Intelektinės nuosavybės direktyva ES: įtaka verslui ir pokyčiai po Brexit

Kiekviena įmonė turi kokio nors tipo intelektinės nuosavybės, todėl efektyvus jos valdymas yra viena iš kertinių dedamųjų norint išlikti konkurencingais. Ar Jūs įvertinate savo turimą intelektinę nuosavybę ir gaunate maksimalius dividendus? Ar patikrinote visas rinkoje esančias Jūsų sukurto unikalaus produkto alternatyvas?

Intelektinė nuosavybė - tai turtas

Intelektinės nuosavybės pirminė paskirtis yra tarnauti pardavimams, o ne apsaugoti kažką, kas kartais gana sunkiai apibrėžiama, todėl darbas su Jūsų turima intelektine nuosavybe gali sukurti nemažą, o kartais netgi daug didesnę pelno dalį nei kad pirminė jo paskirtis. Pavyzdžiui, naujai sukurtas įrenginys arba programa, kuri yra inovatyvi, palengvinanti gamybą vertinant iš rinkos pusės, įmonei gali būti daug pelningesnė, nei kad to įrenginio arba programos naudojimas pagal tiesioginę paskirtį.

Jei jau turima tokia intelektinė nuosavybė, vis dėl to tada reiktų pagalvoti ir apie to turto apsaugą, kurią užtikrinti gali padėti intelektinės nuosavybės apsauga.

Intelektinės nuosavybės teisės (IPR) kaip informacijos šaltinis

Kiekvienas verslininkas vienu ar kitu įmonės gyvavimo metu susiduria su rimtomis problemomis, kurios jam yra unikalios, tačiau kiti verslininkai toje pačioje, arba kitose šalyse su tuo jau buvo susidūrę ankščiau ir sėkmingai išspręndę, bei dabar turi užpatentavę sprendimą diktuojančią technologiją. Būtent todėl kartais gali būti naudinga pastudijuoti kokius patentus dizaino, technologijų, prekės ženklų ir kt.

Intelektinės nuosavybės apsauga po Brexit

2020 m. sausio 29 d. baigtas Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sajungos susitarimo „įteisinimo“ procesas - susitarimą ratifikavo abiejų susitarimo šalių parlamentai. Taigi, nuo 2020 m. vasario 1 d. Pagal Susitarimą dėl JK pasitraukimo iš ES (Susitarimas) (Withdrawal Agreement) prasidės pereinamasis laikotarpis, kuris tęsis iki 2020 m.

Pereinamasis laikotarpis yra labai svarbus, kadangi jo metu iš esmės daugelyje sričių, tarp jų ir intelektinės nuosavybės srityje, išsaugoma status quo, tačiau pasibaigus pereinamajam laikotarpiui teisinė padėtis keisis pagal Susitarime numatytas sąlygas. Toliau, vadovaujantis Susitarimu, Susitarimo Aiškinamosiomis pastabomis, ES ir JK kompetentingų institucijų (tarp jų, Europos Komisijos, JK Vyriausybės bei JK Intelektinės nuosavybės tarnybos) nurodytomis gairėmis, išdėstomos pagrindinės taisyklės, susijusios su Europos Sąjungoje įgytos intelektinės nuosavybės teisių apsaugos taikymu Jungtinėje Karalystėje nuo 2020 m.

Europos patentai ir papildomi apsaugos liudijimai (farmacinių produktų ir augalų veislių atvejais) nėra vieningai saugomi ES, o jų apsauga po išdavimo Europos patentų tarnyboje galioja kiekvienoje Europos patentų konvencijos valstybėje dalyvėje atskirai pagal pastarosios įstatymus kaip ir kad nacionaliniai patentai.

Visų šių dabar vieningai visose ES valstybėse narėse saugomų intelektinės nuosavybės teisių apsaugai po Brexit (t. y. nuo 2020 m.

Pereinamasis laikotarpis (nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.)

Visi iki 2020 m. sausio 31 d. įgyti ES prekių ženklai, Bendrijos dizainai ir Bendrijos augalų veislės pereinamuoju laikotarpiu automatiškai be kokių nors papildomų veiksmų toliau bus saugomos Jungtinės Karalystės teritorijoje kaip ES intelektinės nuosavybės teisės pagal galiojančią ES teisę. Taigi, po 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. tam, kad minėtos ES intelektinės nuosavybės teisės būtų saugomos JK teritorijoje, jokių formalių procedūrinių veiksmų Jungtinėje Karalystėje atlikti nereikia.

Po pereinamojo laikotarpio (nuo 2021 m. sausio 1 d.)

Tačiau po pereinamojo laikotarpio pabaigos, minėtosios ES intelektinės nuosavybės teisės automatiškai likusiam jų galiojimo terminui bus „transformuojamos“ į nacionalines JK teises - JK prekių ženklus, JK dizainus, JK augalų veisles. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinėje Karalystėje daugiau kaip 1,4 mljn.

Pareiškėjai, kurie iki 2020 m. gruodžio 31 d. bus pateikę ES intelektinės nuosavybės tarnybai paraiškas dėl ES prekių ženklo ar Bendrijos dizaino registravimo, tačiau iki minėto termino dar nebus atlikta registracija (t. y. paraiškos bus dar eigoje), turės 9 (devynių) mėnesių terminą (t. y. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.) tam, kad galėtų kreiptis į JK Intelektinės nuosavybės tarnybą (UK Intellectual Property Office) pateikiant nacionalines paraiškas dėl tų pačių prekių ženklų ar dizainų registracijos Jungtinėje Karalystėje.

JK visą pereinamąjį laikotarpį JK ar ES valstybėje narėje paviešinti dizainai automatiškai bus saugomi abiejose teritorijose kaip neregistruoti Bendrijos dizainai.

Susitarimu susitarta, kad iki Brexit datos įgyta ES geografinių nuorodų apsauga ir toliau galios Jungtinėje Karalystėje, nebent ateityje bus sudarytas naujas susitarimas, taikomas geografinių nuorodų apsaugai. Jungtinė Karalystė užtikrins tokį patį esamų ES geografinių nuorodų apsaugos lygį, koks yra Europos Sąjungoje, nežiūrint to, kad jų apsaugą Jungtinės Karalystės teritorijoje reguliuos jos vidaus įstatymai.

Pereinamuoju laikotarpiu subjektai, naudodamiesi dabar galiojančia teisinio reguliavimo tvarka, gali toliau kreiptis dėl patentuotų farmacijos ir registruotų augalų veislių apsaugos produktų papildomos apsaugos liudijimų ir juos gauti. Dabartinis JK teisinis reguliavimas išsaugomas pereinamuoju laikotarpiu, o suteikti JK papildomos apsaugos liudijimai ir toliau galioja. Taip yra dėl to, kad papildomos apsaugos liudijimai nėra suteikiami, kaip vieningai galiojantys visoje ES, o tik kaip galiojantys paskirose paskirose valstybėse narėse nacionaliniu teritoriniu pagrindu.

Autorių teisės po Brexit

Kadangi vieningai ES galiojančios autorių teisių apaugos nebuvo sukurta, o jos buvo saugomos grynai pagal atskirų valstybių įstatymus teritoriniu pagrindu, tai Brexit konceptualiai nepaveikia ES valstybių rezidentų ir JK rezidentų autorių teisių tolesnės apsaugos. Juolab, kad JK yra visų svarbiausių autorių teisių apsaugą reguliuojančių tarptautinių sutarčių dalyve.

Tai reiškia, kad ES valstybių autorių ir kitų teisių subjektų teisės JK ir toliau bus saugomi pagal JK autorių teisę, nesvarbu, kūriniai ar kiti pagal autorių teisę saugomi objektai sukurti, pagaminti prieš Brexit ar po jo.

Pažymėtina, kad po Brexit nesikeis ir Jungtinės Karalystės, ES ar kitų valstybių kūrinių bei kitų saugomų objektų subjektų teisių galiojimo terminai ir jų skaičiavimas. Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje ES kūrinių autorių teisių galiojimo trukmė yra tokia pati kaip JK kūrinių.

Kūrinių iš ne ES autorių teisių galiojimo laikas galioja kilmės šalyje arba JK kūriniams suteikiamas terminas, atsižvelgiant į tai, kuris yra trumpesnis. Dailės kūrinių autorių teisė gauti dalį pajamų už viešai perparduodamą originalą (droit de suite, resale right) ir toliau lieka galioti ir būti taikoma, kaip ir iki šiol.

Autoriams iš JK ir kitų valstybių (įskaitant ES valstybes nares), taikančių abipusiškumo režimą JK subjektų atžvilgiu, ir toliau turės teisę gauti dalį pajamų už perpardavimą, vyksiantį po „Brexit“.

Susitarime iš esmės nėra sąlygų dėl autorių teisių apsaugos, išskyrus keletą dalykų. Tačiau, tikėtina, kad pereinamuoju laikotarpiu JK ir ES tam tikrose autorių teisės reguliuojamose srityse tarsis papildomai. Bet pirmiausiai apie tai, kas Susitarime ir šiai dienai jau yra paminėta.

ES internetu naudojamo turinio perkėlimo reglamentas

2019 m. ES internetu naudojamo turinio perkėlimo reglamentas suteikia ES (ir Europos ekonominės erdvės (toliau - EEE) vartotojams galimybę naudotis savo internetinio turinio paslaugomis (pavyzdžiui, vaizdo transliavimo pagal pareikalavimą paslaugomis, tokiomis kaip „Netflix“ ir „Amazon Prime“), tarsi jie būtų savo valstybėje, keliaudami po ES (EEE) teritoriją. Turima omeny tai, kad internetinių paslaugų teikėjas privalo pateikti, pvz., Lietuvoje gyvenančiam vartotojui prieinamą turinį, laikinai esančiam bet kurioje kitoje valstybėje narėje. Tas pats pasakytina apie kitų ES (EEE) valstybių vartotojus, laikinai esančius Lietuvoje.

Tačiau, kaip bus po pereinamojo laikotarpio pabaigos (nuo 2021 m. sausio 1 d.), priklausys nuo tolesnio JK ir ES susitarimo. Jeigu nebus kitaip susitarta, tai Reglamentas po pereinamojo laikotarpio negalios JK teritorijoje, t. y. jis nebebus taikomas kelionėms į JK ir, atvirkščiai, iš JK į ES (EEE). Taigi, internetinių turinio paslaugų teikėjai neprivalėtų tiekti turinio, kuris paprastai yra prieinamas JK vartotojui, laikinai esančiam bet kurioje kitoje ES (EEE) valstybėje narėje.

Duomenų bazių apsauga

Susitarimu susitarta, kad duomenų bazių gamintojų teisės, saugomos Jungtinėje Karalystėje iki Brexit (nepriklausomai nuo to, ar jas turėjo JK ar ES subjektai), JK bus saugomos visą likusį jų galiojimo terminą. Tai taikoma ne tik pereinamuoju laikotarpiu, bet ir jam pasibaigus, t. y. Tačiau po pereinamojo laikotarpio pabaigos pagamintos duomenų bazės JK teritorijoje bus saugomos pagal šios valstybės nustatytą teisinį reguliavimą, todėl ES subjektai, reziduojantys ne JK, turėtų papildomai domėtis jų teisių į duomenų bazes Jungtinės Karalystės teritorijoje pagal ten galiosiančią teisę.

Tačiau, kaip minėta, ateityje, tikėtina, kad JK ir ES turėtų papildomai tartis ir dėl kitų autorių teisės reguliuojamų sričių, nes jų apsaugos teritorinis pobūdis neabejotinai turės poveikį tiek autorių teisių turėtojų, tiek ir naudotojų teisėms ir pareigoms.

Kolektyvinis teisių administravimas

ES kolektyvinio teisių administravimo teisiniai santykiai yra suderinti valstybėse narėse įgyvendinus 2014 m. vasario 26 d. Neaišku, ar Europos Sąjungoje iš kolektyvinio administravimo organizacijų bus reikalaujama, kad jos administruotų JK teisių turėtojams arba JK kolektyvinio administravimo organizacijų administruojamus muzikos kūrinių repertuarus licencijuotų naudojimui internetu. Kitaip tariant, kils neaiškumai, ar Jungtinėje Karalystėje veikiančios kolektyvinio administravimo organizacijos toliau išsaugos ir vykdys prisiimtus įsipareigojimus, įskaitant tuos, kurie būdingi daugiateritoriniam muzikos kūrinių licencijavimui teikiant internetines paslaugas.

Palydovinis ir kabelinis transliavimas

Kaip žinia, 1993 m. Palydovinio ir kabelinio transliavimo direktyvoje buvo numatyta vadinamoji „kilmės šalies“ taisyklė. Šios taisyklės esmė tokia, kad transliuotojas, transliuojantis kūrinius per palydovą, privalo gauti tam licenciją tik transliavimo kilmės valstybėje, jeigu ši yra Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybė, t. y. toje, kur transliavimo signalai išsiunčiami į palydovą. Pavyzdžiui, JK transliuotojas gali perduoti autorių teisių kūrinius palydovu į Lietuvą, Vokietiją, Belgiją, Nyderlandus, Liuksemburgą ir kitas ES valstybes, gavęs licenciją iš teisių turėtojų tik JK.

Po Brexit ir atitinkamai po pereinamojo laikotarpio, jeigu nebus susitarta kitaip, turėtų keistis Jungtinės Karalystės transliuotojų teisinė padėtis. JK transliuotojams gali būti EEE valstybėse nebetaikomas kilmės šalies principas, kai kūriniai per palydovą transliuojami į EEE po „Brexit“, ir gali tekti iš teisių turėtojų įgyti licencijas, apimančias EEE valstybes, į kurias jie transliuoja.

Tai priklausys nuo to, kaip kiekvienos EEE valstybės narės nacionaliniai įstatymai traktuoja transliacijas, kurių kilmės šalis nėra EEE, pavyzdžiui, ar jie taiko kilmės šalies principą transliacijoms, nepriklausančioms EEE (paminėtina, kad JK teisė taiko tą patį režimą ir transliacijoms ne iš EEE valstybių). Tačiau Jungtinėje Karalystėje kilmės šalies principas būtų ir toliau taikomas transliacijoms iš bet kurios šalies.

Pagal galiojantį ES teisinį reguliavimą, kuris privalomai buvo įgyvendintas valstybėse narės šių vidaus įstatymuose, yra taip, kad kai autorių teisių saugomi objektai yra transliuojami tarp EEE valstybių narių ir retransliuojami kabeliu transliaciją priimančiojoje valstybėje narėje, tai autorių teisių turėtojo retransliavimo teisės įgyvendinimas yra privalomai administruojamas per kolektyvinio teisių administravimo organizaciją. JK taiko šią taisyklę laidų retransliavimui iš bet kurios kitos EEE valstybės narės.

Tačiau po „Brexit“, jeigu nebus kitaip susitarta, EEE valstybės narės gali nebetaikyti šios taisyklės transliacijoms, kurių kilmės šalis yra JK.

Kūrinių našlaičių direktyva

Po „Brexit“ ir atitinkamai po pereinamojo laikotarpio neaišku, kaip ir ar „Kūrinių našlaičių“ autorių teisių direktyvoje numatytas teisinis režimas, bus taikomas JK įsteigtoms kultūros paveldo institucijoms (pavyzdžiui, bibliotekoms, muziejams ir archyvams). 2013 m.

Marakešo sutartis

2017 m. rugsėjo 13 d. JK įgyvendino Marakešo sutarties ir Direktyvos nuostatas 2018 m. įstatymu. Po Brexit JK priimtas įstatymas toliau galios, todėl Jungtinėje Karalystėje minėtąsias negalias turintys asmenys ar įgaliotos įstaigos galės daryti ir platinti prieinamo formato autorių teisių kūrinių kopijas.

Tačiau tai gali paveikti tarpvalstybinį keitimąsi prieinamų formatų kūrinių kopijomis. Taip gali atsitikti dėl to, kadangi JK Marakešo sutarties dalyve yra savo narystės ES pagrindu. Todėl dabar, po Brexit, JK Vyriausybė pareiškė iniciatyvą ratifikuoti Marakešo sutartį.

Intelektinė nuosavybė ir sutartys

Sutartyje reikėtų apsibrėžti ką laikysime intelektine nuosavybe sutarties apimtyje. Svarbu tai padaryti aiškiai, kad sutarties šalys vienodai suprastų, kas laikytina intelektine nuosavybe ir bus saugoma. Tais atvejais, kai sutartimi suteikiama teisė šaliai naudotis kitos šalies intelektine nuosavybe, turėtų būti aiškiai ir konkrečiai nurodoma, kokiomis intelektinės nuosavybės teisėmis suteikiama teisė naudotis, kokia suteikiamų teisių apimtis, teritorija, kurioje leidžiama šiomis teisėmis naudotis, ir terminas, kuriam suteikiamos sutartyje nurodytos teisės.

Sutartyje turėtų būti aiškus draudimas šaliai savo vardu registruoti kitai šaliai priklausančias intelektinės nuosavybės teises, susijusias su prekėmis (prekių ženklai, patentai, dizainas), neapsiribojant tik draudimu šaliai registruoti kitos šalies vardu jau registruotas intelektinės nuosavybės teises.

Svarbu nepamiršti, jog šiandien prekybai ir reklamai dažnai pasitelkiami ir internetiniai tinklalapiai, socialinių tinklų paskyros, kurių pavadinimai dažnai būna susiję su registruotais ar neregistruotais, bet šalies naudojamais prekių ženklais, įmonės pavadinimu, šūkiais.

Svarbu ir aiškus draudimas, kad be šalies sutikimo prekės nebūtų reklamuojamos ar parduodamos pakeitus prekės pakuotę, pašalinus ar pakeitus prekių ženklus, nes tokie veiksmai gali ne tik pakenkti jos reputacijai, susilpninti prekių ženklų žinomumą ar suklaidinti vartotojus, bet nenaudojant prekių ženklo tokio, koks jis buvo įregistruotas, galima sulaukti ir reikalavimo pripažinti prekių ženklą negaliojančiu dėl nenaudojimo. Pavyzdžiui, Lietuvoje registruoto prekių ženklo kaip ir Europos Sąjungos prekių ženklo registracija gali būti panaikinta jeigu nepertraukiamą penkerių metų laikotarpį jis nebuvo naudotas prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas, žymėti.

Kitoje valstybėje veikiantis partneris turi didesnes galimybes pastebėti intelektinės nuosavybės teisės pažeidimus, o kuo anksčiau pažeidimas pastebimas ir imamasi veiksmų, tuo didesnė tikimybė sėkmingai apsiginti ir nepatirti didelių nuostolių. Svarbu sutartyje numatyti atsakomybę ne tik už vėlavimą atsiskaityti ar pristatyti prekes, bet ir už intelektinės nuosavybės teisės pažeidimus. Dabartiniai ESG standartai skatina į sutartis įtraukti ir sąlygas dėl trečiųjų asmenų intelektinės nuosavybės teisių nepažeidimo bei jūsų intelektinės nuosavybės objektų naudojimo tik veiklai, suderintai su ESG standartais, pvz.

Įsigyjant prekes iš užsienio subjektų reikėtų pasidomėti ar jos nepažeidžia kitų asmenų intelektinės nuosavybės teisių, t.y. ar jų pardavėjas/tiekėjas yra prekių ženklų, dizaino, autorių teisių, patentų savininkas, o, jei jis nėra savininkas, ar jis turi teisinį pagrindą naudoti kitiems asmenims priklausančią intelektinę nuosavybę, ar jam suteiktos teisės nėra pasibaigusios, ar dėl jų nevyksta teisminių ginčų.

Tai svarbu, kadangi pretenzijos dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo pirmiausia bus reiškiamos prekes parduodančiam asmeniui, o ne jas pagaminusiam, ar jas jums pardavusiam asmeniui. Asmuo, kuriuo intelektinės nuosavybės teisės yra pažeidžiamos, gali reikalauti ne tik nutraukti pažeidimą, išimti iš apyvartos prekes, bet ir reikalauti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo dėl jo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo.

Pagrindiniai intelektinės nuosavybės aspektai

tags: #intelektines #nuosavybes #direktyva