, siekiama tolygumo, kad žmogui su negalia vienodai gera būtų gyventi visoje Lietuvoje. Taip pat labai svarbu keisti visuomenės nuostatas, kad visuomenė suprastų žmonių su negalia integracijos svarbą ir naudą. Priimant sprendimus, būtina girdėti pačių negalią turinčių žmonių balsą. Labai svarbu keisti nuostatas, kad visuomenė suprastų žmonių su negalia integracijos svarbą ir naudą.
Žmogaus Teisės - Prioritetas
„Pagrindinė priežastis, kodėl reikėjo globos namų pertvarkos - tai žmogaus teisių užtikrinimas. Iškėlus klausimą, ar įmanoma dideliuose, ligonines primenančiuose globos namuose, užtikrinti žmogaus orumą, individualumą - tapo akivaizdu, kad ne. Taip, ten mes suteikdavome paslaugas, pamaitindavome, buvo kur miegoti, sąlyginai saugu. Tačiau apie tokius dalykus, kaip žmogaus teisę pasirinkti, kur jis nori šiandien eiti, ką jis nori šiandien valgyti, kuo jis nori užsiimti, o svarbiausia, kaip jis nori būti naudingas šiai visuomenei, nebuvo ką ir kalbėti. Padėtis buvo netgi tragiška“, - sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė V.Augienė.
Pertvarkos Etapai
Institucinės globos pertvarka vyksta keliais etapais. Visų pirma, siekiama išformuoti didelius globos namus, sukuriant grupinio gyvenimo namus ar suteikiant galimybę negalią turintiems žmonėms apsigyventi apsaugotame būste. Tai, pasak viceministrės, yra techninė dalis, tačiau svarbesnė dalis - paslaugų kokybė. „Reikia skatinti negalią turinčio žmogaus gebėjimus atrasti, ką jis gali ir padėti jam prasmingai prisidėti prie bendruomenės gyvenimo. Toks iššūkis yra šiandienos socialiniam darbuotojui - nepergloboti, nepadaryti už žmogų, tačiau suteikti visą įmanomą pagalbą, kad jis pats galėtų. Tada tais rezultatais pasidžiaugsime visi“, - sako V.Augienė.
Adakavo Socialinės Globos Namų Patirtis
Adakavo socialinės globos namų geroji patirtis Tauragės rajono Adakavo socialinės globos namai orientuojasi į bendruomeninių paslaugų teikimą negalią turintiems žmonėms ir jų artimiesiems. Šiuo metu ji teikia devynių rūšių paslaugas.
Bendruomeninių Paslaugų Svarba
„Bendruomeninės paslaugos yra alternatyva institucinei globai. Iki pertvarkos buvo einama lengviausiu keliu - už negalią turintį žmogų buvo nusprendžiama, kad jis keliaus į institucinės globos namus. Dabar mes teikiame dienos globos paslaugą asmens namuose. Žmonės gali gyventi savo namuose, būti su savo šeimos nariais ir nepatekti į institucinės globos priežiūrą. Taip pat išbandome ir nemažai kitų paslaugų. Viena jų - laikino atokvėpio paslauga asmens namuose. Taip pat teikiame apsaugoto būsto paslaugą, kuri tikrai pasiteisino. Mūsų septyni žmonės yra išėję iš globos įstaigos ir sėkmingai įsikūrė apsaugotame būste, kuriame jie gyvena savarankiškai ir pagalbą gauna tuomet, kai jos reikia“, - teigė Adakavo socialinės globos namų direktorė Kristina Anulienė. Bendruomeninės paslaugos yra alternatyva institucinei globai.
Bendruomenės Pasipriešinimas Ir Jo Įveikimas
Pasak direktorės, įrengiant grupinio gyvenimo namus, būta visokių patirčių. Teko susidurti ir su bendruomenės pasipriešinimu. „Kai nusprendėme statyti antruosius grupinio gyvenimo namus ir nupirkome sklypą, pasipriešinimą patyrėme iš šalia esančio miestelio gyventojų. Klausimas man, kaip vadovei, buvo: „ar jūs garantuojate mums saugumą?“. Pasakiau, kad garantuojame, nes 27-erius metus dirbu šioje įstaigoje ir Adakavo bendruomenėje nei vienas nusikaltimas nebuvo padarytas globos namų gyventojų. Bijoma to, ko nepažįstama“, - pasakojo K.Anulienė.
Švietimo Svarba
Pasak jos, dabar ruošiamasi statyti dar ketverius grupinio gyvenimo namus, kartu šviečiama visuomenė. „Mes dirbame su bendruomenėmis, dalyvaujame jų renginiuose, stengiamės, kad mūsų globojamus žmones pamatytų. Tačiau tai yra nuolatinis ir sunkus darbas, sulaukiame kritikos. Bendruomenės nariai dėl to nėra kalti, nes daugelį metų negalią turintys žmonės buvo paslėpti nuo visuomenės. Tikiuosi, kad žmonių požiūris keisis ir toliau įgyvendinant pertvarką bus lengviau“, - sakė Adakavo socialinės globos namų direktorė K.Anulienė. Tikiuosi, kad žmonių požiūris keisis ir toliau įgyvendinant pertvarką bus lengviau.
Sėkmės Istorijos
Tomas ir Laura iš Dotnuvos grupinio gyvenimo namų džiaugiasi savo sėkme. Šiuose namuose jie dabar gyvena aštuoniese kaip tikruose savo namuose: į parduotuvę eina, valgį gamina, namus tvarkosi patys. „Labai gerai gyvename. Aš esu labai patenkintas. Niekuo nesiskundžiu, man patinka. Mėgstu namus tvarkytis“, - sako Tomas. Jis turi virėjo specialybę ir sako labai norėtų gauti darbą, užsidirbti pinigų. Dotnuvos grupinio gyvenimo namuose Laura gyvena jau ketverius metus, anksčiau ji gyveno dideliuose institucinės globos namuose Šlapaberžėje. „Čia gyventi geriau, ramu, saugu, gera. Su kaimynais pabendraujame, pasišnekame“, - taip dabartinį savo gyvenimą grupinio gyvenimo namuose apibūdina Laura. Laura ir Tomas labai džiugiai pasakoja apie savo augintinius šunį ir katę bei daržovių auginimą. „Šuniuką vedame į kiemą pasivaikščioti. Ir šiltnamį turime. Auginame agurkus, pomidorus“, - pasakoja Laura. Didžiausia jos svajonė - nuvykti į Vilnių.
Dotnuvos Grupinio Gyvenimo Namų Atmosfera
Socialinė darbuotoja Erika Klimienė sako, kad Dotnuvos grupinio gyvenimo namuose negalią turintys žmonės gyvena kaip šeima. „Mes, visos penkios darbuotojos, ateiname į šiuos namus kaip į savo antrus namus. Laukiame vieni kitų, kada susitiksime. Dienos ritmas čia toks, kaip ir namuose: keliamės, tvarkomės, ruošiame valgyti. Teikiame siūlymus, kokį maistą norime valgyti, kur norime išeiti, ką pamatyti. Kartu planuojame kur atostogausime, kur važiuosime. Viskas taip, kaip šeimoje, tik mes, darbuotojos, esame pagalbininkės, o jie yra šių namų šeimininkai. Mes tik prisidedame prie jų geresnio gyvenimo, kad jie čia jaustųsi kaip tikruose namuose“, - sakė socialinė darbuotoja E.Klimienė.
Socialinės Dirbtuvės Ir Įtrauktis
„Apie vaikų globą atvirai“: kodėl pradedant globoti svarbu tinkami motyvai?
Plungės rajono savivaldybėje daug dėmesio skiriama asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią, socialinei įtraukčiai ir prasmingų veiklų organizavimui. Naujas būdas kalbėti apie teises ir pasirinkimus - D. Tai daugiau nei edukacinis įrankis. Kai teisės tampa suprantamos, atsiranda balsas. Tarp socialinių dirbtuvių dalyvių - ir Ingrida, kurios kelias tapo pirmųjų metų simboliu. Čia ji tobulino įgūdžius, stiprino pasitikėjimą savimi ir kartu su komanda žengė svarbų žingsnį į savarakišką darbą.
Nauji Grupinio Gyvenimo Namai
Švenčionyse atidaryti dar vieni grupinio gyvenimo namai, skirti žmonėms su negalia. Nijolės Genytės socialinės globos namų ES lėšomis pastatytuose grupinio gyvenimo namuose nuo spalio mėnesio gyvena 10 žmonių su intelekto ar psichosocialine ne...