Prancūzų rašytojas ir lakūnas Antuanas de Sent Egziuperi Afrikoje skraidino pašto siuntas. Skrendant virš Sacharos nakties metu lėktuvas sugedo ir lakūnai buvo priversti leistis dykumoje. Vandens atsargų turėjo nedaug ir abu lakūnai nusprendė naktį eiti ieškoti pagalbos. Išaušus alinantis dykumos karštis užgriuvo lakūnus ir jie jau buvo praradę sąmonę, kai nelaimėlius atsitiktinai pastebėjo beduinai ir pagirdė juos vandeniu.
Rašytojas savo autobiografiniame kūrinyje „Žemė - žmonių planeta“, aprašydamas troškulio kančias, sukūrė trumputę odę vandeniui: „O, vanduo! Tu nuturi nei spalvos, nei skonio, nei kvapo, tavęs negalime nusakyti, tavimi gardžiuojamės, nežinodami kas tu toks. Netinka sakyti, kad tu būtinas gyvybei - tu pats esi gyvybė. Tu mus papildai smagumo, kurio negalime paaiškinti mūsų juslėmis, su tavimi grįžta jėgos, kurias jau buvome praradę. Tavo dėka vėl ima čiurlenti mūsų širdyse versmės, kurios jau buvo išsėkusios. Tu pats didžiausias turtas pasaulyje!“.
Gėlas geriamas vanduo - didžiulis nacionalinis turtas ir ne visos šalys turi šio turto pakankamai ir pakankamus rezervus ateičiai. Prie viso to, kas pasakyta, reikia pridurti, kad gėlo vandens atsargų tėra 2,53 proc., o prieinamo naudoti vos 0,76 proc.
Pasaulio gėlo vandens atsargos
Vandens reikšmė
Tai skyrius apie įprastinius planetos vandenis. Apie jų skirtumus, paskirtį ir reikšmę. Vanduo skiriasi skoniu, svoriu, spalva, sveikumu. Vienose pasaulio vietose vandens apstu, kitur visai jo nėra. Vandens yra ant žemės ir po žeme. Vanduo - tai gyvybės šaltinis. Simbolizuoja energiją.
Su vandeniu siejama ir pasaulio pabaiga, tai lemtingasis tvanas, kada didžiąją žemės dalį užpils vanduo. Neaišku iš kur turėtų atsirasti šitiek daug vandens, kad apsemtų visą pasaulį. Tačiau, žinome, kad gamtai nėra nieko sunkaus. Pakanka mažiausio gamtos nukrypimo nuo įprastinės būsenos ir visi mirtingieji pražudomi. Kuriama yra ilgai, tačiau sugriaunama greit.
Pavyzdžiui, miestas statomas amžius, tačiau per valandą sugriaunamas, per akimirką virsta pelenais ilgai augęs miškas. Taip ir vanduo, kai tik pasaulis truputį susilpnins budrumą, prasiverš iš atvirų ir nematomų vietų, iš viršaus ir apačios ir užlies pasaulį. Tačiau, kaip teigia Seneka, tai turėtų trukti neilgai, tik tol, kol bus sunaikinti žmonės ir gyvūnai. Tada vėl bus sukurti nauji žmonės ir gyvūnai, kurie nežino, kas yra nusikaltimas, yda ar blogybė. Tačiau žmogus geras ilgai nebus. Jis vėl taps ydingas. Tai pačios gamtos dėsnis. Kaip žinome - ką davė gamta - niekas nepakeis, net ji pati.
Ši dalis skirta Nilui. Šios upės ištakos ir potvyniai buvo visos antikos žmonių vaizduotę jaudinusios temos. Nilas - tai upė, apie kurią prirašyta labai daug istorijų, legendų, pasakojimų susijusių su Dievais. Upės patvinimas mums atrodo kažkas baisaus, tačiau to krašto žmonėms potvynis - tai derliaus metas. Nilo ištakose sėdi kažkas protingesnio už žmogų ir reguliuoja upės reiškinius. Jeigu ten sėdi Dievas, tai visiškai suprantama, nes Dievas žino ko žmogui reikia ir kada reikia.
Kalama apie debesis, lietų, sniegą ir krušą. Išsamiai aiškinamas krušos susidarymas. Pabaigoje Seneka peikia prabangai atsidavusius žmones. Kruša - tai sušalęs debesis. Seneka peikia tuos žmones, kurie iš anksto numato ateisiant krušą. Senovės žmonės net aukodavo aukas, taip siekdami susitarti su kruša, kad nepultų ir dovanėlėmis išsipirkti nuo nelaimės. Kruša - tai sušalęs vanduo. Vanduo - materialiai pats pigiausias, tačiau dvasiškai pats brangiausias. Vanduo - vienintelis dalykas, sulyginąs turtinguosius su minia. Dievas davė vandens be galo daug. Tačiau padarė vieną klaidą, niekam jo nepriskyrė. Visiems jo pakanka: žmonėms, žvėrims, paukščiams ir net tingiausiems gyviams. Tačiau laikas jį įkainojo. Vanduo dabar yra perkamas. Taip išradingai išsivystė prabangos siekimas. Vanduo yra naudojamas visur: vyno, maisto gaminime, dažnai vanduo yra geriausias vaistas nuo įvairių ligų.
Vėliau vanduo buvo pradėtas šaldyti, nes toks neva naudingesnis ir patikimesnis. Žmonės siekdami prabangos įsigudrino imti sniegą iš giliai, nes tada jis veiklesnis ir šaltis ilgiau laikosi. Todėl kaina iškart pasidarė nevienoda. Seneka menkina šitą žmonių ydą.
11 būdų, kaip taupyti vandenį namuose
Vandens tarša ir jos poveikis
GRYNAS.lt žurnalistai domėjosi, kokia tarša iš tiesų laikoma pavojinga sveikatai, kokie privalomi tyrimai atliekami būsimų statybų vietose bei kiek dar Vilniuje galėtų būti užterštų teritorijų. Iš Geologijos tarnybos svetainėje patalpinto Vilniaus žemėlapio, matyti, kad galimai užterštų teritorijų tikrai netrūksta. Raudonais taškais pažymėti galimai užteršti ir pavojingi objektai.
Lieuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjas Kęstutis Kadūnas teigia, jog atlikti grunto tyrimus naujų nekilnojamo turto projektų rangovus įpareigoja įstatymas. K. Kadūnas teigė, jog tokiu atveju gruntas turi būti pašalinamas arba izoliuojamas. Jis patvirtino, jog esant tokiai taršai kyla pavojus žmogaus sveikatai, rizika užsikrėsti įvairiomis ligomis. Jis aiškino, jog leistinos taršos ribinės vertės skirstomos į keturias kategorijas. Tarša vandenvietėse, vandens apsaugos zonose bei zonose šalia upių vertinama griežčiausiai. Antra pagal svarbą kategorija - gyvenamieji namai.
K. Kadūnas pabrėžia, jog nors šiek tiek viršyta taršos norma reiškia, kad yra kilusi rizika žmogaus sveikatai. Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausiasis specialistas Raimondas Vaidginas teigė, jog užterštoje teritorijoje gyvenantis žmogus greičiausiai net nesuprastų, kokią konkrečiai žalą jo sveikatai padaro tokia aplinka, tačiau kad ji kenkia organizmui - neabejotina.
Hidrogeologijos skyriaus vedėjas pastebėjo, jog stambūs užsienio investuotojai net be privalomųjų reikalavimų nepagaili lėšų ištirti žemei, kurią ruošiasi pirkti. Hidrogeologijos skyriaus vedėjas nėra linkęs neigiamai vertinti visų teritorijų, kuriose kuriasi madingieji loftai. Grunto tyrimo reikia, jei toje gamykloje, vietoje buvo naudojamos pavojingos medžiagos.
K. Kadūnas ramina vilniečius, kad tokia tarša į gretimas teritorijas neplinta. Gruntas, pasak hidrogeologo, gali būti ne tik pašalinamas, išvežamas į grunto valymo aikšteles - nes tai bene brangiausias grunto valymo būdas - tačiau ir izoliuojamas. Visgi būsimų namų savininkai kol kas dažniausiai renkasi išvis pašalinti gruntą iš teritorijos. Tai, priklausomai nuo teritorijos ploto, gali kainuoti šešiaženkles sumas.
Lietuvos geologijos instituto atstovas Kęstutis Kadūnas tikina, jog šiais metais tarnyba imsis ruošti pasiūlymus, kaip būtų galima valyti užterštas teritorijas. Kol yra galimybė pasinaudoti Europos Sąjungos parama, užterštos teritorijos neturėtų būti užmirštamos.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovas R. Vaidginas pabrėžė, jog užterštų teritorijų gruntą būtina sutvarkyti, geriausia - pašalinti. Naftos produktai gali su lietaus vandeniu kur nors nutekėti ir galiausiai pasiekti gruntinius vandenis.
Hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė priminė, jog tarnyba nevertina teršalų, esančių pastato konstrukcijoje - tik grunte. R. Radienė taip pat patikino, jog Kalvarijų g. 143 teritorijoje požeminis vanduo teka labai giliai, todėl pavojaus, kad jis bus užterštas tais pačiais naftos produktais, kaip ir paviršinis gruntas - nėra.
Specialistas visiems, manantiems kad teršalai grunte namų nepasiekia, pateikia galimą jų kelio schemą: Gruntas - judantis dalykas. Saulė, vėjas ar lietus - šie reiškiniai gali lemti, kad užterštos dulkės pakils į orą. Tuomet jos paklius į jūsų būstą - nes niekur nepabėgsi, į būstą ateina toks oras, koks yra lauke. Šios dulkės greičiausiai ilgam pasiliks namuose, nes oras čia nesikeičia taip dažnai, kaip lauke, o retas jas sugeba idealiai išvalyti iš visų kampų. Kad ir išvalyta, 80 proc. dulkių lieka. Rezultatas - jūs šiomis dulkėmis kvėpuosite.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovas pataria visiems, besižavintiems būstais buvusiose gamybinėse patalpose, pasidomėti, kas konkrečiai ten anksčiau buvo gaminama, apžiūrėti grindis ir sienas - kaip jas sutvarkė statybininkai, pasvarstyti, ar nereikia įrengti papildomos ventiliacijos.
Visgi tarša sunkiaisiais metalais ar naftos produktais aktuali viso miesto - ne tik vadinamųjų loftų - gyventojams. Pramonės įmonės kažką gamina ar degina tam tikrus metalus išmeta į atmosferą, tada šie metalai skrenda kažkiek kilometrų ir krenta ant dirvos. Iš šios dirvos išauga žolė, čia pat ganosi gyvulių banda. Taip užteršiami pieno produktai, mėsos gaminiai. Taip šiuos metalus galime suvartoti, kaip vartotojai, net gyvendami už tūkstančio kilometrų nuo taršos židinio.
Vandens tiekimas ir kainos
Vandens tiekėjai nuolat plakami už tai, kad didėja vandentvarkos paslaugų tarifai, kad brangsta kitos jų teikiamos paslaugos. Didžiausias priekaištas - jie yra monopolistai. Mieli palangiškiai, vandens ir kitų „Palangos vandenų“ teikiamų paslaugų kainų padidėjimai nėra pradinis reiškinys, o pasekmė dėl el. energijos, degalų, valstybinių mokesčių bei kitų priežasčių brangimo.
Didžiausia rykštė - tai vartojimo sezoniškumas. „Palangos vandenų“ gamybiniai pajėgumai turi atitikti arti 100.000 gyventojų turinčio miesto poreikius, toks vandens naudotojų skaičius Palangoje būna, tačiau jis būna iki vieno mėnesio per visus metus.
Įmonės vadovybė bei specialistai nuolat ieško būdų kaip mažinti vandens gavybos sąnaudas. Diegiant naujas modernesnes technologijas atsilaisvina darbuotojai, iki minimumo sumažėjo žemos kvalifikacijos darbininkų. Bendrovėje pastatyta 15 tūkst. kub. m požeminių vandens talpų. Specialistai pasiūlė šią palankią situaciją panaudoti ir I-jo pakėlimo vandens stotį (gręžinius) paleisti tik nakties metu bei šventadieniais, tada, kai veikia pigesnis naktinis elektros tarifas. Per naktį užpildomi geriamojo vandens rezervuarai, o dienos metu gręžiniai nenaudojami.
Teisingiausiai būtų tarifus peržiūrėti kiekvienais metais, tada kainų pokytis „nesikandžiotų“, o gyventojai reaguotų į nežymų kainų kitimą nebe taip jautriai. Visiems yra gerai žinoma ir suprantama, kad kiekviena dorai pagaminta prekė privalo būti nupirkta už tiek, kiek kainavo jos pagaminimas.
Sveikata - brangiausias turtas
Daugelis mūsų ne tik yra girdėję posakį „sveikata - brangiausias turtas“, bet ir įsitikinę jo teisingumu. Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva nuo 1950 m. balandžio 7-oji diena yra minima Pasaulio sveikatos diena. Pasaulio sveikatos organizacija nuo 1948 m. sveikatos sąvoka apibrėžia: „Sveikata - tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalės nebuvimas.“ Taip pat pabrėžia, kad sveikata yra ne gyvenimas be ligų, bet būklė, suteikianti galimybę kasdien patenkinti asmens būties ir laisvalaikio reikmes. Sveikata tai daugialypė sąvoka, apibendrinanti žmogaus, kaip sudėtingos sociapsichofiziologinės savireguliacijos sistemos, darnų veikimą.
Visuomenės sveikatą apibūdina daugybė statistinių rodiklių, kaip gimstamumas, mirtingumas, vidutinė gyvenimo trukmė, sergamumas ir kt. skirtingais žmogaus gyvenimo laikotarpiais sveikatai įtakos turintys veiksniai veikia nevienodai.
Gyvenimo būdo ir sąlygų veiksnys - 40-60 proc. Pastarąjį šimtmetį esminius visuomenės gyvensenos pokyčius lemia specifinių psichinių ir fizinių krūvių įtaką žmogaus organizmui. Jie didina technologinio, biologinio, psichologinio ekologinio ir kito pobūdžio rizikas ir skatina neigiamus sveikatos pokyčius. O sveikos gyvensenos poreikis tampa vis svarbesnis. Gyvenimo būdas gali lemti gerą sveikatą arba tapti pagrindine daugumos ligų priežastimi. Sveika gyvensena, sudėtingas, būtinas ir kartais prieštaringas socialinis reiškinys, padedantis išsaugoti ir stiprinti sveikatą. Kasdieninis gyvenimo būdas, kuris stiprina ir tobulina rezervines organizmo galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam, gerinti savo sveikatą. Siekiant stiprinti sveikatą, mažinti mirties riziką ir ilginti gyvenimo tikimybę, privalu mažinti išorinius ir vidinius neigiamus poveikius organizmui (sveika mityba, žalingų įpročių vengimas, dienos rėžimo kontrolė ir t. t.).
tags: #vanduo #brangiausias #turtas