Neretai manoma, kad nesudėtingų statinių statybai nereikalingas nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas, tačiau tai ne visada tiesa. Tiesa, kad šių statinių projektavimas ir statyba yra paprastesnė nei ypatingos ar neypatingos kategorijos statinių ir jai taikomi ne tokie griežti reikalavimai.
Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kada reikalingas statybos leidimas (SLD) statant nesudėtingus statinius, ypač Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose.
Natura 2000 teritorijos Lietuvoje
Statybą leidžiantis dokumentas ir statinio kategorija
Statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.
Nesudėtingais statiniais laikomi paprastų konstrukcijų pastatai ir inžineriniai statiniai. Tai gali būti gyvenamieji - vieno ir dviejų butų, pagalbinio ūkio ir kiti negyvenamieji pastatai, sodo namai, šiltnamiai, įvairios užtvaros, atraminės sienutės ir kiti statiniai.
Kaip nustatyti, ar statinys yra nesudėtingas?
Statybos inspekcija primena, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.
Mums gerai žinomi iki 80 kv. m ploto gyvenamieji vieno ar dviejų butų namai yra priskirtini būtent II grupei, kuri yra aukštesnės kategorijos ir jai keliami griežtesni reikalavimai. Ribojamas ne tik šių pastatų plotas, bet ir aukštis - iki 8,5 m. Šie pastatai, kaip ir aukštesnių kategorijų (ypatingos ir neypatingos) analogiški gyvenamieji pastatai, turi būti projektuojami remiantis STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nustatytais reikalavimais.
Įsidėmėtina, kad tokių pačių ploto ir aukščio parametrų sodo namai priskiriami žemesnei ( I ) nesudėtingų statinių grupei.
Kaip jau minėta, prie nesudėtingų statinių priskiriami ne tik pastatai, bet ir įvairaus pobūdžio inžineriniai statiniai: susisiekimo komunikacijos (gatvės ir keliai), inžineriniai tinklai (vandentiekio, nuotekų tinklai, dujų įvadai, šilumos tiekimo tinklai), įvairios užtvaros, atraminės sienutės, vėjo elektrinės, žaibosaugos statiniai, šachtiniai šuliniai ir kiti statiniai, savo parametrais atitinkantys nesudėtingo statinio apibrėžimą. Pavyzdžiui, 1-2 m aukščio tvora ar 0,2-1 m aukščio atraminė sienutė priskiriamos I nesudėtingų statinių grupei, o 2-5 m aukščio tvora arba 1-2 m aukščio atraminė sienutė - II grupei.
Nustatant, ar statinys atitinka nesudėtingo statinio kategoriją, skaičiuojamas statinio matmenų įvertinimo koeficientas K. Jis priklauso nuo statinio išorinio kontūro vertikalios projekcijos į žemės paviršių ploto ir statinio aukščio.
Statinio kategorijos nustatymas
Kada reikalingas SLD statant nesudėtingą statinį?
SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Apibendrinant būtų galima pastebėti, jog nėra taip paprasta atsakyti ar planuojant statyti nesudėtingos kategorijos statinį reikės gauti statybą leidžiantį dokumentą ir pasirengti supaprastintą statybos projektą. Norint sužinoti, ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą.
Statybos leidimas Natura 2000 teritorijoje
Leidimas statyti naują statinį privalomas šiais naujo nesudėtingojo statinio statybos atvejais:
- Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) - statant I grupės nesudėtingąjį statinį;
- Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) - statant II grupės nesudėtingąjį statinį.
Leidimas rekonstruoti statinį privalomas šiais nesudėtingojo statinio rekonstravimo atvejais:
- Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu rekonstruojamas ne sodyboje esantis statinys) - rekonstruojant II grupės nesudėtingąjį statinį.
Taigi, jei planuojate statyti ar rekonstruoti nesudėtingą statinį „Natura 2000“ teritorijoje (ne sodyboje), jums reikės gauti statybos leidimą.
Supaprastintas statybos projektas
Svarbu suprasti tai, kad bendruoju atveju, kada reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, nesudėtingųjų statinių statybai rengiamas supaprastintas statybos projektas, o tais atvejais, kada nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento - statytojas (užsakovas) gali pasirinkti ar rengti supaprastintą statybos projektą ar ne, kaip nurodyta Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 ir 3 dalyse.
Nesudėtingo statinio projektą privaloma rengti, kai yra reikalingi rašytiniai pritarimai statinio projektui - taip teigia STR „Nesudėtingi statiniai“ 14 punktas.
Atkreiptinas dėmesys, jeigu naujo nesudėtingo statinio statybos ar rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos ar rekonstravimo projekto, privaloma turėti žemės sklypo bendraturčių sutikimus ir besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypo ribų negu numatyta teisės aktuose. Šie rašytiniai sutikimai prilygsta statybą leidžiančiam dokumentui, o jų forma nėra reglamentuojama. Dar vienas niuansas - nesudėtingo statinio statybos atveju, šiems rašytiniams sutikimams galioja 1 metų senaties terminas.
Atsakomybė už savavališką statybą
Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Priklausomai nuo teritorijos naujo nesudėtingojo statinio savavališka statyba fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 150 iki 560 eurų.
Valstybinė statybos ir teritorijų planavimo inspekcija atlieka statybos teisėtumo patikrinimus pagal metinius veiklos planus, savo iniciatyva tikrindama statybas.
Prieš pradedant statybas derėtų pasidomėti jūsų statiniui ir statybos vietovei keliamais reikalavimais, nes kaip žinia, įstatymų neišmanymas, neatleidžia nuo atsakomybės, juolab kad vykdant savavališkas statybas gresia administracinė bauda.
Statybą leidžiančių dokumentų išdavimas
Statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius arba administracijos direktorius paveda tai atlikti kitiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams.
Jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduodamas statyti ir (ar) rekonstruoti valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo savivaldybė, statybą leidžiančiame dokumente turi būti įrašytas savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinio, pritarimas įgyvendinti statinio projekte numatytus sprendinius. Kai išduodamas statybą leidžiantis dokumentas statyti laikinąjį statinį, jame įrašomas šio statinio naudojimo terminas.
Dokumentai, reikalingi statybos leidimui gauti
Prašymui išduoti statybą leidžiantį dokumentą gauti, reikia pateikti šiuos dokumentus:
- žemės sklypo nuosavybės dokumentų kopijas;
- statinio projektą;
- žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimą dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, registravimo Nekilnojamojo turto registre, kai šiam sklypui dėl statytojo žemės sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos šios teritorijos turi būti nustatytos, arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas, kai dėl šios veiklos atsiranda apribojimų valstybinėje ar savivaldybės žemėje;
- statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento kopiją (kai toks draudimas privalomas);
- kitus dokumentus, numatytus teisės aktuose.
Statybos leidimo išdavimo procesas
Šio straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai išduodami, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui statybą leidžiančių dokumentų duomenis per 3 darbo dienas, praėjus nustatytam projektinių pasiūlymų patikrinimo terminui, registruojant ir šio straipsnio 151 dalyje nurodytus jų duomenis (dokumentus) paskelbiant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, jeigu gauti visų projektinius pasiūlymus turėjusių patikrinti subjektų pritarimai.
Laikoma, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas ir galiojantis, jeigu jo duomenys įregistruoti ir apie jo išdavimą visuomenė informuota paskelbiant šio straipsnio 151 dalyje nurodytus duomenis (dokumentus) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (apie įregistruotą statybą leidžiantį dokumentą statytojas (užsakovas) ar jo įgaliotas asmuo turi būti informuojamas). Įregistravus statybą leidžiantį dokumento duomenis ir apie statybą leidžiantį dokumentą informavus visuomenę, tik statytojo (užsakovo) ar jo įgalioto asmens prašymu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išduodamas įgalioto valstybės tarnautojo pasirašytas statybą leidžiantis dokumentas ar nuotoliniu būdu pateikiamas įgalioto valstybės tarnautojo elektroniniu parašu pasirašytas statybą leidžiantis dokumentas.
Informacija apie statybą leidžiančius dokumentus viešai skelbiama
Apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą, išskyrus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka įslaptintus statinio projekto dokumentus ir informaciją, siekiant sukurti galimybes visuomenei ginti teisę gyventi sveikatai ir gerovei tinkamoje aplinkoje, visuomenė informuojama per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą (toliau - TPS „Vartai“) paskelbiant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ statybą leidžiančio dokumento duomenis.
Draudžiama skelbti statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų, išskyrus statinio projekto vadovą, statinio projekto dalių vadovus, statinio architektus, statinio projekto rengėjus, statinio projekto dalių rengėjus, asmenis, dalyvaujančius išduodant specialiuosius reikalavimus, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas, tikrinant statinio projektą, vardą ir pavardę. Draudžiama skelbti fizinių asmenų asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą.
Už duomenų pateikimą be draudžiamų skelbti asmens duomenų atsako asmenys, teikiantys skelbti duomenis (dokumentus) informacinėse sistemose.
Savavališkos statybos faktas
Statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jei iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gauta informacija, kad žemės sklype ar statinyje nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti. Tokiu atveju gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems ir kitiems statybos darbams atlikti.