Kaip pripažinti turtą bendrąja jungtine nuosavybe Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariama, kaip pripažinti turtą bendrąja jungtine nuosavybe Lietuvoje, remiantis teismų praktika ir Civilinio kodekso nuostatomis. Nagrinėjami atvejai, kai turtas įgyjamas santuokos metu, taip pat situacijos, kai nesusituokę asmenys kartu gyvena ir kuria bendrą ūkį.

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pagal Civilinį kodeksą

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (CK) 3.87 straipsnį, turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Ši nuostata galioja tol, kol turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu.

CK 3.88 straipsnis detalizuoja, kas pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe:

• Turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
• Pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.
• Pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai.
• Įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo.
• Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Asmeninė sutuoktinių nuosavybė

CK 3.89 straipsnis apibrėžia, kas laikoma asmenine sutuoktinių nuosavybe:

• Turtas, įgytas iki santuokos sudarymo.
• Turtas, dovanotas ar paveldėtas po santuokos sudarymo, jei dovanojimo sutartyje ar testamente nenurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
• Asmeninio naudojimo daiktai.
• Intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos.
• Lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
• Lėšos, gautos kaip žalos atlyginimas ar kompensacija už žalą sveikatai, ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu.
• Turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus tam tikras išimtis.

Turto pripažinimas bendrąja jungtine nuosavybe teismo sprendimu

Pagal CK 3.90 straipsnį, turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Taip pat, jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

Teismų praktika

2022 metais Vilniuje į teismą kreipėsi ieškovė, žmona, santuokos nutraukimo byloje, dalyje dėl pasekmių, reikalaudama pripažinti namą, kuriame gyveno besiskirianti šeima, bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti jį ½. Sudėtingumas šioje istorijoje yra tas, kad santuoka buvo sudaryta dar ieškovei tik sulaukus pilnametystės. Ginčo sklypas buvo registruotas ieškovo tėvo vardu ir statybų leidimas dar tuo metu statant namą, buvo tai pat atsakovo tėvo vardu. Kitaip tariant, nekilnojamas turtas, namas ir sklypas, kuriame stovi namas, priklausė trečiąjam asmeniui. Visą šią situaciją byloje apsunkina dar ir tai, kad namas buvo pastatytas, tačiau jo baigtumas neįregistruotas nekilnojamo turto registrų centre.

Ieškovė savo reikalavimą į nekilnojamą turtą padalinti ½ įrodinėjo, jog ji 9 metus gyveno su sutuoktiniu ir ginčo objektas buvo pradėtas statyti ir buvo pastatytas po 9 metų. Tai yra visą santuokos laikotarpį. Šalys kartu kūrė buitį, dėjo savo uždirbtas ir sutaupytas lėšas į namo statybas turėdami kartu planus pastatytame name gyventi kartu ir auginti vaikus. Jie kartu kūrė namo dizainą, rinkosi medžiagas apdailai, derino sprendimus namo apipavidalinimui.

Ši istorija neįtikino pirmos instancijos teismo ir teismas tokį reikalavimą dėl ½ dalies namo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe atmetė kaip nepagrįstą nurodydamas, jog ieškovė nurodytu laiku buvo dar per jauna prisidėti savo lėšomis prie nekilnojamo turto statybos.

Visgi, aukštesnės instancijos teismas apeliacine tvarka įvertines visus byloje surinktus įrodymus, vertino, jog ginčo pradėtas satyti ir baigtas statyti, bet neįregistruotas registrų centre namas buvo statomas tuo metu dar ne santuokoje, o vėliau santuokoje tik tuo vieninteliu tikslu bendru sutarimu kartu gyventi ir kurti bendrą nekilnojamą turtą (CK 6.970 STR), tai yra siekė sukurti bendrą dalinę nuosavybę į nekilnojamą turtą.

Teismas vertino, kad nėra pakankamai duomenų ir įrodymų nustatyti kokia dalis buvo pastatyta iki santuokos ir santuokos metu, tačiau teismas vadovaudamasis CPK 3 str, pasisakė, kad labai tikėtina, jog sutuoktiniai sukūrė ginčo nekilnojamą turtą abu. Todėl teismas pripažino ieškovės nekilnojamo turto, namo, dalį ½ bendra jungtine nuosavybe ir priteisė kompensaciją, o atsakovui, pripažinus ½ nekilnojamo turto dalį bendra jungtine nuosavybe priteisė natūra.

Nesantuokiniai santykiai ir bendro turto kūrimas

Nemaža dalis asmenų gyvena nesudarę santuokos, tačiau kartu gyvendami veda bendrą ūkį ir įgyja turto. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį.

Pagal CK 6.970 straipsnį, bendroji nuosavybė gali būti sukurta ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, bet ir dalyvaujant savo darbu. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad žemės sklypo įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise įrodinėjimo dalykas turi savo specifiką. Žemės sklypo ypatybės lemia, jog jį įsigyjant nėra galimybės prisidėti savo darbu, nes jis įgyjamas sandoriu, t. y. sumokant nustatytą kainą.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas.

Šaltinis: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

Santuokinių ir nesantuokinių santykių turto režimų palyginimas

tags: #pripazinti #jhungtine #nuosavybe