Koks Yra Tarpininkavimo Mokestis Už Būsto Nuomą Lietuvoje?

Turėti nuosavus namus - itin dažna lietuvio svajonė, tačiau dažnai būsto nuoma yra neišvengiama, o kartais ji turi ir savų privalumų. Nusprendę pakeisti darbovietę ar išsikelti į kitą miestą, nesunkiai pakeisite būstą, spėsite „pasimatuoti“ keletą rajonų ir galėsite priimti labiau argumentuotus sprendimus, kai pirksite savo namus. Prieš pradedant nuomos paieškas, svarbu suprasti, kokie mokesčiai gali būti taikomi ir kas už juos atsakingas.

Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime tarpininkavimo mokestį už būsto nuomą Lietuvoje, kas jį turėtų mokėti, kokie yra įprasti įkainiai ir kaip išvengti nesąžiningų praktikų.

Kas Yra Tarpininkavimo Mokestis?

Vienkartinis mokestis neretai traktuojamas kaip teisėtas ir privalomas, kadangi yra suteikiamos paslaugos. Vis dėlto, čia ir slypi esminė problema, teigia E. Skvarnavičienė. „Šiuos pinigus NT brokeris iš tiesų turėtų imti iš būsto savininko, nes paslauga suteikiama jam - už jį paruošiamas ir įkeliamas skelbimas, butas reklamuojamas, vykdomos apžiūros, surandamas nuomininkas ir parengiama sutartis. Šių paslaugų niekaip negalima priskirti nuomininkui.

Deja, užsakovai dažnai nenori mokėti už paslaugas, todėl brokeriai „priverčia“ sumokėti nuomininkus, t.y. jei jie mokėti nesutinka, neišnuomoja būsto. Taip NT brokeriai pelnosi iš nuomininkų, nors šis mokestis jiems nepriklauso ir net nėra teisėtas“, - pasakoja specialistė.

Kas Turėtų Mokėti Tarpininkavimo Mokestį?

LNTAA prezidento ir „Luminor būstas“ vadovo Audriaus Gudanavičiaus teigimu, mokėti turėtų tas, kam paslauga suteikiama. Pavyzdžiui, jei būsto savininkas pasamdo brokerį, kad jis pasirūpintų būsto reklama, surastų nuomininka ir sutvarkytų visus juridinius formalumus, tai būsto savininkas ir turėtų mokėti už šią paslaugą.

Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotoji teisininkė Akvilė Rudaitytė komentavo, kad šis mokestis atsiranda iš paslaugų teikimo sutarties tarp brokerio ir vienos iš nuomos sutarties šalių (nuomotojo arba nuomininko) ir yra pagrįstas sutartiniais santykiais.

Šalimi, įpareigota sumokėti tarpininkavimo mokestį, tampa ta nuomos sutarties šalis, kuri su nekilnojamojo turto brokeriu sudarė tarpininkavimo sutartį ir užsakė jo paslaugas (surasti nuomininką patalpoms arba surasti patalpas nuomai).

Jei priešingai, būsto ar patalpų ieško nuomininkas, jis kreipiasi į nekilnojamojo turto brokerį su prašymu surasti ir pasiūlyti jam objektą nuomai ir su juo dėl tokių paslaugų sudaro tarpininkavimo sutartį, toks mokestis tampa tarpininkavimo sutartį sudariusios šalies - nuomininko - prievole. Sutartiniai santykiai tarp nekilnojamojo turto brokerio ir konkrečios šalies (nuomotojo arba nuomininko) yra esminis kriterijus, nustatantis, kas turi apmokėti už šią paslaugą.

Kokio Dydžio Yra Tarpininkavimo Mokestis?

A.Gudanavičiaus teigimu, tai - susitarimo tarp paslaugos tiekėjo ir paslaugos gavėjo klausimas. Tiesa, rinkoje nusistovėjusi praktika imti vieno mėnesio nuomos dydžio komisinį atlygį.

Tačiau, pašnekovas pažymi, kad nė vienas rimtai dirbantis brokeris nevers nuomininko mokėti tokio mokesčio, nes paslaugą jis suteikia ne nuomininkui, o nuomotojui. Anot specialistės, prieš penkerius metus vidutinis mokestis būdavo apie 150 eurų, o dabar siekia ir 300, ir net 500 eurų.

Svarbu pabrėžti, kad toks supratimas apie tarpininkavimo mokestį yra susidaręs labiau iš blogosios praktikos negu iš gerosios. Dažnai NT agentai siūlo nuomotojui išnuomoti būstą nemokamai, o pasiimti mokestį nori iš nuomininko.

Tarpininkavimo Mokesčio Pavyzdžiai Skelbimuose:

  • Skelbime, kuriame nuomojamas 1 kambario butas sostinėje, nurodoma, kad agentūros mokestis siekia 200 eurų, nuoma - 280 eurų, tad iš viso reikia 580 eurų, tačiau teigiama, kad nėra depozito.
  • Kitame skelbime 2 kambarių buto kaina siekia 450 eurų, depozitas - taip pat 450 eurų, o vienkartinis agentūros mokestis - 250 eurų.
  • Kai kuriuose skelbimuose konkretus mokesčio dydis nenurodytas, tik akcentuojama, kad jis bus taikomas. Tačiau yra ir nemažai skelbimų, kur nurodoma, kad tarpininkavimo mokestis yra netaikomas.

Kaip Išvengti Nesąžiningų Praktikų?

E. Skvarnavičienė rekomenduoja niekada nemokėti tokio mokesčio ir paprasčiausiai rinktis kitus objektus. „Tikrai yra gerų savo srities specialistų, NT brokerių, privačių asmenų ar įmonių, kurie elgsis sąžiningai ir jums to mokesčio netaikys“, - priduria E. Skvarnavičienė.

A.Gudanavičiaus nuomone, tarpininkavimo mokestį verta mokėti tik tuomet, kai nuomininkas neturi laiko ar noro pats stebėti informacijos rinkoje ir iš anksto pasisamdo brokerį, kad šis, atstovaudamas jo interesams, padėtų surasti būstą ir sutvarkyti juridinius formalumus. „Visais kitais atvejais neverta, nebent tiesiog esi priverstas tai daryti, nes nėra kitų pasiūlymų“, - mano jis.

Jei supratote, kad buvote apgautas, A.Gudanavičiaus teigimu, mažai šansų rasti teisybę, nes Lietuvoje brokerio profesija nereglamentuota. Jei brokeris yra sertifikuotas, galima kreiptis į LNTAA etikos komisiją, kuri, turėdama pakankamai įrodymų apie neetišką brokerio elgesį, gali panaikinti jo sertifikatą, tačiau jei yra akivaizdūs sukčiavimo atvejai, tuomet reiktų kreiptis į teisėsaugos institucijas - policiją, teismą.

Svarbios Sąvokos Būsto Nuomos Sutartyse

Prieš pasirašant sutartį, svarbu žinoti keletą sąvokų, kurios padės geriau suprasti jūsų teises ir įsipareigojimus:

  • Sutartis: Verslininko ir vartotojo sutartis, sudaroma pagal organizuotą nuotolinio pirkimo-pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą.
  • Prekybos patalpos: Verslininko naudojamos patalpos ūkinei komercinei veiklai vykdyti.
  • Atšalimo laikotarpis: 14 dienų laikotarpis, per kurį vartotojas gali pasinaudoti savo teise atsisakyti nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties.
  • Vartotojas: Fizinis asmuo, kuris perka paslaugą iš verslininko savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti.
  • Verslininkas: Fizinis ar juridinis asmuo, siūlantis produktus ir (arba) paslaugas vartotojams nuotoliniu būdu.
  • Ilgalaikė duomenų laikmena: Bet kokia priemonė, leidžianti vartotojui ar verslininkui saugoti jam asmeniškai skirtą informaciją tokiu būdu, kad ateityje būtų galima peržiūrėti ir atkurti saugomą informaciją be pakeitimų.
  • Tarpininkavimo paslaugos: Verslininko teikiamos paslaugos, kurių metu suteikiama pagalba vartotojui parduodant ar išnuomojant šiam priklausantį nekilnojamąjį turtą, ar vartotojui ieškant įsigyti, ar išsinuomoti nekilnojamąjį turtą.

Patarimai Nuomininkams

  1. Išsiaiškinkite mokesčių mokėjimo tvarką: Nepamirškite aiškiai apsibrėžti mokesčių mokėjimo tvarką ir užfiksuoti komunalinių paslaugų skaitiklių rodmenis prieš įsikeliant.
  2. Pasirašykite nuomos sutartį: Į nuomojamą būstą įsikeliant ilgesniam laikui, pasirašyti sutartį raštu - privaloma.
  3. Patikrinkite būsto būklę: Šalia nuomos sutarties galima pasirašyti papildomą priėmimo-perdavimo aktą. Jame turėtų būti išvardyti būste esantys daiktai, baldai, prietaisai. Taip pat užfiksuoti ir defektai, pavyzdžiui, įskilęs stiklas ar nutrupėjęs tinkas.
  4. Apsidrauskite: Išsiaiškinkite, ar jūsų nuomojamas būstas yra draustas.
  5. Būkite budrūs: Venkite brokerių, kurie reikalauja mokesčio iš nuomininko, kai paslauga suteikiama nuomotojui.

Išvados

Tarpininkavimo mokestis už būsto nuomą Lietuvoje yra aktuali tema, kuri dažnai kelia klausimų ir nesusipratimų. Svarbu žinoti savo teises ir įsipareigojimus, kad išvengtumėte nesąžiningų praktikų ir galėtumėte priimtiInformuotus sprendimus. Tikimės, kad šis straipsnis padėjo jums geriau suprasti šią sritį ir suteikė naudingų patarimų.

tags: #koks #yrs #tsrpininkavimo #mokestis #uz #butu