Planuojant statybas Lietuvoje, svarbu žinoti ne tik apie atstumus nuo žemės sklypo iki kelio griovio, bet ir apie daugelį kitų statybos procesų, leidimų bei reikalavimų. Turbūt niekam ne naujiena, kad, norint statyti statinį, dažniausiai reikia parengti projektą ir gauti tokio statinio statybą leidžiantį dokumentą (SLD). Tačiau yra nustatyti atvejai, kai dokumentų reikia ir savininkui ar statytojui panorėjus nugriauti nereikalingą, apgriuvusį tam tikrų parametrų ar kultūros paveldo pastatą ar inžinerinį statinį.
Statybos inspekcija informuoja, kad statinio griovimas Statybos įstatyme apibūdinamas kaip viena iš statybos rūšių. Pagal Statybos įstatymą, statinio griovimas taip pat yra statybos rūšis. Tokios statybos tikslas - išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas.
Kada reikalingas SLD (Statybą Leidžiantis Dokumentas) griovimui?
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė atsako, kad šiuo metu Statybos įstatyme reglamentuota, kad leidimas nugriauti statinį privalomas ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Statybos inspekcijos privalomąjį nurodymą.
Arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys.
Apibendrinant šias Statybos įstatymo nuostatas, nesudėtingojo statinio nugriovimui ir atskirai stovinčio neypatingojo statinio nugriovimui ar sunykusio statinio dalių išardymui projektas bei SLD, kurį išduoda atitinkama savivaldybės administracija, neprivalomi, tačiau jeigu norima nugriauti neypatingąjį statinį, kurio konstrukcijos sujungtos su kitais (negriaunamais) pastatais, privaloma parengti griovimo aprašą ir gauti SLD.
Atkreipiame dėmesį, kad SLD taip pat visada privalomas kultūros paveldo statinio griovimui.
- Jei planuojama griauti kultūros paveldo statinį, SLD visada privalomas.
- Kitais ypatingųjų statinių griovimo atvejais SLD statinio griovimo projektui taip pat privalomas, išskyrus atvejus, kai, nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei, išardomos (pašalinamos) likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės arba natūraliai sunykusio, sugriuvusio statinio dalys.
- Be SLD galima nugriauti ir nesudėtingąjį bei atskirai stovintį neypatingąjį statinį, jei nebus pakenkta kitų asmenų turtui.
Svarbu: Prieš pradedant griauti statinį nepasirūpinus SLD, kai jis privalomas, gresia patirti ne tik griovimo išlaidas. Jeigu statinys savavališkai griaunamas apsaugos reglamentų saugomoje teritorijoje, baudos gerokai didesnės.
Kultūros paveldo statinių griovimo ypatumai
Tais atvejais, kai statiniai patenka į atitinkamas saugomas teritorijas iki atliekant griovimo darbus, reikėtų įvertinti nustatytų apribojimų turinį (pavyzdžiui, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 90 punkte pažymėta, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijose ir apsaugos zonose numatomų atlikti žemės ir statybos darbų projektai turi būti suderinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu) ir, jei privaloma, griovimo darbus suderinti su atitinkamomis institucijomis.
Jei esamas pastatas statytas prieš 50 metų ir seniau, prieš atliekant griovimo, kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbus, būtina kviestis savivaldybės aplinkosaugininką, kad šis įvertintų, ar pastatas turi vertingųjų sąvybių.
Statytojo pareigos prieš pradedant griovimo darbus
Statytojui prieš griaunant neypatingąjį ar ypatingąjį statinį reikėtų nepamiršti apie pareigą pranešti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) apie numatomą statybos darbų pradžią ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki statybos pradžios.
Pažymėtina, kad statytojas (užsakovas), norėdamas griauti ypatinguosius ir neypatinguosius statinius, privalo per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ arba raštu Statybos inspekcijai pateikti informaciją apie numatomą statybos (griovimo) pradžią ir pasamdytą ar paskirtą rangovą, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki statybos pradžios.
Statinio griovimo užbaigimas
Statinys laikomas nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba po žemės paviršiumi (giliau kaip 0,5 m) likę esančios laikančiosios konstrukcijos.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatose nurodyta, kad teikiant kadastro tvarkytojui prašymą išregistruoti statinį, kuriam griauti SLD nereikalingas, iš Nekilnojamojo turto registro kartu su prašymu turi būti pateikiama statinio kadastro duomenų byla, kurioje užfiksuotas šio statinio nugriovimo ar jo žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktas.
Kapitalinis remontas ar rekonstrukcija?
Jei nuardysite esamo pastato konstrukcijas ir atstatysite tokių pačių matmenų, tokio pat stogo ir pan. (t.y. nugriaunat avarinės būklės namą ir atstatot tokį, koks buvo iš naujų medžiagų), tai tokia statybos rūšis būtų statinio kapitalinis remontas. Atliekant statinio kapitalinį remontą reikalingas statybos leidimas, jei:
- keičiama statinio kategorija;
- pastatas yra konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, kai atliekamas esminis šio statinio išvaizdos keitimas
Jei nuardę esamo pastato konstrukcijas pastatysite kitokį namą (keisite stogo nuolydį, išorės matmenis: ilgį, plotį, aukštį), tai tokie statybos darbai priskiriami statinio rekonstravimui. Statinio rekonstravimui projektas ir leidimas privalomas visais atvejais.
Statybą leidžiančių dokumentų išdavimas
Statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius arba administracijos direktorius paveda tai atlikti kitiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams.
Jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduodamas statyti ir (ar) rekonstruoti valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo savivaldybė, statybą leidžiančiame dokumente turi būti įrašytas savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinio, pritarimas įgyvendinti statinio projekte numatytus sprendinius. Kai išduodamas statybą leidžiantis dokumentas statyti laikinąjį statinį, jame įrašomas šio statinio naudojimo terminas.
Šio straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai išduodami, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui statybą leidžiančių dokumentų duomenis per 3 darbo dienas, praėjus nustatytam projektinių pasiūlymų patikrinimo terminui, registruojant ir šio straipsnio 151 dalyje nurodytus jų duomenis (dokumentus) paskelbiant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, jeigu gauti visų projektinius pasiūlymus turėjusių patikrinti subjektų pritarimai.
Laikoma, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas ir galiojantis, jeigu jo duomenys įregistruoti ir apie jo išdavimą visuomenė informuota paskelbiant šio straipsnio 151 dalyje nurodytus duomenis (dokumentus) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (apie įregistruotą statybą leidžiantį dokumentą statytojas (užsakovas) ar jo įgaliotas asmuo turi būti informuojamas).
Reikalingi dokumentai
Asmuo, siekiantis gauti statybą leidžiantį dokumentą, turi pateikti šiuos dokumentus:
- Prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.
- Žemės sklypo nuosavybės dokumentų kopijas.
- Statinio projektą (kai jis privalomas).
- Sutartis ar susitarimas su žemės sklypo savininku (kai statybos darbai vykdomi ne statytojo valdomoje žemėje).
- Kaimynų sutikimai (kai statoma arčiau nei 3 metrai nuo sklypo ribos).
- Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento kopija (kai toks draudimas privalomas).
- Žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų teritorijų registravimo Nekilnojamojo turto registre.
Savivaldybių administracijos paveldosaugos padaliniai tikrina statinio projektų atitiktį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojantiems teisės aktams, kai tvarkomieji statybos darbai projektuojami savivaldybės tarybos saugomais paskelbtuose kultūros paveldo objektuose, saugomais paskelbtuose kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose esančiuose statiniuose (išskyrus ten esančius regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektus, valstybės saugomus kultūros paveldo objektus, paminklus).
Savivaldybės meras ar jo įgaliotas išduoti statybą leidžiantį dokumentą savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, nagrinėdamas prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, privalo statybos techniniame reglamente nustatyta tvarka patikrinti, ar nėra požymių, kad prašymą pateikęs asmuo siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, įteisinantį jau atliktus savavališkus statybos darbus, dėl kurių nėra surašytas savavališkos statybos aktas.
Jauna šeima Dzūkijoje nusipirko seną rąstinį namą | Pradžia | Intro epizodas
tags: #senos #sodybos #nugriovimui