Lietuvos kaimo gaivinimas susiduria su įvairiomis kliūtimis, pradedant painiais įstatymais ir baigiant korupcijos atvejais. Straipsnyje apžvelgiama, kaip skirstomos Europos Sąjungos (ES) lėšos kaimo turizmo projektams, ir atskleidžiami skaudūs pavyzdžiai, kai parama pasiekia ne tuos, kuriems labiausiai reikia.
Margio ežero istorija: nuo elingo iki viešbučio
Vienas iš skandalingų atvejų susijęs su Trakų rajono savivaldybe ir Margio ežero pakrante. Čia, pasinaudojant įstatymų spragomis, buvo pastatytas viešbutis, nors iš pradžių buvo gautas leidimas tik elingui statyti. Suprojektuotas buvo trijų aukštų namas, kurio vienas aukštas įkastas į žemę ir tik vienos sienos dideliais langais žvelgia į Margį (čia tikriausiai bus pirtis).
Trakų rajono vyriausioji architektė Audronė Kapočienė savo parašu patvirtino, kad tai, kas suprojektuota, yra elingas, nes statybos reglamentuose nėra aiškiai pasakyta, kas tuo žodžiu gali vadintis. Su tais dokumentais ponia Stasė ar kas nors kitas jos vardu nukako į NMA ir pateikė paraišką kaimo sodybai įrengti.
Pirmą kartą „Paskutinė instancija“ visą kompaniją užklupo būtent šiuo nepatogiu metu. Tada, kai S.Petkevičienė teturėjo leidimą statyti elingą, o likusi jos žemė nebuvo tinkama jokioms kitoms statyboms, nes buvo žemės ūkio paskirties.
Visai kitaip kalbėjo Vitas Lopinys, NMA direktoriaus pavaduotojas. Jis teigė, kad S.Petkevičienės paraiška priimta ir pinigai skirti, tačiau ten būsianti kaimo turizmo sodyba, nes elingų ES pagal kaimo turizmo programą nefinansuoja. Žurnalistė kišo V.Lopiniui po nosim dokumentą, ant kurio buvo gražiai parašyta „elingas“, o NMA direktoriaus pavaduotojas spitriojo į akis ir tvirtino, kad NMA tokios informacijos neturi.
Toji tarnyba tyrė ilgai. Per tą laiką, kol ji tyrė, Trakų rajono meras V.Petkevičius savo parašu, vėliau kitas meras Edmundas Malūkas - savo - keitė, tvarkė to likusio žemės lopinio (to, kuris buvo žemės ūkio paskirties) dokumentus. Keitė paskirtį, didino užstatymo plotą ir tankį. Derino prie statytojos - pensininkės S.Petkevičienės užmojo, kol pagaliau ant Margio kranto buvo pastatytas viešbutis.
„Paskutinės instancijos“ žiniomis, iškart po to FNTT ir Vilniaus apygardos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą. Nors viešbučių iš tų lėšų finansuoti negalima, tačiau pono, dabar jau eksmero, mamytė pensininkė, didesnę gyvenimo dalį dirbusi sandėlininke, pasistatė viešbutį, o Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA) pervedė į jos sąskaitą 1,3 mln. litų.
V.Petkevičius pakliuvo į teisėsaugos akiratį, kai „Paskutinė instancija“ paviešino Trakų savivaldybės aferą: miškotvarkos plane įpaišytas tankiai apgyvendinamas teritorijas apie Trakų rajono ežerus. STT tyrė (ir, rodos, tebetiria), tačiau tuo pačiu metu vyko ir kitas procesas - Lietuvos kaimo gaivinimo.
Mes spėjame, kad sandėris pavyko dėl painios, bet veiksmingos politinės kraujomaišos. V.Petkevičius ir Švenčionių rajono meras Vytautas Vigelis - abu yra ypatingos vertės socialliberalai. K.Prunskienės sūnų, viešbučio už Europos Sąjungos (ES) paramą bendraturtį, V.Vigelis laikė vicemeru, nors tasai, pasak vietinių, turi mažai duomenų šiam postui.
Skaudi ūkininkų patirtis Pakruojo rajone
Tuo pačiu metu Pakruojo rajone Audronė Jaruševičienė, jaunoji rajono ūkininkė, kūrė savo ūkį. Statėsi fermą, pirko įrangą, dabino sodybą. Visi aplinkui plojo katučių. Padrąsinta tokio valdžios dėmesio, jokių turtų nepaveldėjusi, tik savo rankų darbu besikliovusi Jaruševičių šeima ėmė paskolas (iš viso apie 300 tūkst. litų) ir statėsi.
Tada A.Jaruševičienė padarė klaidą. Ji paprašė NMA 11 tūkst. litų fermos įrangai. Ta davė. Audronė su vyru nusipirko kažin kokį kratytuvą. Atėjo laikas rašyti NMA ataskaitą. Šeima susigriebė, kad statydamasi fermą nesusirinko rajono savivaldybėje visų parašų. Gamtosauga pasakė „ne“, nes staiga nustatė, jog Jaruševičių ūkis yra kaimo teritorijoje, o architektas savo ruožtu prisiminė, kad tvartas pastatytas nelegaliai.
„Paskutinė instancija“ atvažiavo pas Jaruševičius, kai šaukštai buvo popiet. Negavę pažymų jaunieji ūkininkai patys, savo rankomis išardė tvartą, pardavė karves. „Juk neleidžia“, - pasakojo A.Jaruševičienė, skaudžiai žvelgdama per keliuką. Ten - kaimyno ūkis, kuriam viskas leidžiama, nes biurokratiniuose popieriuose tas ūkis užrašytas kaip vienkiemis. Dabar jau Jaruševičiai nebe jaunieji ūkininkai, o darbo biržos klientai.
Prieš savaitę skambino iš SEB banko ir sakė, kad eis prieš juos į teismą kaip prieš beviltiškus skolininkus. Kodėl? Dukra, laimėjusi Lietuvos jaunosios ūkininkaitės titulą, viską metusi, išvažiavo gyventi į miestą. „Toliau nuo žemės?“ - klausėme. Ji nesupranta, kaip taip atsitiko. Juk visi jos fermą tikrino - ir rajono veterinarai, ir aukščiausi savivaldybės šulai.
„Aš nuėjusi verkiau, sakiau: „Jėzau, tai ką man dabar daryti? Parama duota, pinigus reik grąžint. Daiktai paimti: mėšlo transporteris, frontalinis krautuvas... O kur mes tuos gyvulius padėsim?“ Aš, žinokit, verkiau. Sakiau: „Architekte, jūs būkit geras, gal ką nors būtų galima padaryti? Mum ir paskolos paimtos. Jiedu ir nuėjo. Savo gyvenimą griovė patys. Vyras atsuko stogo skardas, jas kaimynai po truputį nupirko. Kai ardė girdyklas, Audronė, rankomis užsispaudusi ausis (labai didelis garsas buvo) pabėgo pas seserį. Gyvulius kažkokie vyrai išsivežė furgonu. Dar liko namai, gražiausia rajono sodyba.
NMA, kuri ir nusprendė išjudinti vieną to ūkio kampą laikiusią atramą, mums aiškino, kad taip pasielgta, nes esą Jaruševičiai už NMA pinigus pirko ne įrangą, o gyvulius. „Mes davėme avansu, kad ji nusipirktų tą techniką ir parodytų, ką nusipirko. Ji nenusipirko“, - porino NMA ponia. Melavo. Mes matėme tą techniką, o NMA, prieš griaudama Jaruševičių gyvenimą, prie jų sodybos net nepriartėjo.
„Man dabar pervesta buvo už deklaruotus pasėlius ir už pieno kvotą, tai man atėjo laiškas, kad tuos pinigėlius, apie 10 tūkst. litų, jie (NMA) nuskaitė ir dar palikau 3 tūkst. skolinga - delspinigiai. Jei nesumokėsiu, tai kreipsis į teismą." Ir kreipsis, nes Jaruševičiai dabar gyvena iš bedarbių pašalpų, todėl 3 tūkst. O štai buvusi sandėlininkė, bet rajono savivaldybės globojama S.Petkevičienė paskolas tikriausiai jau grąžino. Jos, tiksliau - jos sūnaus, viešbutis klestės. Iš jų niekas niekada nepareikalaus grąžinti (mes įsitikinę) - neteisėtai, sukčiaujant gautų pinigų.
Ši istorija atskleidžia, kaip skirtingai gali būti traktuojami verslai, priklausomai nuo jų ryšių ir politinės įtakos. Vienu atveju, pažeidžiant įstatymus, pastatomas viešbutis, o kitu - sunaikinamas jaunų ūkininkų ūkis dėl biurokratinių kliūčių ir nepagrįstų kaltinimų.
„Kelionių kompasas“: Kaimo turizmas Lietuvoje
Paramos gavėjų palyginimas
| Paramos gavėjas | Veikla | Gauta parama | Rezultatas |
|---|---|---|---|
| S.Petkevičienė (Trakų raj.) | Viešbučio statyba | 1,3 mln. litų | Pastatytas viešbutis, ikiteisminis tyrimas nutrauktas |
| A.Jaruševičienė (Pakruojo raj.) | Ūkio kūrimas | 11 tūkst. litų | Ūkis sunaikintas, šeima - bedarbiai |
tags: #margio #vytauto #petkeviciaus #kaimo #turizmo #sodyba