Sveikatos įstatymai neįgaliesiems namuose Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariami sveikatos įstatymai ir socialinės paslaugos, skirtos neįgaliesiems, gaunantiems priežiūrą namuose Lietuvoje. Aptarsime bendrąsias ir specialiasias socialines paslaugas, valstybės finansavimą ir paliatyviąją pagalbą.

Socialinės paslaugos neįgaliesiems namuose

Socialinės paslaugos vaikui su negalia teikiamos sudarant sąlygas jam gyventi savo šeimoje, augti sveikoje ir saugioje aplinkoje ir organizuojant pagalbą, suderintą su švietimu ir ugdymu, asmens sveikatos priežiūra ir specialiosios pagalbos priemonėmis.

Bendrosios socialinės paslaugos

Bendrosios socialinės paslaugos yra atskiros, be nuolatinės specialistų priežiūros teikiamos paslaugos. Bendrųjų socialinių paslaugų tikslas - ugdyti ar kompensuoti asmens (šeimos) gebėjimus savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Bendrosios socialinės paslaugos teikiamos socialinių paslaugų įstaigose ir asmens namuose. Kitos bendrosios socialinės paslaugos organizuojamos atsižvelgiant į specifinius savivaldybės gyventojų poreikius.

Specialiosios socialinės paslaugos

Specialiosios socialinės paslaugos yra visuma paslaugų, teikiamų asmeniui (šeimai), kurio gebėjimams savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ugdyti ar kompensuoti bendrųjų socialinių paslaugų nepakanka. Specialiųjų socialinių paslaugų tikslas - grąžinti asmens (šeimos) gebėjimus pasirūpinti savimi ir integruotis į visuomenę ar tenkinti asmens gyvybinius poreikius teikiant kompleksinę pagalbą. Specialiosios socialinės paslaugos teikiamos socialinių paslaugų įstaigose ir asmens namuose.

Socialinė globa

Socialinė globa yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui (šeimai) teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Socialinė globa teikiama institucijoje (socialinės globos įstaigoje) ar asmens namuose.

Sveikatos draudimo įstatymo pataisos

Seimas antradienį priėmė Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, kurios uždraus gydymo įstaigoms prašyti pacientų priemokų už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas. Tai reiškia, kad už paslaugas, kurias apmoka valstybė, papildomai mokėti nebereikės. Įstatymas įsigalios 2026 metų gegužę. Nuo tos dienos gydymo įstaigos nebegalės prašyti pacientų priemokų už paslaugas, kurias apmoka Privalomasis sveikatos draudimo fondas.

Tai reiškia, kad žmogus, atėjęs gauti valstybės finansuojamos medicinos paslaugos, už ją papildomai mokėti nebegalės - net jei anksčiau įstaiga taikė tam tikrus „papildomus“ mokesčius. Įstatymo pakeitimus palaikę politikai pabrėžia, kad tai žingsnis, kuris turėtų sumažinti gyventojų išlaidas sveikatai.

Vis dėlto pacientams paliekamos dvi išimtys, kuriomis jie galės naudotis savo nuožiūra:

• Brangesnės medicinos priemonės: Jeigu žmogus pats norės, kad jam būtų panaudota brangesnė priemonė nei ta, kurią kompensuoja ligonių kasos, tokį pageidavimą jis galės pareikšti raštu. Tokiu atveju pacientui reikės sumokėti tik kainos skirtumą tarp kompensuojamos ir jo pasirinktos priemonės.
• Komforto paslaugos: Jos nėra medicininės, tačiau žmonės ir toliau galės patys susimokėti už geresnes sąlygas, pavyzdžiui, vienvietę palatą, papildomą aptarnavimą ar patogesnę nakvynę.

Klausimas, kaip tokie pokyčiai paveiks pacientus, kol kas vertinamas nevienareikšmiškai. Viena vertus, žmonėms nebereikės mokėti už paslaugas, kurios jau dabar turėtų būti nemokamos, o tai sumažins riziką, kad pacientai bus verčiami primokėti už tai, kas jiems priklauso pagal įstatymą. Tačiau kritikai mato ir kitą pusę. Pasak jų, žmonės, kurie nori paslaugas gauti greičiau ar pageidauja aukštesnės kokybės aptarnavimo, tokios galimybės gali nebeturėti.

Gydytojai ir dalis politikų įspėja, kad gali didėti eilės pas gydytojus, o pačios įstaigos praras dalį pajamų, kurios iki šiol padėdavo padengti paslaugų savikainą. Nors įstatymo pataisos jau priimtos, diskusijos dar tik įsibėgėja. Kritikai planuoja kreiptis į Konstitucinį Teismą, o sveikatos įstaigos turės kelis mėnesius pasiruošti naujai tvarkai ir susiderinti procesus.

Seimas po svarstymo pritarė Išmokų vaikams įstatymo pataisoms, kuriomis planuojama didinti vienkartinę išmoką gimus vaikui. Numatoma, kad nuo 2026 m. birželio 1 d. ši išmoka siektų 1 036 eurus. Šiuo metu vienkartinė išmoka gimus vaikui yra 770 eurų. Iki šiol BSI dydis ilgą laiką beveik nekito, o 11 BSI koeficientas buvo nustatytas dar 2008 m.

Seimas po svarstymo pritarė naujos redakcijos Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo projektui. Pagal naują modelį MVPD ir baziniai dydžiai būtų skaičiuojami atsižvelgiant ir į kainų pokyčius, ir į vidutinio darbo užmokesčio augimą. Indekso pokytį sudarytų dvi dalys - pusė pagal infliaciją, pusė pagal algų augimą. Šie dydžiai yra „pamatai“, nuo kurių skaičiuojami labai konkretūs dalykai - vaiko pinigai, socialinės pašalpos, šalpos pensijos, dalis išmokų neįgaliesiems, kompensacijos ir pan.

Paliatyvioji pagalba

Paliatyvioji pagalba - tai ligonio, sergančio nepagydoma, progresuojančia liga, priežiūra. Gydytojas, atvykęs į paciento namus, sudarys paciento priežiūros ir gydymo planą. Pacientui ir (ar) jo artimiesiems pageidaujant, pacientui ir (ar) jo artimiesiems gali būti teikiama dvasinė pagalba. Esant poreikiui ši pagalba taip pat teikiama paliatyviosios pagalbos sveikatos priežiūros specialistams.

Klinikiniai kriterijai, pagal kuriuos nustatomas paciento poreikis paliatyviajai pagalbai

Pateikiame klinikinius kriterijus, pagal kuriuos nustatomas paciento poreikis paliatyviajai pagalbai:

• Dvipusė hemiparezė ir (ar) smegenėlių ir smegenų kamieno pažeidimo simptomai, ir (ar) recidyvuojanti pneumonija, ir (ar) pseudobulbarinis ir (ar) bulbarinis paralyžius, Bartelio (angl. Barthel) indeksas ne didesnis kaip 40 balų arba pagal Glazgo (angl. Glasgow) komos skalę mažiau kaip 12 balų.
• Progresuojantis raumenų silpnumas ir (ar) sąmonės sutrikimai, ir (ar) pulmokardialinis nepakankamumas, ir (ar) kvėpavimo sutrikimas, Bartelio (angl. Barthel) indeksas ne didesnis kaip 40 balų arba pagal Glazgo (angl. Glasgow) komos skalę mažiau kaip 12 balų.
• Chirurgiškai negydoma liga, hemiplegija, paraplegija arba tetraplegija, smegenų edema ar koma, Bartelio (angl. Barthel) indeksas ne didesnis kaip 40 balų arba pagal Glazgo (angl. Glasgow) komos skalę mažiau kaip 12 balų.
• Rezistentiškas gydymui širdies nepakankamumas - IV funkcinė klasė, kai Bartelio (angl. Barthel) indeksas ne didesnis kaip 40 balų arba pagal Glazgo (angl. Glasgow) komos skalę mažiau kaip 12 balų.
• Progresuojantis, gydymui atsparus kvėpavimo nepakankamumas, kai Bartelio (angl. Barthel) indeksas ne didesnis kaip 40 balų arba pagal Glazgo (angl. Glasgow) komos skalę mažiau kaip 12 balų.
• Lėtinio, greitai progresuojančio kepenų nepakankamumo terminalinė stadija ir gyvybei pavojingos komplikacijos, Bartelio (angl. Barthel) indeksas ne didesnis kaip 40 balų arba pagal Glazgo (angl. Glasgow) komos skalę mažiau kaip 12 balų.

Paciento slaugos poreikių nustatymas ir jų įgyvendinimas: gyvybinių veiklų vertinimas ir stebėjimas, paciento slaugos plano sudarymas, paciento asmens higiena, pragulų profilaktika ir kt., kaip yra reglamentuota Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų apraše.

Valstybės lėšomis apdrausti asmenys

Valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų grupės nustatytos Sveikatos draudimo įstatyme. Tai apima:

• Nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti arba turintys iki 2017 m. gruodžio 31 d.
• Vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, neįgaliojo aprūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose asmenį (teikiantys jam pagalbą namuose), kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugantiems namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m.
• Pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai - kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai; reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, taip pat asmenys, nukentėję 1991 m.
• Asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą - savivaldybės išduotą nukentėjusio 1991 m.
• Vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d.

Šiame straipsnyje apžvelgėme pagrindinius sveikatos įstatymus ir socialines paslaugas, skirtas neįgaliesiems, gaunantiems priežiūrą namuose Lietuvoje. Svarbu žinoti savo teises ir galimybes, kad galėtumėte gauti tinkamą pagalbą ir priežiūrą.

tags: #sveikatos #istatymai #neigaliam #i #namus