Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebima nerimą kelianti tendencija - sodybų tuštėjimas. Šis procesas turi įtakos ne tik kaimo vietovių demografinei situacijai, bet ir kaimo turizmo sektoriui bei kultūriniam kraštovaizdžiui. Šiame straipsnyje aptariamos pagrindinės sodybų tuštėjimo priežastys, remiantis ekspertų nuomonėmis ir esama situacija Lietuvoje.
Lietuvos administracinis suskirstymas
Kaimo turizmo sektoriaus nuosmukis
Viena iš priežasčių, lemiančių sodybų tuštėjimą, yra kaimo turizmo sektoriaus nuosmukis. Tai patvirtina ir Jonas Viščius, vienas iš pirmųjų Kėdainių rajone įkūręs kaimo turizmo sodybą „Viščių palivarkas".
Anot J. Viščiaus, kaimo turizmui bent jau šiuo metu Kėdainių rajone yra sunkios dienos. Vyras svarstė, kad galbūt tiems, kas įsikūrę prie ežerų, yra lengviau. „Nežinau, ar pagerės situacija, sunku pasakyti. Dar tokių blogų metų kaip šie nėra buvę, - kalbėjo sodybos šeimininkas. - Vedu statistiką nuo pat tada, kai atsidarėme, bet taip blogai dar nebuvo. Visada pas mus būdavo užsakymai prieš pusmetį, keturis mėnesius ir prieš dešimt mėnesių net būdavo. Šie metai tokie, kad ir juokas, ir pyktis ima. Galėtumėm priimti, galėtumėm dirbti, bet, deja, nebėra paklausos.“
Tai, pašnekovo teigimu, jau vyksta ne vienerius metus. V. Silvestravičius patvirtina liūdną realybę, kad kai kurios kaimo turizmo sodybos jau užsidarinėja ir yra parduodamos. „Tokios tendencijos, aišku, jau yra, nes tai yra labai imlu darbui, - kalbėjo vyras. - Reikia daug darbo įdėti ir visokių higienos reikalavimų laikytis, kad galėtum normaliai funkcionuoti. Aš nesakau, kad tai yra šio sektoriaus saulėlydis, bet, kad jis nekyla ir nekils, tai tikrai. Aukso amžius jau tikrai praėjęs“.
Pagrindinės kaimo turizmo nuosmukio priežastys:
- Mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius.
- Sodybų orientacija į vidaus rinką.
- Kainų konkurencija su kaimyninėmis šalimis.
- Nepakankama infrastruktūra ir kalbos barjeras.
V. Silvestravičiaus nuomone, taip yra dėl kelių priežasčių: dėl to, kad mažėja Lietuvoje žmonių; dauguma sodybų orientuotos į vidaus rinką; yra ganėtinai brangu.
„Sodybų pristatyta ir atsidarę labai daug. Jos dažniausiai orientuotos į vidaus rinką, vidaus vartojimą ir iš užsienio pas mus niekas nevažiuoja, - sakė vyras. - Esame jau brangiausia šalis iš aplinkinių valstybių: Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje - pigiau ir tų šalių žmonės bent jau dabar čia atostogauti tikrai nevažiuos. Pas juos pačius yra pigiau ir pakankamai pasiūlos. O iš Vakarų mažai atvykstančių, nes nelabai kas gali susikalbėti vokiškai ar angliškai. Dažniausiai sodybas turi vyresnio amžiaus žmonės. Dauguma jų moka rusiškai, tačiau sunkiai šneka angliškai ar vokiškai. O kai nėra bendravimo, tada nėra ir artimo santykio su klientu. Kitas dalykas, dėl ko nelabai kas nori čia važiuoti, kad nesame ta šalis, kuri pasižymi gerais orais.“
Tačiau su tokia sodybos savininko nuomone kategoriškai nesutinka Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas.
„Dėl kainų galime diskutuoti iki negalėjimo, nesutinku, kad kaimyninėse šalyse kainos yra žemesnės, nes reikia vertinti apgyvendinimo kategorijos ir kokybės atžvilgiu, - atkirto pašnekovas. - Jei kalba linksta apie kaimyninę Lenkiją, tai tuomet kyla natūralus klausimas: kodėl Dzūkijos sodybose Lenkijos poilsiautojai sudaro nemažą dalį klientų srauto, jei paslaugos jų šalyje yra pigesnės?“ - retoriškai klausė asociacijos prezidentas.
Jis taip pat nesutinka ir su pasakymu, kad į Lietuvą nenoriai atvažiuoja užsieniečiai.
„O kas šią užsieniečių nuomonę apklausė? Sodybos, kurios dirba su atvykstamuoju turizmu ir priima užsieniečius, jų klientų srautas būna beveik 90 proc. užsienio piliečiai, - kalbėjo L. Žabaliūnas. - Sodybos, kurios dirba su vietine rinka, produktą pritaiko būtent jai. Būti universaliam ne visuomet išeina, todėl kiekvienas verslininkas pasirenka, su kuria rinka dirbti jis sugeba geriausiai.“
V. Silvestravičius džiaugėsi, kad kartas nuo karto sulaukia pravažiuojančių lenkų. Bet, kad kaime užsieniečiai atostogautų ilgesnį laiką, anot pašnekovo, jiems yra per žema infrastruktūra ir nesimato prošvaisčių, kad ji pagerėtų.
„Kalbant apie Vokietijos, Anglijos ar kitų Vakarų šalių turistus, tai mūsų šalis konkuruoja su tokiomis šalimis kaip Turkija, Kipras, Graikija ir kitais šiltais kraštais, kur yra paplūdimiai, infrastruktūra, srautai, kelionių pardavimai milžiniški. Pas mus šito nėra, - priežastis vardijo V. Silvestravičius. - Vieninteliai, kas gali pas mus kažką išsikovoti, tai įvairias sveikatingumo paslaugas teikiantys miestai - Palanga, Birštonas, Druskininkai, - jeigu jie vystys tą sveikatinimo liniją. O toks kaip kaimo turizmas, tai nemanau, kad gali pritraukti mases žmonių. Yra pavienių „projektėlių“, kurie skirti tiems, kam reikia ramybės, gamtos. Tačiau tokių vietų yra visoje Europoje, kur medžiuose suręsti nameliai ar kažkokios tundros padarytos, kur nėra gyvybės, bet tai yra išimtys ir iš to niekas nepragyvens. Tam nėra perspektyvų.“
Nors jau ne vienas kaimo turizmu užsiimantis verslininkas teigia, kad situacija pastaruoju metu iš tiesų nėra džiuginanti, tačiau Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas sako situacijos visiškai nedramatizuojantis. Anot jo, kaimo turizmas, kaip ir kiekvienas verslas, turi savo cikliškumus ir raidos kreivę.
„Kasmet vidutiniškai kaimo turizmo sodybose apsilanko per 320 tūkst. turistų, kurie nakvoja daugiau kaip 700 tūkst. nakvynių, - statistiką vardijo pašnekovas. - O kai palygini su tuo, kad visose Lietuvos apgyvendinimo įstaigose nakvoja per 1,5 mln. turistų per metus, gauname, jog kas penktas turistas savo nakvynei renkasi kaimo turizmo paslaugas. O jei paminėsime, kad didžioji dalis viso šio turistų srauto yra sukoncentruota į 4 mėnesius - proporcijos išraiška Lietuvoje poilsiaujančių ir kaimo turizmo besirenkančių poilsiautojų dar padidėja.“
Asociacijos prezidentas L. Žabaliūnas toliau giria kaimo turizmo sektoriaus pasiekimus ir teigia, kad vienas iš jų tai, kad į Lietuvą pavyko pritraukti šių metų rudenį Druskininkuose vyksiantį Europos kaimo turizmo kongresą.
„Renginio aktualumą patvirtina tai, kad pranešimus skaitys tokie rinkos dalyviai kaip, Booking.com, AirB&B, Home away, taip pat pranešėjai iš tolimųjų rinkų - Kinijos, Japonijos, Pietų Amerikos šalių, - apie renginį pasakojo prezidentas. - Kaimo turizmo ateitis ir stiprybė yra autentiškume, kultūros pavelde, vietinio maisto kultūroje.“
Asociacijos prezidentas neneigia, kad šiais metais poilsiautojų aktyvumas pirmaisiais metų mėnesiais buvo žemas. Tačiau, jo teigimu, tai yra pasekmė, o ne taisyklė.
„Dvi paskutines vasaras šilumos Lietuvoje nebuvo, o ir lijo sočiai. Poilsiautojai yra įbauginti lietingų vasarų ir labai atsargiai darė išankstines rezervacijas bijodami užlipti ant orų grėblio trečią kartą iš eilės, - svarstė L. Žabaliūnas. - Bet šiais metais greičiausiai yra užlipta ant grėblio, kad atšilus orams nespėjama užsisakyti sodybų likusiems vasaros savaitgaliams, kurių liko jau palyginus nedaug, o jie bėga greitai.“
Taigi, tai, kaip sako asociacijos prezidentas, yra labiau vartotojų elgsena. O ji keičiasi nuolat ir verslininkai, kurie sugeba sureaguoti, prisitaikyti ir suvaldyti savo pardavimus - laimi. Tačiau jau anksčiau minėtas J. Viščius su tuo nelinkęs sutikti.
„Tokių, kurie užsisakinėtų paskutinę minutę, būna gal tik iš šimto vos vienas procentas - labai labai retai“, - sakė sodybos savininkas.
Emigracija ir senėjanti visuomenė
Kita svarbi priežastis, prisidedanti prie sodybų tuštėjimo, yra emigracija ir senėjanti visuomenė. Jauni žmonės palieka kaimus ieškodami geresnių galimybių miestuose ar užsienyje, o vyresnio amžiaus gyventojai miršta, palikdami sodybas be priežiūros.
Sodybų tuštėjimo metas tęsiasi, senukai miršta. Tapus sodybos, sodo, ar kaimo trobos savininkais, atsiranda papildomų rūpesčių, reikalinga papildomai skirti laiko (dėmesio) ir pinigų. Reikės įsigyti ne tik lentų, vinių, žolės sėklų, augalų, ar žoliapjovės... noresis pirtelės, tvenkinuko... ne tik samdysite, daugiau sieksite padaryti savo jėgomis.
Ši problema ypač aktuali atokesniuose regionuose, kur trūksta darbo vietų ir infrastruktūros.
Gyventojų skaičiaus pokyčiai Lietuvoje
Ekonominės priežastys
Ekonominės priežastys taip pat turi didelės įtakos sodybų tuštėjimui. Kaimo gyventojams dažnai sunku išsilaikyti iš žemės ūkio ar kitos veiklos kaime, todėl jie yra priversti ieškoti pajamų šaltinių kitur.
Jei gyvenate mieste ir norite ramesnio kampelio sau ir savo vaikams, tuomet tikrai verta įsigyti sodą ar sodybą, kuri būtų kuo arčiau gyvenamosios vietos. T.y. turi būti galimybė iki jos palėkti kuo dažniau: po darbo ar savaitgaliais. Jei NT kažkur už šimtų km, ar kokioj nors Bulgarijoje, tai nesuteiks daug malonumo, o bus daugiau galvos skausmo. Kas iš to, kad ten praleisite tik mėnesį per metus. Kiekvienas daiktas turi būti prižiūrimas, renovuojamas ir pns.
Be to, sodybų išlaikymas reikalauja nemažų investicijų, o ne visi savininkai gali sau tai leisti. Tapus sodybos savininkais, atsiranda papildomų rūpesčių, reikalinga papildomai skirti laiko (dėmesio) ir pinigų.
Spekuliantai ne tik varto akcijas, bet ir obligacijas, fondų vienetus, fjūčersus, investicines draudimo kryptis, kaupia pensijinius pinigus, užsiima ir nuosavo NT valdymu. Kuo daugiau NT ant galvos, tuo daugiau pinigų tam reikalui nueina.
Sodybos kaip investicija
Jei jus domina NT, kaip investicija (perpardavimui), tuomet aukščiau pasakotos pasakos netinka. Galite ieškoti senų bakūžių netoli vandens telkinių, šalia geresnių kelių su tvarkingais dokumentais, tuomet jas "renovuoti" šiek tiek pablizginant ir stumti už 3x didesne kaina. Tai labai gerai veikė prieš 3-5 metus.
Sodo sklypai, sodybos dar apmokestinamos simboliškai. Plotai su mišku neapmokestinami.
Teisiniai apribojimai ir saugomos teritorijos
Dar viena priežastis, prisidedanti prie sodybų tuštėjimo, yra teisiniai apribojimai ir saugomos teritorijos. Dėl įvairių įstatymų ir reglamentų, ypač saugomose teritorijose, ūkininkams ir kaimo gyventojams yra ribojamos galimybės plėtoti veiklą ir statyti naujus pastatus.
Ištisi Lietuvos regionai vienijasi: saugomų teritorijų gyventojai, metę darbus, į suvažiavimus renkasi. Kuriasi vis naujos nuskriaustųjų asociacijos, kalnai rezoliucijų prirašyta Seimo komitetams, Seimo Pirmininkui, Premjerui, ministrams.
Begales rezoliucijų konstatuoja: 1) LR Saugomų teritorijų įstatymas bei Regioninių parkų reglamentai pažeidžia konstitucines žmogaus teises į nuosavybę; 2) LR Saugomų teritorijų įstatymas ir Regioninių parkų reglamentai stabdo krašto ekonominį vystymąsi; 3) Šie teisės aktai sudaro sąlygas valdininkų savivalei ir korupcijai, tokiu būdu griauna tautos moralę ir pasitikėjimą savo valstybe.
Kaimo gyventojai ir ūkininkai kelia dešimtis klausimų: Kodėl sklypų negalima skaidyti? Kodėl dideliam sklype leidžiama statyti tik vieną namą? Kodėl negalima plėsti ūkinės veiklos? Kodėl drastiškai ribojamas užstatymo plotas? Kodėl leidžiamas tik vienas aukštas? Kodėl baudos be įspėjimo? Kodėl draudžiama, jei niekam netrukdo? Kodėl negalima savo žemėj šeimininku būti? Kodėl baudos astronominės?
Dėl to ūkininkams atimama galimybė išsipirkti žemę lengvatinėmis sąlygomis, nors pageidaujami pirkti sklypai ribojasi su ūkininkų nuosava žeme, ir daug metų nuomojami. Senoliai net mirdami negali savo turto išdalinti kaip nori. Ką jau kalbėti apie sveikam protui nesuvokiamus draudimus statiniams: stoglangis gali būti tik į kiemo pusę…
Aplinkosaugos diktatūra dangstosi viešuoju interesu, nors jokio ten viešo intereso nėra: “jie gauna projektus, užsakymus, Europos sąjungos pinigus”. Ir kuo daugiau tų saugomų teritorijų, tuo geriau. Saugomos teritorijos steigiamos kolūkinės nacionalizacijos principu, suvalstybinant teisę į privačios žemės naudojimą!
| Priežastis | Aprašymas |
|---|---|
| Kaimo turizmo nuosmukis | Mažėjantis turistų skaičius, kainų konkurencija, nepakankama infrastruktūra. |
| Emigracija ir senėjanti visuomenė | Jaunų žmonių išvykimas į miestus ar užsienį, vyresnio amžiaus gyventojų mirtis. |
| Ekonominės priežastys | Sunku išsilaikyti iš žemės ūkio, didelės sodybų išlaikymo išlaidos. |
| Teisiniai apribojimai | Įstatymai ir reglamentai riboja ūkinę veiklą ir statybas saugomose teritorijose. |
Apibendrinant, sodybų tuštėjimo metas yra kompleksinė problema, kurią lemia įvairios priežastys: nuo ekonominių ir demografinių veiksnių iki teisinių apribojimų. Norint sustabdyti šią tendenciją, būtina imtis kompleksinių priemonių, skatinančių kaimo turizmą, remiančių ūkininkus ir kaimo gyventojus, bei peržiūrinčių esamus įstatymus ir reglamentus.