Kooperatinės Bendrovės Turto Įsigijimas Iš Administracijos Vadovo

Šiame straipsnyje analizuojama bendrovių (akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė) valdymo organų civilinės atsakomybės ypatumai. Temos problematiškumą lemia tai, kad bendrovių valdymo organų civilinės atsakomybės klausimas iki šiol Lietuvos teisės doktrinoje buvo mažai nagrinėtas. Šios temos svarbumas ir aktualumas yra akivaizdūs.

Bendrovių valdymo organų nariai, organizuodami ir vykdydami bendrovės veiklą, turi pareigas, kurios įtvirtintos Akcinių bendrovių įstatyme ir Civiliniame kodekse. Norint tinkamai atlikti jas, reikia turėti daug žinių, sugebėjimų ir patirties, o netinkamai vykdant savo pareigas, neretai bendroves ištinka baisiausia, kas gali atsitikti, - jos bankrutuoja. Tai bendrovei, jos savininkams ir kitiems su ja susijusiems asmenims - darbuotojams, kreditoriams, ir netgi valstybės ekonomikai, socialinei gerovei.

Dėl to praktikoje neretai kyla bendrovių valdymo organų civilinės atsakomybės klausimai, kuriuos paprastai tenka nagrinėti teismams. Per pastaruosius metus Lietuvoje buvo pakeisti beveik visi įstatymai, reglamentuojantys įmonių veiklą. Dar prieš keletą metų niekas neabejojo, kad bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas.

Atsižvelgiant į Europos Sąjungos bendrovių teisės šiuolaikines tendencijas, buvo priimtas naujas Akcinių bendrovių įstatymas, kuriame jo autoriai sąmoningai siekė išvengti dviprasmybės akcininkų susirinkimą pavadindami bendrovės organu, stebėtojų tarybą - priežiūros organu, o valdybą (administracijos vadovą) - valdymo organu. Nagrinėjant bendrovių valdymo organų narių civilinės atsakomybės klausimą, svarbu aptarti ir bendrovės vadovo teisinio statuso problemą.

Pagrindinis darbo tikslas - išanalizuoti bendrovės valdymo ir bendrovės valdymo organų sampratą, jų teisinį statusą, pareigas, bendrovės valdymo organų civilinės atsakomybės pagrindus bei šiuo klausimu susiformavusią teismų praktiką. Pagrindinis metodas - dokumentų analizė. Lyginamasis metodas leidžia palyginti, įvertinti skirtingų teisės tradicijų institutus ir atrasti geresnius problemų sprendimo būdus. Apibendrinimo metodas pasitelktas išvadoms formuluoti.

Analizuojant šią temą remtasi įvairia medžiaga: Lietuvos mokslininkų monografijomis, straipsniais, taip pat kitų šalių autorių, rašiusių šia tema, darbais. Negalima teigti, kad iki šiol niekas šiai temai nėra skyręs dėmesio. A. Šiušinskas ir V. Mikelėnas monografijoje „Įmonės vadovo teisinė atsakomybė“ palietė įmonės vadovo tiek administracinės, tiek baudžiamosios, tiek civilinės atsakomybės klausimus. R. Disertacijoje „Juridinio asmens ribotos atsakomybės problema: teisiniai aspektai“ A. Administracijos vadovo civilinės atsakomybės už bendrovei padarytą žalą tema yra rašęs teisininkas }. Šiušinskas.

Straipsnių dėl įmonės vadovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos įmonei atlyginimo yra palyginti mažai. Užsienio valstybių literatūra bendrovių valdymo organų civilinės atsakomybės klausimais yra kur kas gausesnė. Paminėtina, kad šis institutas bene išsamiausiai teisiškai sureguliuotas yra bendrosios teisės šalių bendrovių teisėje (Salet H., Cohen Z., Kerr J.). Darbo struktūrą nulėmė suformuluoti uždaviniai. Darbas yra baigiamas padarant išvadas.

Bendrovių valdymo organų atsakomybė yra glaudžiai susijusi su bendrovių valdymo klausimu. Paskutiniame dvidešimto amžiaus dešimtmetyje, kai rinka įgavo pasaulinį mastą, labiau susidomėta bendrovių valdymu, suaktyvėjo šios srities reguliavimas teisės aktais. Šiuo įtaka šalies ekonomikai ir socialinei gerovei, kad bendrovių valdymo kokybė ,,yra esminis dalykas, siekiant pritraukti tiek vietines, tiek užsienio investicijas, išlaikyti investuotojų pasitikėjimą bendrove, didinti bendrovės konkurencingumą”.

Pastaraisiais metais ir Europos Sąjungoje suaktyvėjo diskusijos dėl poreikio gerinti bendrovių valdymą. ,,Bendrovių valdymas” (angl. - corporate governance) apima valdymo struktūrą, valdymo organų ir akcininkų tarpusavio santykius bei kitus su bendrove susijusius klausimus. Šį terminą yra problematiška vienareikšmiškai apibrėžti, kadangi skirtingose valstybėse bendrovių valdymas, priklausomai nuo susiformavusios teisinės bazės ir tradicijos, turi savų ypatumų. Bet vis dėl to teorijoje ir praktikoje galima rasti bandymų atskleisti šios sąvokos reikšmę.

Toronto vertybinių popierių komisijos nuomone, bendrovių valdymas yra ,,procesas, kuriuo siekiama vadovauti ir valdyti akcinės bendrovės verslą akcininkų naudai kartu išlaikant bendrovės finansinį stabilumą. Šiuo procesu siekiama nustatyti valdymo galių pasidalijimą ir atskaitomybę tarp akcininkų, direktorių, valdybos ir administracijos. Nei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau tekste- LR CK), nei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau tekste- LR ABĮ) nėra pateikiama bendrovių valdymo samprata.

Šiais bendrovių valdymui yra laikomi bendrovių valdymo kodeksai (angl. - corporate governance code), kurių per dešimt pastarųjų metų, Europoje priimta arti penkiasdešimties. Paprastai šiuos kodeksus rengia vertybinių popierių biržos, o juose yra įtvirtinta daugelis tinkamo bendrovių valdymo principų. Šie principai yra susiję su akcininkų interesų apsauga tinkama pusiausvyra bei funkcijų paskirstymu tarp bendrovės organų, informacijos apie bendrovę tinkamu atskleidimu. Jų laikymasis leidžia ne tik pagerinti bendrovių valdymo kokybę, bet ir sumažina galimybę ts atvejais, kuomet bendrovių valdymo organai netinkamai vykdydami savo pareigas, taip padaro žalos.

Šio 21 dieną priėmė ,,Vilniaus vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodeksą”, kuriame atsižvelgiant į kitų valstybių ir tarptautinių organizacijų analogiškus kodeksus, buvo kodifikuoti tinkamo bendrovių valdymo principai ir standartai. Bendrovių valdymas, anot Vilniaus vertybinių popierių biržos listinguojamų bendrovių valdymo kodekso, turėtų būti suprantamas kaip ,,sistema, per kurią bendrovė yra kontroliuojama ir valdoma. Bendrovių valdymas apima santykius tarp bendrovės valdymo ir priežiūros organų, bendrovės akcininkų bei interesų turėtojų”.

Šis apibrėžimas yra perkeltas iš Ekonominės bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos sudarytų ,,Bendrovių valdymo principų” (angl. - ,,OECD principles of corporate governance”). Šiuos principus taikyti buvo pasiklyta Vilniaus vertybinių popierių biržoje listinguojamoms bendrovėms. Šios bendrovės, kurioms jis yra taikomas, bent kartą per metus turėtų viešai paskelbti pranešimą apie bendrovės valdymą pagal šio kodekso nuostatas. Rekomenduojama, kad šis pranešimas būtų sudedamoji bendrovės metinio pranešimo dalis.

Vienpakopė arba unitarinė (angl. - one-tier; one-board) bendrovių valdymo sistema pasižymi tuo, kad bendrovė neturi savarankiško kolegialaus priežiūros organo. Bendrovėje yra formuojama tik valdyba (angl. - board of directors; management board). Šios formos valdybą sudaro vykdomieji (angl. - executive; in-side directors) ir nevykdomieji (angl. - non-executive; out-side directors) valdybos nariai. Vykdantieji direktoriai tiesiogiai vykdo bendrovės komercinę veiklą, tuo tarpu nevykdantiesiems direktoriams yra paliktos kontrolės ir priežiūros funkcijos.

Šios sistemos pranašumas yra tas, kad nevykdantieji direktoriai yra kur kas stipriau susiję su bendrovėje priimamais sprendimais, todėl gali geriau atlikti priežiūros funkcijas. Dvipakopė arba dualistinė (angl. - two-tier; two-boards) bendrovių valdymo sistema pasižymi tuo, kad bendrovėje sudaroma tiek valdyba (angl. - board of directors) - valdymo organas, tiek stebėtojų taryba (angl. - supervisory board) - priežiūros organas, t.y. vykdomoji veikla ir kontrolė yra atskirtos ir patikėtos skirtingiems organams. Priežiūros funkcijas šioje sistemoje atlieka priežiūros organas.

Pasak prancūzų autorių, dvipakopės sistemos privalumas - priežiūros organo formalus atskirumas ir nepriklausomumas nuo valdymo organų, o trūkumas - priežiūros organo pernelyg didelis atitolimas nuo valdymo organų. Taigi tose valstybėse, kuriose yra paplitusi ši sistema, bendrovė privalo turėti tiek valdymo, tiek priežiūros organą. Mišri bendrovių valdymo sistema leidžia pasirinkti, kurią vienpakopę ar dvipakopę bendrovių organų sistemą formuoti bendrovėje. Ši sistema galioja Prancūzijoje, Belgijoje, Graikijoje ir kitose valstybėse.

Prie tokių valstybių, kurių teisė įtvirtina mišriąją bendrovių valdymo sistemą, dalis teisės teoretikų priskiria ir Lietuvą. Šia valdyba bendrovės priežiūros ir kontrolės, o ne valdymo organu. Lietuvoje kiekviena bendrovė privalo turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą - bendrovės vadovą. Bendrovėje gali būti sudaromas kolegialus priežiūros organas - stebėtojų taryba, ir kolegialus valdymo organas - valdyba. Taigi, bendrovė privalo turėti vienasmenį valdymo organą, o reikalui esant gali būti sudarytas ir kolegialus valdymo organas.

Vadinasi ABĮ numato ir tai, kad gali būti nesudaroma nei bendrovės stebėtojų taryba, nei valdyba, taip bendrovės valdymą sutelkiant vien tik bendrovės vadovo rankose. Pasitaiko nuomonių, kad LR ABĮ labai sureikšmintas bendrovės vadovo vaidmuo, sudarantis sąlygas piktnaudžiavimui klestėti. Bendrovė, kaip juridinis asmuo, gali dalyvauti ūkinėje-komercinėje veikloje tik per valdymo organus, kurie atstovauja bendrovei įvairiuose santykiuose. Pats ,,atstovavimo” termino vartojimas bendrovės veiklos kontekste yra dviprasmiškas, nes faktas, kad ,,asmens organas veikia juridinio asmens vardu, nesuteikia pagrindo teigti, jog jis yra jo atstovas tradicine atstovavimo prasme”.

Todėl atstovavimo instituto normos, nors ir gali būti taikomos šiems santykiams, tai tik mutatis mutandis. Šios bendrovės atstovavimo teorijos. Pirmoji yra kilusi iš Romos teisės (vok. - Vertretungstheorie) ir grindžiama požiūriu, kad bendrovė veikia per atstovą, kurio galių apimtis, remiantis įprastu santykiu tarp įgaliotojo ir įgaliotinio, priklauso nuo įgaliotojo jam suteikto įgaliojimo ir gali būti daugiau ar mažiau ribota. Ši teorija yra bendrovių atstovavimo pagrindas bendrosios teisės tradicijos šalių bendrovių teisėje.

Pagal antrąją teoriją (vok. - Organtheorie), bendrovė veikia pati per savo organus, kurie išreiškia jos valią ir kurių galios taip veikti gali būti ribojamos tik teisės normomis. Bendrovės valdymo organo galios atstovauti bendrovei negali būti apribotos kito tos bendrovės organo sprendimais, nes organas daro taip, kaip daro bendrovė. Šios bendrovės valios išraiška, be papildomo savo funkcijos delegavimo įgaliotiniui. LR CK 2.81 straipsnis reglamentuoja, kad juridiniais asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus. Būtent ši teisės norma apibrėžia, kad juridinio asmens organai vykdo juridinio asmens atstovavimo funkciją ex officio - be jokio atskiro įgaliojimo.

Taip pat LAT yra konstatavęs, kad bendrovės valdymo organo veiksmai atlikti neprieštaraujant bendrovės įstatams, jos interesams, laikomi bendrovės veiksmais. Fizinio asmens atliekami veiksmai pripažįstami bendrovės veiksmais, jeigu fizinis asmuo yra išrinktas (paskirtas) įstatymo ar įstatų nustatyta tvarka su numatyta jam kompetencija ir veikia bendrovės interesais. Šis subjektas pasitikėjimas jais. Tuo tarpu bendrovės valdymo organai privalo veikti išimtinai bendrovės naudai, savo pareigas vykdant apdairiai ir rūpestingai, kad būtų užtikrinti jų vadovaujamos bendrovės interesai.

Šios atstovavimo taisyklės (pvz; kiekybinio atstovavimo), jų įgyvendinimo ir taikymo tvarka paliekama bendrovių savireguliacijai. Atstovavimo skiriamasis bruožas - atstovo fiduciarinė (lot. fiducia - pasitikėjimas) padėtis atstovaujamojo atžvilgiu. Šios bendrovės bei jos akcininkai yra fiduciariniai. Fiduciarinius santykius būtų galima apibūdinti kaip santykius, kuriuose viena šalis pasitiki ir yra įtakojama kitos šalies, kuri turi fiduciarinę pareigą veikti pirmosios šalies naudai ir interesais. Būtent šie santykiai yra tas specifinis ryšys, kuris paprastai sieja su bendrove tik valdymo organus, o ne akcininkus, nes šie dažniausiai neprivalo bendrovės tikslų laikyti prioritetiniais.

Šiuo teisės specialistai sutaria, kad būtent bendrovės valdymo organų fiduciarinės pareigos kyla iš jų kaip svetimo turto valdytojų statuso, todėl bendrovės atžvilgiu jie turi tam tikras fiduciarines pareigas. Tai dažniausiai imperatyvūs reikalavimai iš subjekto atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų. Fiduciarinės pareigos nubrėžia gaires, kokiais principais vadovaujantis bendrovės valdymo organų kompetencija turi būti įgyvendinama. Lietuvoje bendrovės valdymo organais yra laikomi bendrovės vadovas ir valdyba, stebėtojų taryba.

Nors dar prieš keletą metų niekam nekilo abejonių, kad bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir bendrovės vadovas. Šiuo praktika ir įmonių teisės teorija pasuko kitu keliu - buvo pradėti skirti bendrovės organai ir bendrovės valdymo organai. Naujasis CK įtvirtino jau visai kitokią juridinio asmens valdymo organų sampratą, į kurią siekdami išvengti dviprasmiškumo, atsižvelgė ir naujojo ABĮ autoriai, t.y. akcininkų susirinkimą pavadino bendrovės organu, stebėtojų tarybą - priežiūros organu, o valdybą (bendrovės vadovą) - valdymo organu. Šiąja prasme juos būtų galima priskirti prie valdymo organų.

Šiuo renka valdybą (jei ji nesudaroma - bendrovės vadovą); pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl bendrovės veiklos strategijos, metinės finansinės atskaitomybės, pelno paskirstymo projekto ir bendrovės veiklos ataskaitos, taip pat valdybos ir bendrovės vadovo veiklos; ir kitus klausimus. Be to stebėtojų tarybos nariai, kaip ir bendrovės vadovas ar valdybos nariai, turi veikti bendrovės atžvilgiu protingai, sąžiningai ir lojaliai. Reiktų pažymėti, kad ir Lietuvos Respublikos bankų įstatymas juridinio asmens vadovus įvardija, juridinio asmens organų, išskyrus dalyvių susirinkimą, narius.

Šiuo kai kuriose kitose šalyse valdymo organai gali būti sudaromi tiek iš fizinių, tiek iš juridinių asmenų (Belgija, Prancūzija, Liuksemburgas, Ispanija). Bendrovės vadovą renka bei atšaukia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį, skiria jam nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nėra sudaroma - stebėtojų taryba, o jei nėra sudaroma ir ...

Pagrindiniai bendrovių valdymo principai:

• Teisingumas
• Atskaitomybė
• Skaidrumas
• Atsakingumas

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima sudaryti lentelę, apibendrinančią bendrovių valdymo organus ir jų funkcijas:

tags: #kooperatine #bendrove #isigijo #is #administracijos #vadovo