Legendomis apipintas Platelių kraštas: gamta, istorija ir sodybos Beržoro apylinkėse

Legendomis apipintas Platelių kraštas nuo seno žadina vaizduotę ir vilioja pasinerti į paslaptingą Žemaitijos glėbį. Tai žemė, kur kiekviena kalva, giraitė ar akmuo mena senovės atgarsius, kur šimtmečius sklandė padavimai apie protėvių kovas, aukurus ir dievų garbinimą. Šiose apylinkėse tyliai alsuoja ir istorijos dvasia, ir gamtos didybė - nuo tviskančio Platelių ežero vandenų iki šventųjų giraičių, nuo piliakalnių viršūnių iki senųjų dvarviečių griuvėsių.

Šis straipsnis - tarsi mažytis laiko langas į anuometinį Platelių valsčių. Jis buvo parašytas 1940-aisiais metais, kai Lietuva dar gyveno savo sudėtingų istorinių lūžių laikotarpiu, o tautinės savimonės žadinimas buvo ypatingai svarbus. Straipsnio autorius - J. Mickevičius - jį publikavo žurnale „Gimtasai kraštas“, leidinyje, skatinusiame domėtis gimtosios žemės istorija, gamta ir kultūra.

Per aštuonias dešimtis metų ši publikacija tapo savotišku istorijos liudytoju - ne tik Platelių apylinkių, bet ir tarpukario Lietuvos kultūrinės minties. Šiandien, skaitydami šias eilutes, galime ne tik pažinti Platelių krašto praeitį, bet ir pajusti to meto žmonių meilę savo žemei, pagarba jos gamtai ir gyvoms legendoms, kurios vis dar gyvos šiuose slėniuose ir miškuose.

Nors Platelių apylinkės daug savo gamtiško grožio yra nustojusios, bet - apylinkės tebėra gražios, poetingos. Platelių apylinkės gražiausios vietos visoje Žemaičių žemėj. Tai tikra žemaičių Šveicarija. Turtingi ir įvairūs šių apylinkių gamtos vaizdai traukia save ir stebina keliauninką, o vietinį amžinai prie jų pririša. Todėl savo gražumu Platelių apylinkės prilygsta garsiajai Dainavai. Čia pinasi į vieną vaizdą ir gražiai tarpusavyj derinasi piliakalniai, alkos, kalneliai, tamsūs miškai, žali gojai, mėlyni ežerai, žalios lankos, banguojantieji javų laukai.

Turtinga Platelių apylinkių praeitis, įvairūs iš senovės užsilikę padavimai lankytojams duoda neapsakomai paslaptingą įspūdį, tenkina grožio jausmą, pavergia malonumas ir pasitenkinimas. Kas ieško grožio, poilsio, ramybės, bei kitokio sveiko pasitenkinimo, Platelių apylinkės užtenka priemonių patenkinti visiems, nes jos yra labai gražios ir poetingos.

Gražios Platelių apylinkės, kiek jose yra savotiško grožio. Čionai yra piliakalnių, Alkų kalnų, senkapių, daug senovinio pobūdžio koplytėlių, kryžių, senovinių trobesių, etnografinės medžiagos; kokia garsi Platelių praeitis, tik gaila, kad jos praeitis savo pradžia nyksta gilioj, paslaptingoj, miglotoj senovėj. Čionai maža tetyrinėta archeologų, istorikų, filologų, ypač etnografų. Smarkiai nyksta etnografinė medžiaga, niekas jos dabar neberenka, nebeužfiksuoja, nes V. D. Kultūros muziejaus vadovybė nustatė provincijos muziejams darbo apylinkes, gi Kretingos muziejaus personalas visai Platelių apylinkėse nesilanko.

Šiandien Platelių apylinkės vilioja ne tik savo istorija ir gamta, bet ir galimybe įsigyti jaukią sodybą. Ypač patrauklios yra Beržoro apylinkės, pasižyminčios vaizdingomis vietovėmis ir ramybe. Sodyba šiame krašte - tai puiki investicija į kokybišką poilsį ir galimybė prisiliesti prie unikalios Žemaitijos kultūros.

Geografinė padėtis ir kraštovaizdis

Plateliai yra 220°-56° geografiniame plote. Platelių valsčius yra šiaurės vakarų Žemaičių krašte, priklauso Kretingos apskričiui. Vasaros rytuose Platelių valsčius susiduria su Sedos valsč. (Mažeikių apskr.); rytuose su Alsėdžių valsč. (Telšių apskr.); pietuose su Plungės valsč. (Telšių apskr.); vakaruose su Salantų valsč. (Kretingos apskr.); žiemiuose su Mosėdžio valsč. (Kretingos apskr.).

Platelių valsčiaus žemės kalnuotumas yra ne taip mažas. Didžioji dalis šių apylinkių žemės paviršius pakilęs virš jūros lygio nuo 61-90 m; tik mažesnės žemės dalies pakilimas tesiekia nuo 31 iki 60 metrų nuo jūros paviršiaus. Per Platelių valsčių eina aukštumų raukšlės, besitęsiančios nuo vad. Žemaičių kalnų: viena šaka nuo Skuodo į pietų rytus pro Šates, Barstyčius, Platelių ežerą, Žorėnus; kita - nuo Skuodo į pietų vakarus per Mosėdį, pro Notėnus, per Salantus ir Šateikių apylinkes. Daugiausia Platelių valsč. žemės paviršius yra nelygus, išmargintas kalnų, kalnelių, slėnių, daug išmėtyta akmens riedulių, tai pėdsakai ledynų, kurie senovėj buvo apdengę ne tik Lietuvą, bet ir didžiąją dalį Europos.

Žymiausi kalnai

Prie aukščiausių Platelių apylinkės kalnų reikia priskirti Pamedinčių kalna 188 m aukščio; Šilalės k. (Pamedinčių km.). Didesnieji kalnai yra šie:

• Staricos k. (Beržoro bn.)
• Šventorkalnis XVI buvusios Platelių bažn. vieta
• Gargždo k.
• Raisgio k.
• Raudų k. (Plateliai)
• Lekiškės k.
• Raganos k. (Godelių km.)
• Bobkalnis (ariamas) (Stirbaičiai km.)
• Ilgės k. (Grigaičiai km.)
• Pylimo kalnas (Valduvos miške)
• Girskalnis
• Guras k. (Jockiai km.)
• Guras
• Iešnas, Ožkapis, Šatrija
• Trõškės k. (per kalną eina vieškelis Plateliai Plungė)
• Pelēnių k.
• Varnių k. (Bebrungėnų km.)
• Aukštakalnis
• Druskalnis
• Platkalnis (miške) (Virkšai km.)
• Žemgrindžio k.
• Žalùsios k. (Plokščiai km.)
• Palangos v.
• Budrio k. (Uogučiai km.)
• Krikštakalnis
• Ropelių k. (Visvainiai)
• Skarbo kalnas
• Garo k. (Medsėdžiai km.)
• Linksmybės kalnelis
• Barsiuko k.
• Žydrakalnis
• Ližės kalnas (Pučkoriai km.)
• Liepos kalnas (Mačiūkiai km.)
• Liepkalnis (Mačiūkiai, Pučkoriai, Užpelkiai, Stirbaičiai km.)
• Avižokalnis
• Majako k.
• Joninės k.
• Stirbkalnis (Gilaičių km.)
• Smilguotės k.
• Staupkoriaus k.
• Šermukšnyno k. (Dovainiai)
• Žylės k. (Zobėlai km.)
• Sprigės k. (Notėnai km.)

Piliakalniai, Alkos kalnai, milžinkapiai, senkapiai ir kapai

Pilė: Plateliai m., Pučkoriai km., Mikytai km., Stirbaičiai km.

Pilalė: Plateliai m. (3), Grigaičiai km., Atlaužai km., Ginteliškė bžn., Gilaičiai km. (2), Užpelkiai km. (2). Apušrotas km. (Mačiūkiai) ir Kazlausko k. (Mikytai), abi paskutinės galėjo būti sargybiniai piliakalniai.

Piliakalniai: Pastauninko kalnas (Mačiūkiai km.), Aukštakalnis (Užpelkių km.), Kartuvių kalnas (Platelių m.); Jono kalnas (Visvainiai km.).

Milžinkapis: Godeliai km., Stirbaičiai, Bebrungėnai km., Uogučiai km. (su radiniais ariami), Virkšai km. (be radinių).

Gojus k. (Mačiūkiai), Asmino k. (Plateliai m.) galėjo būti alkvietės.

Senkapiai su radiniais: Bebrungėnai, Laumalenkos km., Antsieniai, Šateikiai bžn., Šateikių Rūdaičiai, Ginteliškė bžn., Notėnai (2), Dovainiai, Uogučiai, Mačiūkiai.

Kapai. Kiekviename kaime yra po kapiukus. Po dviejus kapiukus yra šiuose km.: Užpelkiai, Gilaičiai, Dovainiai, Uogučiai, Mačiūkiai (su kryžiais).

Kapkalné Visvainiai, Kapkalnis Platelių m. Dauguma pilių, pilalių, piliakalnių ir senkapių yra ariami, naikinami. Visos tos istorinės vietos laukia apsaugos.

Platelių ežeras

Vandenys: upės ir ežerai

Kultūra tebekelia medžiaginę upių reikšmę. Senovėj upė buvo vienintelis žmonėms kurtis kelias. Prie upių randama seniausių miestų, miestelių, kaimų bei sodybų ir piliakalnių. Per Platelių valsčiaus užimamą 24.437,38 ha plotą teka nemaža upių ir upelių.

Upės

Bebrungo upės aukštupio baseinas plotas 60,5 km2, pailgos formos, eina NE kryptimi, labai kalvotas ir ežeringas. Ežerai užima 23,22% baseino ploto. Baseine iš viso yra 9 ežerai: Platelių, Beržoro, Maldučių, Ilgio, Balsio, Žiedelio, Piktežeris, Evano, Vaivadės ežerai. Aukščiausia vieta nuo jūros lygio yra 192,0 m, rytų dalyj, Likšų k. laukuose (Alsėdžių v.), o žemiausia 144,0 m. Miškų per 10% baseino ploto. Vyriaujanti medžių rūšis - spygliuočiai. Bebrungo aukštupio baseinan įeina Platelių m., Beržoro bžn., Paežerės Rūdaičiai, Uogučiai, Virkšai, Paplatėlės k., Plokščiai, Laumalenkų k., Grigaičiai km.

Bebrùngas (Babrungas) srauni ir vandeninga upė; minima XVI amž. (reka Bebrunga). Bebrungas didžiausias Platelių ežero ištakas; Minijos pirmaeilis dešinysis intakas 41 km ilgumo; išteka iš Platelių ežero pietų kranto ir toliau teka per Laumalenkų, Plokščių, Bebrungėnų k., įteka į Miniją Kretingos apskrity, Kulių v., Santakų k. laukuose. Platelių valsč. Bebrungas suka du vandens malūnu (Bebrungą ir Gricinę).

Bebrungo dešinysis intakas Krekenáuza ir Ilgės upelis. Ilgė išteka iš Ilgio ežero vakarų krante, ir Krekenauza, kuri pradžią gauna Bebrungėnų k. Bebrungo kairysis intakas Uošnâ, teka per Bebrungėnų, Plokščių kaimus. Uošnos dešinysis intakas Juodupis I pradžią gauna Bebrungėnų, Plokščių k.. Bebrungo upė gavo sau vardą nuo tenai buvusių bebrų, seniau vad. vebrų.

Bártuva (lot. Bârta) prasideda Visvainių k. žemėj, pelkėse, trys km į šiaurę nuo Platelių ežero, prie trijų baseinų Nemuno, Ventos ir Bartuvos takoskyros; čia pat netoli prasideda Varduvos (Ventos) smulkūs intakai Šata (Luobos), Notija (Salanto Minijos). Bartuva teka į pietus pro Mačiūkių k., į šiaurės vakarus pro Dvarviečių Medininkų k. Dvarviečiuose B. suka du vandens malūnu. Bartuvos aukštupis tęsiasi ligi Mosėdžio miestelio. Jos vaga eina daugiausia lygiomis, kai kur pelkėtomis vietomis. Bartuva turi apie 98 km ilgumo. Teka į Liepojos ežerą, kuris susijungia su Baltijos jūra. Garlaiviai iš Liepojos ežero gali plaukti Bartuva ligi Nicos miestelio Latvijoj; Bartuva minima XVI amž. (Bartova i Baruva).

Salantas kairysis Minijos intakas. XVI amž. minima Salanto upė (reka Solonta). Salantas gauna pradžią Lygiosios k. Teka per Kentus, Ginteliškės bžn. Salantas suka vandens malūną, vad. Rojinę (Platelių valsč.) ir Salantų mieste malūną. Salanto dešinieji intakai: Bebrė, Blendžiava, Notija, Nežināvas, o kairysis Riñgupis. Bebrė 4 km ilgumo; pradžią gauna Gilaičių km. žemėj. Gilaičių km. Bebrės senoji vaga ištiesta, nes per Juodpelkes ir lankas iškastas tiesus kanalas griovis. Todėl dabar jaunoji karta Bebrės ištaką pamiršo. Bebrė teka į pietus ir Ginteliškės bžn. įteka į Salantą 31 km nuo jo žiočių. Ginteliškėj B. žiotyje buvo įtaisytas vandens malūnas, kuris vokiečių okupacijos metu nugriautas ir nebeatstatytas. Bleñdžiava pradžią gauna Godelių k., teka per patį Kadžių k. pietų pusėj, į pietus nuo Šateikių. Šateikiuose (bžn.) suka vandens malūną. Blendžiavos dešinysis intakas Karvė teka per Kadaičių, Rūdaičių kaimus. Nõtija (vietiniai gyventojai dar vadina ir Nõtė) pradžią gauna Ponotėnių k., teka pro Notėnų k. Notėnuose suka didelės jėgos malūną. Nuo upės Notė gavo sau vardą Notėnų bžn. Notijos dešinysis intakas Lestupis ir Lieknupis, o kairysis Ringupis ir Nežinavas. Lestupis pradžią gauna Lesčio ežerėlyj, Užpelkių k.; Dovainių k. suka nedidelės jėgos vandens malū- ną. Lieknupis gauna pradžią Dovainių km. Ringupis gauna pradžią Notėnų k., teka per Ginteliškės bžn. ir Lygiosios k. Ringupio kairysis intakas Faltupelis (išteka (Añsienių k.), o dešinysis - P a 1tupis išteka Ginte- liškės bžn.

Platelių ežero intakai. Į Platelių ežerą pietų krante įteka šie upeliai: Bevardis (nežinomas) upelis, ilgio 0,1 km, išteka iš Balsio ežeriuko; Bevardis upelis, ilgio 0,1 km, išteka iš Piktežerio; Rasodninko upelis, ilgio 1,5 km. Platelių ežero vakarų krante įteka Žvirzdžio upelis, ilgio 0,9 km, išteka iš Beržoro ežero. Jis XVI amž. vad. reka Beržoja. Tačiau Platelių parapijos beneficijos aktuose minima, kad XVI-XVII amž. ant upelio, ištekančio iš Beržoro ežero į Platelių ežerą buvo vandens jėgos sukamas Platelių klebono malūnas. Malūnas nugriautas XVIII amž. viduryj. Malūno tvenkinio žymių ir dabar dar tebėra užsilikusių. Kunigupis, ilgio 2,5 km, gauna pradžią Sibirijos pelkėj per kurią teką iki pat ežero. Upelis vardą gavo nuo pasirodančio žioty kunigo. Vaidinasi. Kunigupio dešinys intakas yra bevardis upelis, ilgio 1,8 km, įteka į Platelių ežerą 0,9 km nuo Kunigupio žiočių. Gaudupis, ilgio 1,1 km, išteka iš Platelių miestelio žemės. Vardą sau gavo nuo tenai gaudomų žuvų, kurios potvynių metu patekdavo iš Platelių ežero. Platelių ežero šiaurės krante įteka Salupis, ilgio 2,7 km, teka per Pakastuvos buvusį malūno tvenkinį. Tačiau upelis tarp Platelių ežero ir Pakastuvos buvusio tvenkinio, vad. Jurčiaus upeliu, nes jis teka per ūkin. Jurčiaus žemę. Almino up., ilgio 1,5 km, pradžią gauna Rūdaičių k. Osupis, ilgio 1,2 km. Platelių ežero rytų krante įteka ilgiausias Platelių ežero intakas Juodupio upelis, ilgio 3,7 km; išteka iš Maldučio (žem.: Maudučio) ežeriuko. Vardą gavo nuo dugne esančio juodo dumblo. Juodupio kairieji intakai: Sultekis ir Vaivadės up. Sultekio ilgis 1,2 km, įteka 0,7 km nuo Juodupio žiočių. Vaivadès upelis, ilgio 1,9 km, išteka iš Evano ežeriuko, teka per Vaivadės ež. ir įteka 1,3 km į Juodupį nuo jo žiočių. Sartupís, ilgio 1,6 km, yra Vaivades up. deš. intakas, gauna pradžią Paplatelės k., įteka 0,2 km į Vaivadés up. nuo jos žiočių. Sartupis (rzeka Sartis) minimas 1568 metų inv. Maldučių k., Ginteliškės valsčiaus. Šv. Jono upė, ilgio 0,6 km, pradžią gauna Paplatelės k. Upė vardą gavo nuo esančio kryžiaus su šv. Jono statulėle. Jakumo up., ilgio 1,3 km. Žeimiškio up., ilgio 0,6 km. Žemgrindo upelis, pradžią gauna Plokščių k., teka per Plokštinės mišką, įteka į Platelių ež. Beveik visų intakų nuolydžiai žemupyje labai maži. Didesniais nuolydžiais pasižymi šiaurės rytų Platelių ežero intakų aukštupiai.

Ilgio ežeras vakarų pakrantėj turi tris intakus. Visi trys upeliai yra bevardžiai. Pirmojo upelio ilgis 1,8 km, antrojo 2,8 km, trečiojo 0,7 km.

Beržoro ežeras turi vieną intaką ir vieną ištaką. Ežero vakarų krantė įteka Šaltupis, ilgio 2,1 km. Jo kairysis intakas yra bevardis upelis, ilgio 0,7 km, 0,4 km nuo žiočių įteka į Šaltupį. Išteka į Platelių ežerą Žvirgždžio upelis, arba Smiltės upelis. 1585 m. Smiltės upelis vadinamas Beržoro upe, ant kurios buvo vandens malūnas.

Ežerai

Platelių valsčiaus plote, nelygiame paviršiuje yra daug didesnių ir mažesnių ledynų kilmės ežerų bei ežerėlių. Platelių apylinkių įdomiausią dalį sudaro ežerai, nes jie pasižymi krantų ir dugno reljefo įvairumu, vietovardžių gausumu bei aplinkumos grožiu. Jų priskaitoma net 14.

Balšys nedidelis ežerėlis, užima ploto 3 ha, didžiausias gylis 3 m, yra Laümalenkų k., prie vieškelio Plateliai Plungė. Ežeriukas pailgos formos, pakraščiai aptraukti durpiniu paviršium. Mat, senovėj ežeriukas buvo keli...

Didžiausias ir žymiausias - Platelių ežeras, garsėjantis savo salomis, pusiasaliais ir įlankomis. Ežeras yra Žemaitijos nacionalinio parko dalis ir traukia turistus savo kraštovaizdžiu ir vandens pramogomis.

Platelių ežero panorama

Lankytinos vietos Platelių apylinkėse

Platelių apylinkės garsėja ne tik gamtos grožiu, bet ir turtinga istorija. Čia gausu lankytinų vietų, kurios atspindi krašto praeitį ir kultūrą.

• Žemaitijos nacionalinis parkas: vienas didžiausių ir gražiausių nacionalinių parkų Lietuvoje, garsėjantis Platelių ežeru ir jo apylinkėmis.
• Šaltojo karo ekspozicija: unikalus muziejus, įsikūręs buvusiame sovietiniame bunkeryje, pasakojantis apie šaltojo karo laikotarpį.
• Žemaitės memorialinis muziejus: skirtas žymios lietuvių rašytojos Žemaitės atminimui.
• Alsėdžių piliakalnis, vadinamas Žvėrinyčia: istorinė vieta su įspūdingais kraštovaizdžiais.
• Žemaičių Kalvarijos (Šv. Ant Rietave esančio Lopaičių piliakalnio): svarbus religinis ir kultūrinis centras.

Be to, Platelių apylinkėse galima rasti jaukių sodybų, kuriose galima mėgautis ramiu poilsiu gamtos apsuptyje. Ypač patrauklios yra sodybos Beržoro apylinkėse, pasižyminčios vaizdingomis vietovėmis ir ramybe. Sodyba šiame krašte - tai puiki investicija į kokybišką poilsį ir galimybė prisiliesti prie unikalios Žemaitijos kultūros.

Pramogos ir turizmas

Platelių apylinkės siūlo platų spektrą pramogų ir turizmo galimybių:

• Pasiplaukiojimas permatoma valtimi: egzotiška pramoga, leidžianti apžiūrėti ežero dugną.
• Šeirės gamtinis takas: puikus būdas pažinti vietos gamtą ir kraštovaizdį.
• „Giliuko ir Kaštoniuko pažintinis takas“: skirtas mažiesiems turistams, supažindinantis su gamtosaugos principais.
• Vandens pramogos: kempingai, stovyklavietės ir įvairios vandens pramogos Platelių ežere.

Taip pat verta aplankyti ir kitas Žemaitijos vietas, tokias kaip Telšiai, Mažeikiai ir Plungė, kurios taip pat turi ką pasiūlyti turistams.

Norintiems įsigyti sodybą Beržoro apylinkėse, svarbu atkreipti dėmesį į vietos gamtos ypatumus, istorines vietas ir galimybes aktyviam poilsiui. Tai puiki vieta tiems, kurie vertina ramybę, gamtą ir nori prisiliesti prie Žemaitijos kultūros paveldo.

Žemaitijos lankytinų vietų sąrašas:

tags: #parduodama #sodyba #berzore