Valstybės Atsakomybė Už Skolas Perimtu Turtu: Esminiai Aspektai

Mirus artimajam, tenka išgyventi ne tik netekties skausmą, bet ir rūpintis mirusiojo palikto turto paveldėjimu ir tvarkymu. Šiame straipsnyje aptarsime svarbius paveldėjimo klausimus, įskaitant valstybės įsipareigojimus, laiduotojo atsakomybę ir sutuoktinio teises.

Turto Banko Vaidmuo

Turto bankas bešeimininkį, konfiskuotą, valstybės paveldėtą, valstybei perduotą nekilnojamąjį turtą, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijas valstybės vardu administruoja nuo 2015-ųjų. Turto bankas nepaveldi piniginių lėšų, kilnojamojo turto ir žemės sklypų be pastatų, šį turtą valstybės vardu perima valdyti atitinkamai VMI ir NŽT.

Kasmet Turto bankas pagal išduotus palikimo perėjimo valstybei liudijimus, teismo sprendimus konfiskuoti turtą ir/ar dovanojimo sutartis perima apie 400 vnt. įvairios paskirties turto: gyvenamosios (butai ar jų dalys, gyvenamieji namai ar jų dalys), žemės ūkio (fermos, sandėliai), inžinerinės infrastruktūros (gręžiniai, vandentiekio bokštas, vamzdynai), sodo pastatų ar jų dalių, garažų, kuro sandėlių, administracinės ir kt. paskirčių, ir įmonių akcijų.

Turto bankas iš viso gavo 3172 palikimo perėjimo valstybei liudijimus, pagal kuriuos surašyti 3199 priėmimo-perdavimo aktai (patalpos, pastatai ir statiniai bei jiems priskirti žemės sklypai), taip pat paveldėti 117 įmonių akcijų paketai.

Kodėl turtas atitenka valstybei?

Turtą valstybė dažniausiai paveldi trimis atvejais: kuomet turtas yra su skolomis, taip pat paveldėtojai atsisako priimti labai prastos būklės turtą ir jo dalis, žmonės sąmoningai nusprendžia turtą testamentu palikti valstybei arba įpėdinių tiesiog nėra.

Didžioji dalis perimto nekilnojamojo turto yra gyvenamosios paskirties, t. y. butai ar jų dalys, taip pat bendrabučio tipo kambariai ar jų dalys bei gyvenamieji namai su kitais pastatais (daržinės, tvartai sandėliai ir kt.) ar jų dalys. Paveldimo turto vertė svyruoja nuo kelių eurų iki šimtatūkstantinių sumų, štai praėjusiais metais aukcione parduotas butas Vilniaus senamiestyje už 176 tūkst. eurų.

Didžioji dalis (apie 60 proc.) paveldėto ir perimto nekilnojamojo turto yra su skolomis (areštuotas, įkeistas, kt. kreditoriniai reikalavimai). Vidutinis skolinio įsipareigojimo dydis - apie 2 500 eurų, mažiausia buvusi skola - 5 eurai, didžiausia - 700 tūkst. eurų.

Per visą laikotarpį nuo 2015-ųjų daugiausia turto - apie 300 ir daugiau, perimta Vilniaus mieste ir rajone; Kauno mieste ir rajone - daugiau nei 200 objektų; Šiaulių mieste ir rajone, Klaipėdos mieste ir rajone bei Akmenės rajone - daugiau nei 150 objektų; Radviliškio rajone, taip pat neatsilieka Mažeikių, Kėdainių, taip pat Panevėžio miestas ir rajonas kartu - perimta virš 100 objektų. Kitose savivaldybėse perimta iki 100 objektų ir mažiau.

Paveldėtojai tokiais atvejais turi padengti Turto banko patirtas išlaidas bei palikėjo skolas, jei tokių būta. Tokie atvejai, kai turtas teismo keliu gražinamas paveldėtojams nėra dažni ir tesudaro 4,65 proc. nuo viso perimto turto (viso 149 atvejai nuo 2015 m. kovo iki 2022 m. liepos).

Didelę dalį valstybės paveldimo turto sudaro turtas, kuris rinkoje nėra itin likvidus, yra apleistas, kaimiškose vietovėse, bendrabučiuose arba turto dalys. Brangiausias kitą savaitę (rugpjūčio 8-11 dienomis) parduodamas paveldėto turto objektas yra Kaune, jo pradinė kaina 52 470 tūkst. eurų, pigiausias - vos 11 eurų vertės dalis buto su rūsiu ir dalimis ūkinių pastatų.

Turto banko skaičiavimais, per visą veiklos laikotarpį iš visų perimtų butų apie 65 proc. buvo visas butas, o butų dalių - 35 proc., tačiau ne retas atvejis, kai paveldėjus dalį buto, po kurio laiko paveldima ir likusi dalis. Priešingas atvejis su gyvenamaisiais namais - iš visų perimtų gyvenamųjų namų (sodybų pastatų) apie 32 proc. visas gyvenamasis namas, o gyvenamųjų namų dalių - 68 proc.

Iš lėšų, gautų pardavus valstybės paveldėtą turtą, neviršijant tikrosios tokio turto vertės, dengiami skoliniai įsipareigojimai, susidarę iki palikėjo mirties, t.y. atsiskaitoma su palikėjo kreditoriais ir antstoliais, taip pat, atlyginamos valstybės bei Turto banko patirtos išlaidos, susijusios su turto paveldėjimu. Likusios lėšos pervedamos į valstybės biudžetą.

Tais atvejais, kai palikimas pereina valstybei, Civilinis kodeksas numato, jog valstybė palikėjo skolas dengia neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

Viso turto, kuris parduodamas viešo aukciono būdu, pradinę kainą nustato nepriklausomi turto vertintojai. NT ar kito turto besižvalgantys pirkėjai turi galimybę už realią rinkos kainą jį įsigyti Turto banko rengiamuose aukcionuose.

Turto bankas parduoda paprastai parduoda niekieno nebenaudojama, bešeimininkį turtą, kurį galima apžiūrėti, įvertinti esamą situaciją, suprasti, kas yra parduodama patikimo pardavėjo. Problemų paprastai kyla dėl turto su skolomis, parduodamo varžytinėse. Tada gali kilti problemų, kenkėjiškumo atvejų, kai senojo savininko padaroma žala arba tiesiog neįsileidžiama į turtą, yra gaištamas laikas, pinigai.

Turto bankas kreipiasi į notarą dėl turto paveldėjimo valstybės vardu, pagal notarine forma patvirtintą dovanojimo sutartį (nekilnojamasis turtas ir akcijos). Jeigu turtas yra konfiskuotas valstybės naudai turtas, jį perduoda antstoliai, vykdantys teismo sprendimus. Turto bankas kreipiasi į teismą dėl nekilnojamojo turto, kuris neturi savininko (ar savininkas nežinomas), pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo valstybės nuosavybėn.

Perėmęs turtą, Turto bankas įvertina, tvarko jo apskaitą ir dokumentus, administruoja tokio turto skolas, jei jų yra ir ruošia turtą pardavimui ir organizuoja tokio turto viešus aukcionus.

Testamento Sudarymas ir Galiojimas

Testamentas yra svarbus dokumentas, leidžiantis asmeniui nuspręsti, kam atiteks jo turtas po mirties. Testamentą gali surašyti bet kuris veiksnus asmuo, palikdamas visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, įskaitant valstybę, savivaldybes ar juridinius asmenis. Taip pat testatorius gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad testamentai, sudaryti iki 2001 m. liepos 1 d., nėra registruojami Testamentų registre. Tačiau, jei testamentas buvo sudarytas įstatymų nustatyta tvarka iki šios datos, jis yra galiojantis, jeigu nėra pakeistas sudarytu vėlesniu testamentu ar nėra panaikintas.

Testamento Užginčijimas

Ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis.

Paveldėjimas ir Skolos

Mirus fiziniam asmeniui, jo turtas ir turtinės prievolės pereina įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Taigi, paveldimas ne tik turtas, bet ir skolos.

Pagal Civilinio kodekso 5.1 str. paveldėjimas yra mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą.

Įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Tačiau neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo.

Gavę pranešimą apie skolininko mirtį, antstoliai sustabdo vykdomąsias bylas iki to momento, kol paaiškėja paveldėtojai. Jeigu skolų turintis žmogus neturi jokio turto (nei būsto, nei žemės sklypo, nei santaupų ar kt.), kurį galėtų paveldėti kiti asmenys arba valstybė perimtų savo nuosavybėn, tai skolų išieškojimas po jo mirties nutraukiamas.

Vis dėlto sprendžiant, turi žmogus turto ar ne, reikėtų būti atidiems. Kartais artimųjų požiūriu bevertis statinys ar kitas asmeniui priklausantis daiktas teisiškai laikomas materialaus turto vienetu.

Jei po skolininko mirties kas nors pradeda tokiu turtu naudotis, tai toks asmuo gali būti pripažįstamas priėmusiu palikimą, o kartu - ir atsakingu už mirusiojo skolas.

Kaip Apsisaugoti Nuo Per Didelės Palikėjo Skolų Naštos?

Žmogaus negrąžintos skolos gali viršyti jo turėto turto vertę. Tokiu atveju priimti palikimą būtų nuostolinga, nes paveldėtojas įgautų prievolę dengti palikėjo skolas ne tik iš mirusiojo turėto turto, bet ir iš savo asmeninio turto.

Išeitis - antstolio sudaromas paveldimo turto apyrašas. Civilinio kodekso 5.53 straipsnyje įtvirtinta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą.

Apsisprendus sudaryti apyrašą, pirmiausia reikėtų kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Jis išduoda vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, kuris vėliau pateikiamas antstoliui. Paveldimo turto apraše antstolis surašo visus palikimą sudarančius daiktus ir išvardija visas žinomas skolines palikėjo teises bei pareigas. Apyrašo pabaigoje įpėdinis paliudija, kad apyraše nurodytas visas įpėdiniui žinomas palikėjo turtas, visi palikėjo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos.

Atsakomybė Už Skolas Priėmus Palikimą Pagal Apyrašą

Priėmęs palikimą pagal apyrašą, įpėdinis už mirusiojo skolas atsako visu paveldėtu turtu.

Sutuoktinio Teisės Paveldėjimo Atveju

Santuokoje įgytas turtas paprastai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Mirus vienam iš sutuoktinių, mirusiojo vaikai iš pirmos santuokos turi teisę į paveldėjimą.

Tačiau, jei yra sudaryta vedybų sutartis, kurioje nurodyta, kad vienas į kito turtą, skolas ir t.t. nepretenduojama, tuomet kiekvieno sutuoktinio turtas laikomas asmenine nuosavybe.

Dovanoto Turto Statusas

Padovanotas turtas dovaną gavusiam sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Sutuoktinių Turto Teisinis Režimas

Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan.

Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, pirma reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalinamas nebus.

Bendroji Jungtinė Sutuoktinių Nuosavybė

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Pvz. jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbino mašiną ir pan.,- šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

• Pirma, tai yra turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Taigi, jeigu automobilį/butą po santuokos sudarymo įsigijo sutuoktinis savo vardu, šis turtas priklausys abiems sutuoktiniams, nepaisant to, kas jį įsigijo ir kuris iš sutuoktinių nurodytas nuosavybės dokumentuose.
• Antra, bendros yra pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
• Trečia, jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos. Tačiau jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam iš sutuoktinių, tai bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausys po santuokos sudarymo iš šios įmonės veiklos gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas.
• Ketvirta, bendras turtas taip pat yra ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Taigi, vieno sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis yra bendra sutuoktinių nuosavybė, taip pat kaip ir honoraras už profesinę veiklą.
• Penkta, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Civilinis kodeksas pripažįsta pajamas bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto. Pavyzdžiui, vienam iš sutuoktinių asmenine nuosavybės teise priklauso butas, kuris yra nuomojamas. Už buto nuomą gaunomos lėšos priklauso abiems sutuoktiniams bendrai.

Taigi, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė apima gan platų įvairaus turto ratą, todėl dalinant turtą tiek skyrybų metu, tiek sudarant sutartį dėl turto padalinimo, reikia nustatyti, koks turtas yra bendras ir todėl turi būti dalinamas.

Asmeninė Sutuoktinių Nuosavybė

Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?

• Pirma, tai yra abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo. Pavyzdžiui, jeigu iki santuokos sudarymo sutuoktinė turėjo butą, jis po santuokos ir liks jos asmenine nuosavybe, ji juo galės disponuoti savo nuožiūra ir jis nebus dalinamas. Tačiau jeigu, pavyzdžiui, šis butas bus nuomojamas po santuokos sudarymo, gaunami nuompinigiai bus bendroji sutuoktinių nuosavybė.
• Antra, asmenine nuosavybe yra sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Taigi, jeigu, pavyzdžiui, po santuokos sudarymo kuris nors iš sutuoktinių paveldi turtą, toks turtas pripažįstamas to sutuoktinio asmeninine nuosavybe.
• Trečia, asmenine nuosavybe taip pat yra sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai), kas yra gan logiška ir suprantama.
• Ketvirta, kalbant apie intelektinę nuosavybę, kaip minėta, pajamos, gaunamos iš intelektinės veiklos, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tačiau autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Tai yra, pavyzdžiui, teisė į patentą, prekės ženklą, asmeninė neturtinė teisė į autorystę.
• Penkta, asmenine nuosavybe taip pat yra ir lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai. Taigi, jeigu vienas iš sutuoktinių turi verslą, įmonę, tuomet šios įmonės veiklai reikalingos lėšos, daiktai bus asmeninine sutuoktinio nuosavybe.

Turto Dovanojimas

Vadovaujantis CK 1.74 str., nekilnojamojo turto dovanojimo sandorį turi patvirtinti notaras. Notarui reikėtų pateikti dovanojamų žemės sklypų nuosavybės dokumentus, žemės sklypų planus, tėvų santuokos liudijimą, dovanos gavėjų gimimo ir santuokos liudijimus, jeigu keitėte pavardes, bei asmens dokumentus.

Apdovanotasis, gavęs dovanų žemės sklypą ne iš artimo giminaičio, privalės sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį valstybei nuo žemės sklypo vertės, nurodytos duomenų patikslinime, išduotame VĮ Registrų centro, arba pateikus nepriklausomų turto vertintojų vertinimą.

Mokesčiai

Žemiau esančioje lentelėje pateikiami mokesčiai, susiję su turto dovanojimu ir paveldėjimu:

Kiti Svarbūs Aspektai

• Nepilnamečių vaikų teisės: Tėvai gali jiems priklausantį nuosavybės teise turtą perleisti savo nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tėvai tvarkytų vaiko turto reikalus iki vaiko pilnametystės.
• Turto deklaracija: Jei asmuo gyvena užsienyje, tačiau įsigijo butą Lietuvoje, turtas registruotas Registru centre, reikalinga turto deklaracija.
• Įgaliojimai: Įgaliojimai neveiksniems asmenims netvirtinami.

tags: #valstybe #atsako #uz #skolas #tik #perimtu