Pareigos, Susijusios Su Ne Savo Turto Priežiūra Daugiabučiuose Namuose

Daugiabutis namas - tai ne tik vieta, kur gyvename. Tai mūsų visų bendras turtas ir atsakomybė. Rūpinimasis namo būkle - tai ne papildomas rūpestis, o investicija.

Bendraturčių Atsakomybė Ir Pareigos

Daugelis vis dar į daugiabutį žiūri tik kaip į bendrą plotą su kaimynais, už kurį atsako „kažkas kitas“. Tačiau realybė tokia, kad kiekvienas buto savininkas yra ir bendro turto bendraturtis - nuo stogo iki laiptinės, nuo vamzdyno iki rūsio langų. Todėl svarbu ne tik reaguoti į problemas, bet ir būti aktyviu priimant sprendimus: dalyvauti susirinkimuose, išreikšti nuomonę balsuojant, palaikyti iniciatyvas dėl namo atnaujinimo ar renovacijos.

Kaip Pranešti Apie Gedimus?

Vis dar pasitaiko atvejų, kai gyventojai pastebi defektus ar gedimus, bet delsia apie juos pranešti, manydami, kad tai padarys kas nors kitas, ar kad problema nėra reikšminga. Nors daugiabučio namo administratorius bei techninis prižiūrėtojas vykdo nuolatines namo apžiūras bei stebėjimus, pastatas yra tarsi gyvas organizmas - defektai atsiranda staiga. Net ir reguliariai atliekant pastato techninę priežiūrą, kai kurie defektai ar avarinės situacijos gali atsirasti tarp apžiūrų, po įvykusių audrų ar kitokių gamtos reiškinių.

Jei pastebėjote lašančius vamzdžius rūsyje, nutrupėjusį tinką fasade, įtrūkusią laiptinės sieną ar nesandarų langą bendrose patalpose - svarbu apie tai nedelsiant informuoti administratorių. Tokie pranešimai leidžia reaguoti greitai, užkirsti kelią didesniems pažeidimams ir sumažinti remonto kaštus.

  • Nedelsk pranešti apie bet kokį pastebėtą gedimą ar defektą administratoriui - telefonu, el. paštu ar kitais būdais.

Mokymai bendrijų pirmininkams. Ką reikia žinoti bendrijos pirmininkui?

Teisiniai Aspektai Ir Bendraturčių Sutikimas

Svarbu paminėti ir tai, kad namo bendraturčiams kyla pareiga išlaikyti ir išsaugoti turtą, todėl nustatant, ar bendraturčiai turi pareigą atlyginti išlaidas, susijusias su bendro turto remontu, turi vadovautis CK 4.83 str. 4 d. nuostatomis, numatančiomis, kad daikto (objekto) bendraturtis neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas.

Vis dėl to, norint renovuoti namo stogą, kuris yra bendroji nuosavybė, visų pirma, svarbu įsivertinti tokios renovacijos būtinumą, kadangi negali būti varžomos kito bendraturčio teisės. Vis dėl to, norint renovuoti namo stogą, būtinas visų bendraturčių raštiškas sutikimas.

Ką Daryti, Jei Vienas Iš Savininkų Nesutinka?

Bendraturtis turi teisę atsisakyti duoti sutikimą renovuoti namo stogą, tačiau toks jo atsisakymas turi būti pagrįstas. Praktikoje pagrįstas atsisakymas yra laikomas, kai kito bendraturčio pageidaujamas daikto pakeitimas pažeidžia jo, kaip savininko, teises (apsunkina jų įgyvendinimą ar net padaro negalimą) arba prieštarauja viešosios teisės reikalavimams.

Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t.y., tenka atsisakančiam bendraturčiui.

Vis dėl to, kad būtų gauti visų bendraturčių sutikimai, organizuojant stogo renovaciją, kyla pareiga tinkamai supažindinti visus namo savininkus su būtinumu renovuoti namo stogą, pateikti visą būtinąją dokumentaciją pagal tuo metu galiojančius teisės aktus. Tokie veiksmai yra būtini, siekiant, kad bendraturčiams nepagrįstai atsisakius duoti sutikimą ir prisidėti prie būtinojo namo stogo renovacijos, kiti turėtų teisę ir pagrindą kreiptis į teismą, gauti leidimą atlikti namo stogo renovaciją be kitų bendraturčių sutikimo ir vėliau iš jų pareikalauti atlyginimo už šiuos darbus.

Tokių sutikimų negavus, taip pat negavus teismo leidimo atlikti darbus nesant bendraturčių sutikimo, neturėsite teisės vykdyti atitinkamų darbų, o vėliau - reikalauti atlyginimo už tokius darbus iš kitų savininkų.

Bendrijų Steigimas Ir Valdymas

Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrijos steigimo tikslas - įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jų nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimas prisijungti prie veikiančios bendrijos priimamas susirinkime ir yra teisėtas, jei susirinkime dalyvavo daugiau kaip pusė nuosavybę turinčių gyventojų, iš kurių daugiau kaip pusė balsavo už prisijungimą.

Konstitucinis Teismas 2000 metų gruodžio 21 dienos nutarime išaiškino, kad joks fizinis asmuo negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, todėl tam tikrai daugiabučio gyventojų daliai nusprendus ją įsteigti, kiti savininkai dėl to negali būti savaime laikomi šios bendrijos nariais.

Minėta, kad pagal CK 4.85 straipsnį sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami balsų dauguma (jei kitaip nenumatyta bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje), balsuojant susirinkime (CK 4.85 straipsnio 2 dalis) ar raštu (CK 4.85 straipsnio 5 dalis), ir galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams. Tad tie, kurie nėra bendrijos nariai, negali būti nušalinti sprendžiant dėl jiems taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto valdymo ir naudojimo.

Bendrijos Ir Jungtinės Veiklos Sutartys

Skirtingai nuo administratoriaus įgaliojimų, kurie pasibaigia įkūrus bendriją, jungtinės veiklos sutartis lieka galioti ir toliau, kol nėra nutraukta įstatymų nustatyta tvarka. Be to, tie patys bendraturčiai gali vienu metu būti ir bendrijos, ir jungtinės veiklos sutarties dalyviai, nes įstatymas to nedraudžia.

Be to, jei prie veikiančios bendrijos prisijungia jos neįsteigęs namas, galima tikėtis ir tokios padėties, kai mažuma - 25 procentai - gyventojų, nusprendę prisijungti prie gretimo namo bendrijos, pareikalaus iš daugumos - 75 procentų, kurie yra sudarę jungtinės veiklos sutartį - perduoti jiems namo valdymą.

Ši teisės norma gali būti suprasta kaip apimanti ne tik namus, kuriuose yra įsteigta bendrija, bet dalis bendraturčių į ją neįstojo, bet ir apskritai visus namus, kurie yra valdomi ar administruojami jungtinės veiklos sutarties pagrindu.

Išvados

Rūpintis daugiabučiu - tai ne tik administratoriaus pareiga. Tai - visų gyventojų bendras reikalas. Svarbu suprasti savo teises ir pareigas, kad galėtume efektyviai valdyti ir prižiūrėti savo bendrą turtą.

tags: #bylos #susijusios #su #ne #savo #turto