Medinio namo atsparumo ugniai standartai Lietuvoje

Mediniai namai tampa vis populiaresniu pasirinkimu tiek apie nuosavą būstą, tiek apie nuosavą vasarnamį svarstančių žmonių tarpe. Laikui bėgant mediniams pastatams keliami reikalavimai, įskaitant ir gaisrinės saugos.

Atsparumas ugniai - objekto geba nustatytą laiko tarpą išlaikyti reikiamą stabilumą ir (arba) vientisumą, ir (arba) šiluminę izoliaciją, ir (arba) kitas reikiamas funkcines savybes, apibrėžtas standartinio atsparumo ugniai bandymo sąlygomis. Degumas - produkto reagavimas į ugnį, kai nurodytomis sąlygomis jos veikiamas produktas palaikydamas degimą suyra. Remiantis Lietuvoje galiojančiais LST EN 13501 serijos standartais, medžiagos skirstomos į degumo klases. Be skirstymo pagal degumą (t. y. A1, A2, B, C, D, E, F) taip pat medžiagos klasifikuojamos pagal dūmų susidarymo spartą ir liepsnojančių lašų kiekį žymint raidėmis „s“ ir „d“.

Svarbu žinoti, kad degumo klasė apibrėžiama kaip medžiagos ar gaminio sudėtis, ji turi įtakos liepsnos plitimui ir dūmų susidarymui. Atsparumas ugniai parodo, ar konstrukcija gali atlaikyti apkrovas įvykus gaisrui ir kiek laiko. Pavyzdžiui, plieno ir betono konstrukcijos nedega, pagal degumo klasę abi yra A klasės, bet jų gebėjimas atlaikyti apkrovas gaisro sąlygomis, t. y. atsparumas ugniai, stipriai skiriasi. Plienas, be papildomų apsaugos priemonių, po 5-10 min. praranda savo savybes.

Lietuvoje pastatai yra skirstomi į tris atsparumo ugniai laipsnius:

  • III laipsnis - įprastai iki 2 aukštų, nedidelio ploto pastatai, kuriuose yra ribojamas žmonių skaičius ir reikalaujama užtikrinti didesnį vandens kiekį gaisrams gesinti. Tokiuose pastatuose draudžiami tam tikri sprendimai, pavyzdžiui, visuomeniniuose pastatuose negalimi atviri laiptai, o atstumas iki kaimyninių pastatų turi būti bent 10-15 metrų.
  • II laipsnis - pastatai iki 3-4 aukštų, kur leidžiamas didesnis žmonių skaičius, sąlyginai nedidelio ploto. Vandens poreikis gaisrams gesinti iš lauko yra mažesnis, o atstumas iki kaimyninių pastatų turi sudaryti bent 8-10 metrų.
  • I laipsnis - didelio ploto ir įprastai aukštesni nei 3 aukštų pastatai, kur žmonių skaičius dažnu atveju neribojamas. Atstumas iki šalia esančių pastatų turi sudaryti 4,8-8 metrus.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus namai, kurių pagrindinės laikančios konstrukcijos medinės, yra priskiriami trečiai ugniai atsparumo klasei. Pagrindinis reikalavimas šios klasės statiniams - tai padidintas minimalus atstumas iki gretimų pastatų. Jis turi būti 15m. Dažniausiai mediniai namai statomi erdvesniuose sklypuose, dėl to šis reikalavimas nesukelia didelių nepatogumų.

Taip pat svarbu žinoti! Pastatai, kurių grindų altitudė yra didesnė nei 26,5 m, šiandien Lietuvoje negali būti projektuojami medinėmis konstrukcijomis arba šioms konstrukcijoms turi būti parinkta apsaugos elementų sistema, kuri užtikrintų konstrukcijai A2-s3, d2 degumo klasę. Iki 8 aukštų pastato laikančiosioms konstrukcijoms gali būti taikoma B-s3, d2 degumo klasė, ką užtikrina antipirenais impregnuotas medis, bet pastato gaisro apkrovos kategorija turi būti 3 (t. y. sudaro iki 600 MJ/m2).

Priešgaisrinė sauga ir atstumai tarp pastatų

Priešgaisrinius atstumus tarp gretimuose sklypuose esančių pastatų reglamentuoja "GAISRINĖS SAUGOS PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI". Juose nustatyti atstumai pagal pastatų atsparumo ugniai laipsnius. Kuo mažesnis atsparumas, tuo didesnis atstumas tarp pastatų. Pvz atstumas tarp 2 medinių pastatų yra min 15m. Tarp dviejų betoninių-monolitinių pastatų min 6m. Tarp betoninio ir medinio pastato 10m. Sodo namams taikomi lygiai tokie patys priešgaisriniai atstumai tarp pastatų, kaip ir kitiems pastatams, žr. Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų XIII skyriaus 6 lentelė.

Reikalavimų 93.3 punktas numato išimtis ir galimybę neišlaikyti priešgaisrinių atstumų tarp gyvenamosios vieno, dviejų butų arba sodų, ar kitokios paskirties grupės pastatų, esančių skirtinguose žemės sklypuose, kai jų užstatymo plotas, įvertinant ir neužstatytą žemės plotą tarp jų, neviršija gyvenamosios vieno buto paskirties pastatams nustatyto gaisrinio skyriaus ploto.

Kitas galimas sprendimas būtų priešgaisrinės sienos įrengimas tarp pastatų, tarp kurių neišlaikomi normatyviniai priešgaisriniai atstumai.

Projektuotojai parinkdami priešgaisrinius atstumus tarp projektuojamo pastato ir gretimų pastatų dažnai neapibūdina (nežino), koks gretimo (-ų) statinio (-ių) atsparumo ugniai laipsnis, todėl Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnams tikrinantiems statinių projektus iškyla pagrįsti klausimai, kaip ir ką vertino projektuotojas parinkdamas minimalius priešgaisrinius atstumus tarp projektuojamo pastato (gaisrinio skyriaus) ir gretimų pastatų.

Taip pat neretai projektuotojai, rengdami projektus klaidingai apskaičiuoja gaisrinio skyriaus maksimalų plotą Fg, kai į vieną gaisrinį skyrių bando įtraukti kelis skirtinguose sklypuose esančius pastatus, turinčius skirtingas gaisrinės saugos charakteristikas, t. y. apjungdami skirtingo atsparumo ugniai laipsnio pastatus į vieną gaisrinį skyrių projektuotojai neparenka pavojingesnio - žemesnio atsparumo ugniai laipsnio statinio parametrų (sąlyginis gaisrinio skyriaus plotas Fs (m2), skaičiuojamoji altitudė Habs (m) iš minėtų Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimų 3 priedo 1 lentelės.

Parengtuose statinių projektuose dėl neišlaikytų priešgaisrinių atstumų neretai pažeidžiamos Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimų 95 punkto nuostatos, t. y. Pateiktų gyvenamųjų (vieno, dviejų butų pastatų) I-II atsparumo ugniai laipsnio pastatų projektuose dažnai katilinė, automobilių saugykla, pirtis (sauna) ir kt. patalpos priskiriamos GPP.

Medienos degumo klasės ir priešgaisrinės dangos

Irina: Neapdorota statybinė mediena tenkina D2 degumo klasės reikalavimus. Norint pasiekti B, C klasę, medieną reikia impregnuoti, nulakuoti priešgaisriniu laku. A, A2 klasę pasiekti neįmanoma. II atsparumo ugniai laipsnio bei I atsparumo ugniai laipsnio 3 gaisro apkrovos kategorijos pastato laikančiosioms konstrukcijoms, perdangoms ir t.t. turi būti naudojama mediena padengta priešgaisrinėmis dangomis. I atsparumo ugniai laipsnio pastato fasadams įrengti medienos gaminiai turi būti padengti priešgaisrinėmis dangomis arba visa sistema turi būti sertifikuota.

Veikiant aukštai temperatūrai, medis skyla į aplinką išleidžiant degias dujas, įskaitant anglies monoksidą, metaną, formaldehidą ir t.t. Dervos lašeliai formuoja dūmus, o likusi dalis suformuoja apanglėjimą. Nors šis sluoksnis gali tarnauti kaip apsauga, bet tam reikia atitinkamo anglies storio.

Degumą mažinančių dangų, tokių kaip druskų tirpalai, lakai ir kt., kurie sumažina ugnies plitimo greitį paviršiumi ir degių produktų išsiskyrimą, veikimas pagrįstas tuo, kad gaisro sąlygomis ribojamas degiųjų dujų susidarymas. Esant liepsnai arba temperatūrai, apsauginė danga suyra padengdama paviršių plėvele arba suformuodama nedegiųjų dujų sluoksnį, kuris sulėtina pirolizės procesus.

Konstrukcijos atsparumą ugniai didinančios dangos veikia absorbuodamos šilumą ir sudarydamos termoizoliacinį sluoksnį. Priešgaisrinė danga nuo temperatūros išsipučia, neleidžia medžio konstrukcijai greitai įkaisti ir užsiliepsnoti.

Gamintojai įprastai nurodo kiekį, kuriuo turi būti padengtas ar impregnuotas medis. Toks produktas, pavyzdžiui, OSB plokštė, yra sunkiai impregnuojamas, todėl ne visada įmanoma pasiekti reikiamą sugėrimą ir užtikrinti norimas savybes, todėl lakas gali būti tinkamesnė priemonė.

Dauguma gamintojų kaip tik nurodo, kad dengiant medieną antipirenu turi būti užtikrintas oro tarpas tarp gaminio ir sienos, prie kurios jis tvirtinamas.

Nors gaminiai nėra hipoalergiški, pastaruoju metu atsirado nemažai produktų, kurie nėra toksiški ar kenksmingi žmogui bei aplinkai.

Pagal STR 2.01.04:2004 statybos produktų degumo klasifikavimo reglamentą, mediniai statybos produktai priklauso D s2, d0 klasei. Panaudojus antipirenus, pasiekiama B-s1 klasė.

STR 2.02.01:2004 dalyje „Gyvenamieji pastatai“ reglamentuojama, kad I, II atsparumo ugniai pastatų E, F degumo klasės (degios ir vidutiniškai bei lengvai užsiliepsnojančios) laikančiosios konstrukcijos turi būti apdorotos atsparumą ugniai didinančiais produktais, užtikrinant ne mažesnę kaip B degumo klasę.

Mediniai namai: mitai ir realybė

Mediniai namai, tapę įprastu naujakurių pasirinkimu, kaip nuolatiniam gyvenimui tinkamas būsto variantas pradėti vertinti vos prieš kelis dešimtmečius. Nors rąstiniai namai statomi jau daug metų (juose užaugo mūsų seneliai ir proseneliai), šiuolaikiniai mediniai būstai gerokai skiriasi nuo senojo tipo.

Viena iš dažniausiai aptarinėjamų temų medinių namų trūkumų kontekste yra šių pastatų atsparumas ugniai. Specialistai atkreipia dėmesį, kad teiginiai apie kur kas greičiau užsiliepsnojančius ir degančius rąstinius namelius dažniausiai remiasi praeities istorijomis. Anot jų, svarstant modernaus medinio namo savybes nereikėtų pamiršti, kad laikai, kai gyventa su atvirais židiniais ir neizoliuotais laidais, jau praeityje. Todėl šiuolaikinis medinis namas taip pat labai skiriasi nuo senųjų.

Svarbu pabrėžti, kad, dėl rąstinių namelių atsparumo ugniai, jų statyboms keliami gerokai mažesni reikalavimai. Medinis namas priskiriamas net trečiajai atsparumo ugniai klasei, dėl to jam keliami kur kas paprastesni reikalavimai bei siūloma galimybė rinktis paprastesnius konstrukcinius sprendimus.

Norint, kad medinis namelis būtų maksimaliai saugus nuo ugnies, taip pat daug dėmesio rekomenduojama skirti įvairios įrangos montavimui ir surinkimui. Ypač tais atvejais kai kalbama apie šildymo ir elektros instaliaciją.

Žmonės rąstinių namų dažnai nešiltina siekiant išlaikyti natūralių rąstų sienos vaizdą tiek namo viduje, tiek ir išorėje. Tačiau norint, kad mūsų gyvenamasis namas būtų šiltas žiemą ir vėsus vasarą, be atskiro šiltinamosios medžiagos sluoksnio neišsiversime.

Medienos atsparumas ugniai

Medinėms konstrukcijoms lemiamu užsidegimo veiksniu yra jų paviršiaus ploto santykis su tūriu. Šiluma mediena plinta apie 350-1300 kartų lėčiau, nei metaluose, o medžio anglyje - 5-6 kartus lėčiau nei medienoje.

Medinių statramsčių pertvaros ir medinių sijų grindys naudojamos apsaugai nuo gaisro prasiskverbimo ir jų naudingumas patvirtinamas bandymų bei tikrų gaisrų metu. Mediniai elementai pasižymi atsparumu ugniai, o elementų elgsena gaisro metu yra nuspėjama, nes mediena anglėja lėtu ir gerai žinomu greičiu ~ 40 mm per valandą. Be to, ji išlaiko savo konstrukcijos vientisumą.

Masyvaus skerspjūvio medinių konstrukcijų atsparumas ugniai gana didelis. Ugnies poveikyje jų paviršius anglėja. Medienos anglėjimo greitis apie 0,5-0,6 mm/min. Susidaręs anglies sluoksnelis yra geras šilumos izoliatorius, apsaugantis vidinius medienos sluoksnius nuo aukštos temperatūros, neleidžiantis į juos patekti deguoniui.

Papildomai medieną impregnavus antipirenais ženkliai sumažinsime jos degumą. Jeigu pagal projektą pastatą nenumatyta impregnuoti antipirenais, jis automatiškai priskiriamas trečiam degumo laipsniui, kuriam stogo konstrukcijų impregnavimas neprivalomas. Vis dėlto ypač naudojant mažo skerspjūvio medines konstrukcijas, siūlyčiau jas impregnuoti antipirenais.

Medinių elementų atsparumas ugniai gali būti padidinamas parenkant skerspjūvius su didesne nei paprastai atsarga arba padengiant medieną apsauginėmis dangomis, ją įmirkant antipirenais ar nudažant apsauginiais dažais. Specialiąsias apsaugines dangas galima suskirstyti į kelias grupes:

  • užtepamos, dekoratyvinės funkcijos neatliekančios, 0,01... 0,7 mm storio apsauginės dangos;
  • užtepamos dekoratyvinės ir apsauginės 0,01-0,1 mm storio dangos, paslepiančios medienos tekstūrą;
  • užtepamos dekoratyvinės dangos, sudarančios iki 1 mm storio skaidrią ar pusiau skaidrią plėvelę, išsaugančią medienos tekstūrą ir spalvą;
  • besiplečiančios dangos;
  • kombinuotos dangos.

Medienos degumo sumažinimui naudojamos impregnavimo polimerais arba antipirenais technologijos. Taikoma keletas impregnavimo metodų: su spaudimu, autoklavinis - difuzinis, impregnavimas vonioje. Toks medienos apsaugos būdas priklausomai nuo impregnavimo gylio, yra efektyvus ne tik užsidegimo stadijoje, bet ir visu gaisro metu. Tačiau medienos impregnavimas gali sumažinti jos stiprumą, todėl būtini papildomi impregnuotos medienos tyrimai.

Elektros instaliacija mediniuose namuose

Pagal „Elektros įrenginių įrengimo taisykles“ jei kabelis tiesiamas per degias medžiagas (tarkim, medinį namą), jis turi būti nedegus arba nepalaikantys degimo. Šiuo metu elektros laidų rinkoje praktiškai visi laidai priskiriami prie nepalaikančių degimo. Nedegūs laidai yra apie 30 proc. brangesni nei įprastiniai.

Svarbiausia prieš pradedant elektros instaliacijos darbus yra užsakyti kompetentingą elektros projektą, kuriame būtų teisingai išdėstyti elektros įrengimai, parinkti laidų skerspjūviai. Ypatingą dėmesį reikia skirti į kokybišką elektros laidu sujungimą . Tai vieta, kurioje dažniausiai pasireiškia kaitimo reiškinys.

tags: #medinio #namo #atsparumas #ugniai