Šiame straipsnyje nagrinėjama veiklos nuomos sutarties pavyzdžio analizė, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-225-910/2022. Bylos esmė - ieškovės BUAB „FAULANA“ ieškinys atsakovei UAB „AVERE“ dėl nuostolių atlyginimo, susijusių su bankroto administratoriaus veikla.
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartimi ieškovei buvo iškelta bankroto byla, o bankroto administratore paskirta atsakovė. Ieškovė nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto, kuris buvo nuomojamas. Atsakovė nusprendė tęsti ūkinę komercinę veiklą ir toliau nuomoti ieškovės nekilnojamąjį turtą.
Bankroto administratorė, veikdama ieškovės vardu, 2012 m. sausio 2 d. sudarė dvi darbo sutartis ir priėmė V. L. eiti vyr. finansininkės, o M. A. - turto valdytojos pareigas. Šios darbo sutartys nutrauktos 2015 m. balandžio 1 d., po to, kai Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartimi atsakovė buvo atstatydinta iš ieškovės bankroto administratoriaus pareigų ir paskirtas naujas administratorius.
Nagrinėjant bylą, teismas atsižvelgė į Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) nuostatas ir vertino, ar atsakovė tinkamai įgyvendino savo pareigas, priimdama sprendimus dėl įmonės ūkinės veiklos tęsimo ir naujų darbuotojų įdarbinimo.
Ginčo esmė
2018 m. kovo 19 d. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės priteisti 86 548,14 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės teigimu, nurodytų darbuotojų įdarbinimas pažeidė ieškovės ir jos kreditorių interesus. Ieškovės ūkinės komercinės veiklos rezultatas (pelnas) nuo 2011 m. balandžio 12 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. buvo 16 096,29 Eur, jis daugiau kaip 5 kartus viršijo ieškovės 2 871,97 Eur pelną, gautą nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. Galiojant darbo sutartims, ieškovė sumokėjo 86 548,14 Eur su darbo santykiais susijusių išlaidų.
Ieškovės įsitikinimu, dėl nurodytų išlaidų labai sumažėjo ieškovės pelnas. Tikėtina, kad atsakovė, priimdama į darbą naujas darbuotojas, siekė „įsisavinti“ ieškovės lėšas. Naujų darbuotojų įdarbinimas nebuvo ekonomiškai pagrįstas - jeigu atsakovė nebūtų jų įdarbinusi, o ieškovės pajamos nebūtų didėjusios, tai ūkinės komercinės veiklos pelnas būtų buvęs ne 2 871,97 Eur, bet 56 336 Eur (2 012 Eur x 28 mėn. = 56 336 Eur). Po to, kai nurodytos darbuotojos buvo atleistos iš darbo ir naujasis administratorius sudarė sutartis su turto valdymo ir buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančiomis įmonėmis, ieškovės išlaidos nurodytoms paslaugos buvo mažesnės vidutiniškai 680,57 Eur (21 778,25 Eur : 32 mėn. = 670,57 Eur) (nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.).
Pirmosios instancijos teismo sprendimas
Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 58 346,72 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 58 346,72 Eur sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo dienos (2018 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 251,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bankroto administratoriaus pareigos atskleisti kreditorių susirinkimui informaciją apie darbuotojus, naujai įdarbintus bankrutuojančios įmonės veiklai tęsti, teismas pažymėjo, kad atsakovė, be kreditorių žinios priėmusi sprendimą tęsti ieškovės ūkinę komercinę veiklą ir įdarbinusi dvi naujas darbuotojas, netinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 11 punkte nustatytą pareigą priimti ir atleisti darbuotojus bei pažeidė ĮBĮ 19 straipsnio 4 dalies, 23 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktų nuostatas. Atsakovė neužtikrino, kad ieškovės bankroto procedūros vyktų kiek įmanoma skaidriau. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės poziciją, kad ji turėjo teisę įdarbinti naujus bankrutuojančios įmonės darbuotojus, nepranešusi kreditorių susirinkimui.
Kartu teismas pažymėjo, kad atsakovės padarytas ĮBĮ nuostatų pažeidimas savaime nereiškia, kad ieškovė patyrė nuostolių ta apimtimi, kiek naujai priimtoms dviem darbuotojoms buvo sumokėta darbo užmokesčio, taip pat mokesčių ir įmokų į valstybės bei VSDF biudžetą.
Teismas nustatė, kad atsakovė, nesant tam ekonominio pagrindo ir negavusi ieškovės kreditorių susirinkimo pritarimo, 58 346,72 Eur suma nepagrįstai padidino ieškovės išlaidas, susijusias su ūkine komercine veikla, todėl padarė žalos, kurią privalo atlyginti ieškovei.
Vertindamas dviejų darbuotojų, kurias atsakovė įdarbino bankroto proceso metu ieškovės veiklai tęsti, įdarbinimą, teismas pažymėjo, kad, jeigu atsakovė būtų nepriėmusi į darbą turto valdytojos ir vyr. finansininkės, po bankroto bylos iškėlimo tęsiant ieškovės ūkinę komercinę veiklą, susijusią su patalpų nuoma, vis tiek būtų tekę patirti sąnaudų - neįdarbinus naujų darbuotojų, vis tiek būtų reikėję pirkti su patalpų nuoma susijusias turto valdymo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. Nurodytą aplinkybę, anot teismo, pagrindžia tai, kad naujasis bankroto administratorius, atleidęs iš darbo atsakovės į darbą priimtas turto valdytoją ir vyr. finansininkę, šių darbuotojų vykdytoms funkcijoms atlikti sudarė paslaugų sutartis su turto valdymo ir buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Be to, iki aptariamų darbuotojų priėmimo į darbą ieškovės įmonėje atsakovė įvardytas paslaugas, kartu su teisinėmis paslaugomis, pirko iš įmonės MP Consulting Group.
Teismas nustatė, kad ieškovės 2012 m. sausio 11 d. kreditorių susirinkime patvirtintoje atsakovės veiklos ataskaitoje nurodytas 12 766 Eur (44 079,62 Lt) ūkinės komercinės veiklos rezultatas. Atsakovė (bankroto administratorė), apskaičiuodama nurodytą rezultatą, neįtraukė sąnaudų už buhalterinės apskaitos tvarkymą ir turto valdymą bei priežiūrą. Nurodytos išlaidos įtrauktos į administravimo išlaidas, iš viso - 17 262 Eur. Palyginus iš veiklos gautų pajamų dydį, atėmus komunalinius mokesčius ir aptariamas išlaidas, matyti, kad veiklos rezultatas būtų neigiamas.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė 2020 m. vasario 20 d. į bylą pateiktuose paaiškinimuose raštu nurodė, jog iki pirmojo kreditorių susirinkimo buhalterinės apskaitos tvarkymo, teisines ir turto priežiūros (administravimo) paslaugas teikė bendrovė MP Consulting Group, tačiau į bylą nepateikė paslaugų teikimo sutarčių. Atsakovė taip pat nurodė, jog už paslaugas atsiskaityta iš lėšų, kurias administratorius turėjo teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą, neišskiriant atskirai išlaidų (buhalterinės apskaitos ir turto priežiūros), susijusių su turto nuoma (veiklos tęsimu), ir išlaidų, susijusių tik su bankroto procedūrų vykdymu, nes to padaryti nebuvo galima šiuo laikotarpiu.
Teismas nustatė, kad išlaidų turtui valdyti ir prižiūrėti bei buhalterinei apskaitai tvarkyti nuo bankroto bylos iškėlimo iki ataskaitos pateikimo tvirtinti nurodytame kreditorių susirinkime (nuo 2011 m. balandžio 12 d. iki 2012 m. sausio 11 d.) kas mėnesį patirta iš viso - 1 918 Eur. Antroje veiklos ataskaitoje, kuri patvirtinta ieškovės 2014 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkime, apskaičiuotas 2 871,97 Eur ieškovės veiklos rezultatas nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki 2014 m. gegužės 27 d., t. y. už 29 mėnesius. Į išlaidas, susijusias su tęsiama ieškovės veikla, įtrauktas taip pat ir turto valdytojai bei vyr. finansininkei išmokėtas darbo užmokestis, t. y. įtrauktos išlaidos, susijusios su turto valdymu ir priežiūra bei buhalterinės apskaitos tvarkymu, iš viso - 65 203,31 Eur.
Pažymėjo, kad prie kitų administravimo išlaidų (kurių suma, patvirtinta 2014 m. gegužės 1 d. kreditorių susirinkime, - 17 522 Eur (60 500 Lt) dydžio), atsakovė detalizavo, jog tai - išlaidos, susijusios su buhalterinės apskaitos, teisinėmis, turto administravimo ir priežiūros paslaugomis, ryšio, pašto, skelbimų ir kanceliarinių prekių. Jos nekonkretizuotos išsamiau, pagal atskirus išlaidų porūšius. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų apie tai, už kokius konkrečius su bankroto procedūros administravimu susijusius darbus (paslaugas) ieškovė atsiskaitė, neatribojo nurodytų išlaidų nuo 65 203,31 Eur išlaidų darbuotojoms, kurios vykdė tik su tęsiama ieškovės patalpų nuoma susijusias darbo funkcijas.
Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė į bylą duomenų apie tai, kokias konkrečias funkcijas ir kokia apimtimi nurodytos darbuotojos vykdė, dirbdamos įmonėje MP Consulting Group. Vertino, kad teismo posėdyje apklaustų nurodytų darbuotojų parodymų nepakanka tam, jog būtų nustatyta, kiek konkrečiai laiko per darbo dieną jos skyrė ieškovės veiklai ir kiek - kitų bendrovių veiklai. Reikšminga tai, kad abi darbuotojos visus darbus dirbo vienoje darbo vietoje, pagal darbo sutartis ieškovės įmonėje jos turėjo dirbti po 7 valandas per vieną darbo dieną ir 1 valandą skirti darbo funkcijoms MP Consulting Group atlikti.
Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė, pagal atsakovės į bylą pateiktus vyr. finansininkės parengtus dokumentus ir nurodytus šios darbuotojos atliktus darbus, pateikė apskaičiavimą, jog vyr. finansininkė per vieną mėnesį išrašydavo ir įvesdavo į apskaitos registrus ne daugiau kaip 12-18 PVM sąskaitų faktūrų ir pranešimų mokėti už paslaugas ar skolų suderinimo aktų, gaudavo ir įvesdavo į apskaitos registrus ne daugiau kaip 3-4 PVM sąskaitas faktūras, vesdavo dviejų darbuotojų darbo užmokesčio apskaitą bei suvesdavo į apskaitos registrus vieno banko sąskaitos duomenis. Pagal viešai skelbiamas skaičiuotes, tokių buhalterinės apskaitos paslaugų kaina yra apie 100-190 Eur. Tuo tarpu naujasis ieškovės bankroto administratorius, atleidęs iš darbo vyr. finansininkę, sudarė buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį ir pagal ją už paslaugas moka 175,45 Eur mokestį. Dėl to teismas padarė išvadą, kad buvo ekonomiškai nepagrįsta ieškovės buhalterinei apskaitai tvarkyti skirti kas mėnesį 659,12 Eur išlaidų.
Pasisakydamas dėl išlaidų už ieškovės turto valdymą ir priežiūrą, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad turto valdytojos vykdytas darbas buvo susijęs su ieškovės ūkine komercine veikla, kurią tęsti nusprendė atsakovė, būdama ieškovės bankroto administratore. Teismas įvertino, kad darbo apimtis ir intensyvumas nebuvo itin dideli, atsižvelgus į septynių valandų per vieną darbo dieną ir penkių darbo dienų per savaitę darbo trukmę.
Pažymėjo, kad naujasis ieškovės administratorius, atleidęs iš darbo turto valdytoją M. A., sudarė nekilnojamojo turto priežiūros sutartį, pagal kurią už turto priežiūros paslaugą mokamas 2 170 Eur mokestis. Atsakovė turto valdytojai mokėjo 1 413,82 Eur darbo užmokestį. Taigi nurodytai darbuotojai buvo nustatytas mažesnis darbo užmokestis, negu šiuo metu ieškovės mokamas mokestis už turto valdymo paslaugą. Teismas nurodė, kad, palyginus aptariamą turto valdytojai mokėtą 1 413,82 Eur darbo užmokestį su iki pirmojo ieškovės kreditorių susirinkimo už turto valdymo paslaugą mokėtu 1 046 Eur mokesčiu, matyti, jog, iki priimant į darbą turto valdytoją M. A., išlaidos kas mėnesį turtui valdyti ir prižiūrėti buvo mažesnės 367,82 Eur.
Teismas nustatė, kad 2011 m. sausio-gegužės mėn. laikotarpiu įmonės turto valdymo ir buhalterinės apskaitos funkcijas vykdė direktorius ir finansų direktorė - bendras šių darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 1 075 Eur. Padalinęs šią sumą, teismas nusprendė, kad nurodytu laikotarpiu išlaidos turtui valdyti ir prižiūrėti buvo 537,50 Eur. Teismas padarė išvadą, kad išlaidos turtui valdyti ir prižiūrėti buvo pagrįstos, todėl atsakovė nepagrįstai skyrė nurodytai funkcijai vykdyti 876,32 Eur (1 413,82 - 537,50 = 876,32).
Remiantis teismo sprendimu, galima daryti išvadą, kad bankroto administratorius turi veikti skaidriai ir ekonomiškai pagrįstai, atsižvelgdamas į kreditorių interesus. Priešingu atveju, administratorius gali būti patrauktas atsakomybėn už padarytus nuostolius.
Apeliacinių skundų argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
- Neįrodytos privalomos atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. bankroto administratorės pareigų ieškovės bankroto procese pažeidimo.
- Pagal ĮBĮ normas kreditorių susirinkimui nepriskirta teisė nustatyti darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis bankroto proceso metu, mokėtino atlyginimo dydį.
- Pagal ĮBĮ 19 straipsnio 4 dalį ir 23 straipsnio 1 dalies 7 punktą kreditorių susirinkimui suteikta teisė nustatyti tik darbuotojų, su kuriais pagal administratoriaus pateiktą sąrašą galėtų būti sudaromos terminuotos darbo sutartys dirbti įmonės bankroto proceso metu, skaičių.
- Kompetenciją spręsti dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo, jos išlaidų atlyginimo šaltinio, turto, naudojamo ūkinei veiklai, valdymo, sandorių, reikalingų įmonės ūkinei komercinei veiklai tęsti, sudarymo turi išimtinai bankroto administratorius.
- Dėl to būtent tik jam suteikta teisė savarankiškai spręsti dėl darbo ir (ar) paslaugų sutarčių sudarymo sąlygų, atlyginimo dydžio nustatymo asmenims, dalyvaujantiems vykdant bendrovės ūkinę komercinę veiklą bankroto proceso metu.
Išlaidos turtui valdyti ir buhalterinei apskaitai tvarkyti
Teismas nustatė, kad 2011 m. sausio-gegužės mėn. laikotarpiu įmonės turto valdymo ir buhalterinės apskaitos funkcijas vykdė direktorius ir finansų direktorė - bendras šių darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 1 075 Eur. Padalinęs šią sumą, teismas nusprendė, kad nurodytu laikotarpiu išlaidos turtui valdyti ir prižiūrėti buvo 537,50 Eur. Teismas padarė išvadą, kad išlaidos turtui valdyti ir prižiūrėti buvo pagrįstos, todėl atsakovė nepagrįstai skyrė nurodytai funkcijai vykdyti 876,32 Eur (1 413,82 - 537,50 = 876,32).
| Laikotarpis | Funkcijas vykdė | Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis | Išlaidos turtui valdyti ir prižiūrėti |
|---|---|---|---|
| 2011 m. sausio-gegužės mėn. | Direktorius ir finansų direktorė | 1 075 Eur | 537,50 Eur |
| Po 2012 m. sausio 2 d. | Turto valdytoja (M. A.) | 1 413,82 Eur | 876,32 Eur (nepagrįstai) |