Kaip teisingai rūšiuoti atliekas daugiabutyje ir sumažinti mokesčius už šiukšles

Daugelis gyventojų susiduria su klausimu, ar verta rūšiuoti atliekas daugiabutyje. Neretai kyla abejonių, ar rūšiavimas iš tiesų atsispindi gaunamose sąskaitose už atliekas. Tačiau, kaip teigia specialistai, rūšiavimas ne tik apsimoka, bet ir yra būtinas siekiant tausoti aplinką ir mažinti mokesčius už atliekų tvarkymą.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip teisingai rūšiuoti atliekas daugiabutyje, kokios taisyklės galioja Lietuvoje ir kaip tai gali padėti sumažinti mokesčius už šiukšles.

Kodėl verta rūšiuoti atliekas?

Nerūšiuodami gyventojai už pakuočių atliekų sutvarkymą moka du kartus. Ko gero, daugelis vis dar nežino, kad pirkdamas bet kokį gaminį žmogus sumoka ir už jo pakuotės sutvarkymą. Jei pakuočių atliekas išmetame į mišrių (buitinių) atliekų konteinerį, jos keliauja į atliekų apdorojimo įrenginius, po to į deginimą ir dalis į sąvartyną, ir tada už jų sutvarkymą sumokame antrą kartą. Deginimo įkainiai auga, kaip ir taršos mokestis už sąvartyne šalinamas atliekas.

Kuo daugiau atliekų išrūšiuojama, tuo mažiau jų patenka į bendrus konteinerius buitinėms atliekoms, už kurių išvežimą ir sutvarkymą gyventojams reikia mokėti. Į rūšiavimo konteinerius metamos pakuočių atliekos išvežamos nemokamai - jų surinkimą ir tvarkymą finansuoja supakuotų gaminių gamintojai ir importuotojai.

Galima pateikti ir statistikos: kiekvienam Lietuvos gyventojui per metus tenka iki 70 kg galimų išrūšiuoti atliekų. Šios atliekos namų ūkyje sudaro 50-70 procentų bendro gyventojų šalinamų atliekų tūrio. Kiekvienas privačių namų gyventojas išrūšiuoja maždaug pusę jų - apie 35 kg, ir jiems už jų išvežimą ir sutvarkymą, žinoma, mokėti nereikia. Lietuvos namų ūkiuose visoje Lietuvoje per metus susidaro apie 150 tūkst. tonų pakuočių atliekų. Per užstato (taromatų) ir rūšiavimo konteinerių - „varpelių“ sistemą per metus išrūšiuojama apie 55 tūkst. tonų pakuočių atliekų. Vadinasi, vis dar beveik 100 tūkst.

Taigi, laikas sugriauti mitą, kad rūšiuoti neapsimoka. Susidomėjimas tvarumu Lietuvoje auga kasmet - gyventojai vis daugiau dėmesio skiria prekių pakuotėms arba įsigyja daiktus iš antrų rankų.

Kaip teisingai rūšiuoti atliekas daugiabutyje?

Rūšiuoti pakuotes - paprasta. Svarbu žinoti, kokias atliekas galima mesti į skirtingus konteinerius:

• Plastiko pakuočių atliekų surinkimo konteineris: plastikinės, kombinuotos, metalinės ir medžio skiedros pakuotės. Pakuotė turi būti ištuštinta, tačiau jos nei plauti, nei valyti nereikia. Svarbiausia, kad joje buvęs turinys netekėtų ir neužterštų kitų konteineryje esančių atliekų.
• Popieriaus ir kartono pakuočių atliekų surinkimo konteineris: visų rūšių kartono dėžės, popieriniai maišeliai, vokai, laikraščiai, žurnalai ir knygos. Popierius gali būti su sąvaržėlėmis ir lipnia juostele.
• Stiklo pakuočių atliekų surinkimo konteineris: tik stiklinės pakuotės: stiklainiai, buteliai ir jų duženos. Stiklainiai turi būti tušti, tačiau jų plauti ar valyti etikečių nereikia.
• Mišriųjų komunalinių atliekų surinkimo konteineris: po pirminio atliekų rūšiavimo likusios buities atliekos. Į jį galima mesti asmens higienos reikmenis, atvėsusias atliekas iš krosnies, naminių gyvūnų priežiūros atliekas.
• Žaliųjų atliekų surinkimo konteineriai: medžių lapai, nupjauta žolė, gėlės, vaisių krituoliai.
• Maisto ir virtuvės atliekų konteineriai: augalinės ir gyvūninės kilmės maisto likučiai, arbatos pakeliai, kavos tirščiai ir jų filtrai, riebalais ar kitais maisto produktais suteptą popierių ir popierinius rankšluosčius.
• Tekstilės atliekų konteineriai (nuo 2025 m. sausio 1 d.): visų rūšių tekstilės atliekas, išskyrus tas, kurios yra užterštos tepalais ar cheminėmis medžiagomis.

Mažesnė klaida bus išmesti plastiko pakuotę į popieriaus pakuočių atliekų konteinerį ir atvirkščiai negu išmesti pakuotę į mišriųjų atliekų konteinerį.

Mitai apie atliekų rūšiavimą

Dažnai pasitaiko įvairių mitų, kurie trukdo žmonėms rūšiuoti atliekas. Štai keletas iš jų:

• Visos atliekos metamos į vieną krūvą. Jau ne vienerius metus Lietuvoje važinėja šiukšliavežės, kurios turi atskiras sekcijas skirtingoms atliekų rūšims.
• Visos mano surūšiuotos atliekos pateks į sąvartyną. Į sąvartyną iš tiesų patenka tik nedidelė dalis (apie 10-20 proc.) atskirai surenkamų atliekų, nes didžioji jų dalis yra tiesiog grąžinama į pramonę antriniam panaudojimui.
• Rūšiavimas yra sudėtingas ir užima per daug laiko. Užtenka žinoti tik esmines rūšiavimo taisykles. Nėra jokios būtinybės kiekvieną buityje atsirandančią pakuotės atlieką valyti, plėšti nuo jos etiketes ar kitaip apdoroti.
• Rūšiavimas man ekonomiškai nenaudingas. Kiekviena mūsų atlieka gali būti antrąkart panaudojama žaliava, turinti savo vertę rinkoje. Išrūšiuotos gyventojo atliekos vėliau gali būti parduodamos, o gavus pajamas, tikėtina, jos gali padengti vis didesnę dalį gyventojo išleidžiamos sumos atliekų tvarkymui.
• Nėra praktinių galimybių rūšiuoti atliekas. Daugiabučių kiemuose esančių rūšiavimo konteinerių (vadinamųjų „varpelių“) tinklas kelerius pastaruosius metus buvo ir bus aktyviai plėtojamas.

Kaip sutaupyti vietos rūšiavimui mažame bute?

Gyvenant mažame bute ir norint rūšiuoti tenka pasukti galvą, kaip spręsti talpų problemą.

1. Įvertinkite, kokių pakuočių susikaupia daugiausiai. Pavyzdžiui, jeigu stiklo atliekų kaupiasi mažiau, jas galima kaupti balkone paprastame plastikiniame maišelyje.
2. Apsižvalgykite, kokia rūšiavimo konteinerių infrastruktūra yra arčiausiai jūsų namų. Jeigu šalia namų stovi konteineris popieriui, atskiras plastikui - taip atliekas reikėtų skirstyti ir namuose. Trys atskiros talpos: popieriui, plastikui ir stiklui. Tiesa, dabar vis intensyviau plėtojama infrastruktūra, kai į vieną konteinerį galima mesti popieriaus, plastiko ir metalo atliekas, tuomet namuose prireikia tik dviejų talpų.
3. Naudokite popierinius maišelius. Į vieną spintelę lengviau tilps trys popieriniai maišeliai negu trys metaliniai ar plastikiniai kibirai atliekoms.
4. Teisingai paruoškite atliekas. Popieriaus ir plastiko pakuočių į maišą ar kibirą tilps gerokai daugiau, jeigu jos bus suspaudžiamos. Taip pat iš skirtingų medžiagų pagamintas pakuotes reikėtų išardyti.

Mokesčio už šiukšles dydis ir kaip jį sumažinti

Aplinkos ministerijos aiškinimu, mokestis už šiukšles savivaldybėse yra skaičiuojamas skirtingai, priklausomai nuo namų tipo, gyventojų skaičiaus, reikalingos technikos būklės ir pan. Tad gali skirtis ir daugiau nei pusšimčiu eurų. Vis tik savo konteinerius turintys gyventojai turės galimybę mokėti nebe už būsto plotą, o už konteinerių skaičių, tūrį, šiukšlių išvežimo dažnį. Sutaupyti galės ir daugiabučių garažų, žemės ūkio ir sandėliavimo pastatų savininkai.

R. Radavičienė paminėjo, kad, 2021 m. pabaigoje Seimui priėmus Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, dalis savivaldybių į rinkliavą trauktinų sąnaudų bus vertinamos ir reguliuojamos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT). Anot jos, vienas iš svarbesnių pokyčių - tai NT savininkams, turintiems nuosavus konteinerius, numatyta galimybė rinkliavos dedamąją skaičiuoti ne pagal būsto plotą, o pagal naudojamų konteinerių skaičių, tūrį ir jų ištuštinimo dažnį.

Reali galimybė mažinti sąskaitas už atliekų tvarkymą - rūšiuoti pakuočių atliekas. Už pakuočių, virtusių atliekomis, sutvarkymo finansavimą yra atsakingi gamintojai ir importuotojai, kuriuos atstovaujančios licencijuotos organizacijos apmoka savivaldybių parinktų pakuočių atliekų surinkėjų patirtas išlaidas, taip pat padengia surinktų pakuočių atliekų apdorojimo (antrinio rūšiavimo ir perdirbimo) sąnaudas. Kita galimybė taupyti, Aplinkos ministerijos atstovės teigimu, yra kompostuoti biologines atliekas savo sklypuose.

Statybinių atliekų tvarkymas

Remonto metu bet kokiu atveju susidaro nemažas atliekų kiekis. Bet kokių šiukšlių išvežimas į pamiškę arba statybinių atliekų išmetimas į mišrių buitinių atliekų konteinerį, ar palikimas prie konteinerio ir paverčiant aplinką nelegaliu sąvartynu, nėra toleruotinas ir gali užtraukti baudą.

Statybinės atliekos priskiriamos prie stambiagaričių atliekų ir yra priimamos stambiagabaričių atliekų aikštelėse. Jei atliekų daugiau ir yra sudėtinga išvežti į aikštelę savu transportu, galima užsisakyti atliekų išvežimą. Tam yra du būdai - konteineris arba didmaišis.

Svarbu priminti, jog į konteinerį ar didmaišį turi būti kraunamos nekenksmingos statybinės atliekos. Tuo tarpu po remonto likusios dažų skardinės, sandarinimo putų balionėliai ir kitos cheminės medžiagos turėtų būti rūšiuojamos atskirai ir išvežamos į stambiagabaričių atliekų aikšteles, kur pavojingos atliekos bus tinkamai utilizuotos.

tags: #kur #metamos #daugiabutyje #siukles