Straipsnyje nagrinėjami klausimai, susiję su bankrutavusios įmonės turto pardavimu, kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumu ir arešto klausimais, remiantis Lietuvos teismų praktika.
Bankroto teismo posėdis.
Ginčo esmė
Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi individualiai įmonei „Kompiutera“ buvo iškelta bankroto byla. Vėliau, 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi, įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Teismas leido nukreipti išieškojimą į įmonės savininkui M. M. priklausantį turtą.
2022 m. balandžio 19 d. teismas gavo nemokumo administratoriaus skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo bei prašymą patvirtinti savininko M. M. turto pardavimo tvarką ir kainas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 19 d. nutartimi patenkino nemokumo administratoriaus skundą ir panaikino kreditorių susirinkimo nutarimus, taip pat patvirtino savininko M. M. turto pardavimo tvarką ir kainas pagal administratoriaus pasiūlymą.
Teismas nurodė, kad kreditorių susirinkime buvo sprendžiami turto pardavimo klausimai. Administratorius pateikė pasiūlymą parduoti savininkui M. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir bendrąją jungtinę nuosavybę, iš varžytynių arba be jų. Už administratoriaus pasiūlymą balsavo 7,39 proc. kreditorių, prieš - 92,62 proc.
Kreditoriai D. M., G. M. ir S. K. pateikė pasiūlymą įpareigoti administratorių laikytis ankstesnio susirinkimo sprendimo, kuriuo buvo uždrausta parduoti M. M. priklausančią buto dalį, kadangi jame gyvena nepilnamečiai vaikai ir butas yra įkeistas bankui. Taip pat siūlyta sustabdyti turto realizavimą, kol galioja areštas, ir parduoti turtą tik iš varžytynių. Šį pasiūlymą palaikė 59,07 proc. kreditorių.
Teismo argumentai
- Teismas nusprendė, kad aplinkybė, jog savininkas turi nepilnamečių vaikų, nepaneigia hipotekos kreditoriaus teisės patenkinti jo reikalavimą iš įkeisto turto.
- Teismas pažymėjo, kad turto realizavimui bankroto procese taikomos Civilinio proceso kodekso (CPK) normos, ir nėra apribojimų realizuoti areštuotą turtą.
- Teismas konstatavo, kad reikalavimas parduoti visą nekilnojamąjį turtą tik iš varžytynių neatitinka Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) nuostatų.
- Teismas nurodė, kad administratorius įvykdė JANĮ reikalavimą pateikti siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą.
Teismas atsižvelgė į tai, kad kreditoriai, turintys balsų daugumą, vilkina bankroto procesą, todėl patenkino administratoriaus skundą ir patvirtino turto pardavimo tvarką bei kainas pagal jo pasiūlymą.
Apeliacinių skundų argumentai
Atskiruosius skundus pateikė atsakovės BIĮ „Kompiutera“ savininkas M. M. ir kreditorė G. M., prašydami panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartį ir atmesti nemokumo administratoriaus skundą. M. M. taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl JANĮ atitikties Konstitucijai.
Pagrindiniai argumentai:
- Teismas nepagrįstai nusprendė, kad kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja imperatyvioms JANĮ nuostatoms.
- 2021 m. rugpjūčio 25 d. kreditorių susirinkimo sprendimai nebuvo nuginčyti, todėl yra galiojantys.
- JANĮ neįtvirtina ribojimo kreditorių susirinkimui uždrausti pardavinėti turtą, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai.
- Butas yra įkeistas bankui, todėl jo pardavimas neatitiktų ekonomiškumo ir protingumo principų.
- Nemokumo administratoriaus pasiūlymui turtą parduoti ne varžytynėse nepritarė beveik visi kreditoriai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. kovo 16 d. išnagrinėjo civilinę bylą kasacine tvarka. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teismo teisę įsiterpti į bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtų klausimų sprendimą, ir teisės normų, reglamentuojančių bankrutavusio juridinio asmens turto pardavimą, aiškinimo ir taikymo.
Ar 2025 m. pateikėte bankroto bylą? Žiūrėkite DABAR.
Teisėjų kolegija nustatė, kad kreditorių D. M., G. M. ir S. K. turimi balsai nuo visų dalyvavusių 2021 m. rugpjūčio 25 d. ir 2022 m. balandžio 4 d. susirinkimuose kreditorių balsų sudarė 60,72 proc., taigi šių kreditorių balsai lėmė sprendimų priėmimo rezultatus. Teismas taip pat nustatė, kad kreditorė D. M. yra BIĮ „Kompiutera“ savininko M. M. motina, o kreditorė G. M. - žmona, todėl jos yra suinteresuotos vilkinti bankroto procesą, daryti kliūtis operatyviam turto realizavimui; kreditorius S. K. palaiko kreditores D. M. ir G. M., nes visi trys kreditoriai BIĮ „Kompiutera“ 2022 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkime balsavo už savo pačių teiktus nutarimų projektus. Iš šių kreditorių priimtų nutarimų akivaizdu, jog siekiama vilkinti bankroto procesą, kad nebūtų realizuojamas atsakovui M. M. priklausantis turtas.
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi netenkino BIĮ „Kompiutera“ savininko atsakovo M. M. prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartį paliko nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad JANĮ ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - FABĮ) teisinio reguliavimo sritys skiriasi - JANĮ reguliuoja juridinių asmenų bankroto procesus, taip pat nemokumo administratorių profesiją ir veiklos priežiūrą, o FABĮ taikomas fizinio asmens bankroto byloms, kurias nagrinėja Lietuvos Respublikos teismai. Bankrutuojančio fizinio asmens ir bankrutuojančio neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko padėtis nėra vienoda - bankrutuojantis fizinis asmuo atsako tik už savo prievoles, o bankrutuojančio neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininkas atsako tiek už savo asmenines, tiek ir subsidiariai už neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prievoles. Kolegijos vertinimu, toks skirtumas yra esminis, sudarantis pagrindą asmenis, kurių teisinė padėtis nevienoda, traktuoti skirtingai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė netenkinti atsakovo M. M. prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Spręsdamas dėl BIĮ „Kompiutera“ 2022 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 1.1 teisėtumo, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-756-640/2022 buvo sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo formos pakeitimo, teisėtumo klausimas. Minėtoje byloje teismas atmetė argumentus, kad leidus parduoti M. M. turtą, įskaitant ir 1/2 dalį ginčo buto, yra pažeidžiamos vaiko teisės, konstatuodamas, jog į bylą kaip įrodymas buvo pateiktas kreditorių susirinkimo protokolas, kuriame užfiksuotas BIĮ „Kompiutera“ kreditorių susirinkimo 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas uždrausti išieškoti iš ginčo buto dalies. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad toks faktinių aplinkybių, buvusių nagrinėjamos bylos metu, išdėstymas teismo nutartyje negali būti laikomas įsiteisėjusiame teismo sprendime pateiktu išaiškinimu, turinčiu prejudicinę galią ar precedento reikšmę nagrinėjamai bylai.
Kolegija pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartyje atkreiptas dėmesys į tai, jog nepilnametis vaikas gyvena bute, kurio 1/2 dalis priklauso ne BIĮ „Kompiutera“ savininkui M. M.. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, kad negalima teigti, jog nepriteisus nepilnamečiam vaikui 1/2 dalies buto, jis neteks teisės į gyvenamąjį būstą. Atitinkamai, kolegijos manymu, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartyje pateiktas išaiškinimas neprieštarauja apskųstoje pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktam aiškinimui dėl vaiko teisės į gyvenamąjį būstą.
Spręsdamas dėl 2022 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 1.2 teisėtumo, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Turto arešto aktų registro įstatymas nereglamentuoja areštuoto turto realizavimo tvarkos ar išieškojimo iš tokio turto. Aplinkybė, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi teisę spręsti dėl skolininko (individualios įmonės savininko) turtui pritaikytų priverstinio vykdymo priemonių panaikinimo, nereiškia, jog visais atvejais toks teismo sprendimas yra reikalingas. Pagal CPK 693 straipsnio nuostatas, tuo atveju, jei areštuotas turtas yra realizuojamas CPK VI skyriuje, reglamentuojančiame vykdymo procesą, nustatyta tvarka, atskirasis teismo ar išieškojimą vykdančio pareigūno (nemokumo administratoriaus, antstolio ir pan.) sprendimas panaikinti turto areštą nėra reikalingas.
Spręsdamas dėl 2022 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 1.3 teisėtumo, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad BIĮ „Kompiutera“ neturi jokių lėšų, kurios būtinos varžytynėms organizuoti. Kolegija nusprendė, kad kreditorių susirinkimui nenustačius, kaip būtų praktiškai įgyvendinamas sprendimas visą BIĮ „Kompiutera“ savininko nekilnojamąjį turtą parduoti iš varžytynių, nepaisant turto vertės, nevertinant turto pardavimo galimybių, nutarimo Nr. 1.3 įgyvendinimas neatitiktų bankroto procesui keliamų operatyvumo, ekonomiškumo ir veiksmingumo reikalavimų, turto pardavimo procesas negalės būti tinkamai įvykdytas.
Spręsdamas dėl 2022 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 1.4 teisėtumo, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, priimant šį nutarimą, neapibrėžti jokie duomenys, kurie sudarytų objektyvų pagrindą abejoti nemokumo administratoriaus pateiktu M. M. priklausančio nekilnojamojo turto (jo dalių) kainos pagrindimu. Byloje nustatyta, kad pasiūlytos pardavimo kainos yra didesnės už Nekilnojamojo turto registre fiksuotą turto vidutinę rinkos vertę, todėl šiuo konkrečiu atveju, kolegijos vertinimu, nemokumo administratoriaus pateiktas siūlomų turto pardavimo kainų pagrindimas yra pakankamas.
Spręsdama dėl teismo teisės įsiterpti į kreditorių susirinkimo kompetenciją, kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad su bankrutavusio neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininku susijusių kreditorių balsų dauguma kreditorių susirinkimuose priimami sprendimai lemia neapibrėžtumą dėl BIĮ „Kompiutera“ savininko M. M. turto pardavimo eigos, trukmės ir rezultatų, todėl BIĮ „Kompiutera“ kreditorių susirinkimas neįgyvendina savo kompetencijos, o tokiu būdu yra vilkinamas bankroto procesas.
tags: #byla #imperatyvioms #istatymo #normoms #aktu #registro