Kaip Būti Visada Šalia: Patarimai Emocinei Gerovei ir Santykiams Gerinti

Šiuolaikinė moteris dažnai jaučia spaudimą būti sėkminga visose gyvenimo srityse: šeimoje, asmeniniame gyvenime ir karjeroje. Nuolatinis bėgimas ir bandymas pasirūpinti visais, atitikti profesinius ir šeimos reikalavimus, pamirštant savo poreikius, ilgainiui sukelia pervargimą ir savivertės problemas.

Emocijos yra svarbi mūsų gyvenimo dalis.

Emocijų Valdymas ir Sveikata

Moksliniai tyrimai rodo, kad užgniaužti emocijas ir stengtis visada jaustis puikiai nėra sveika. Tokie posakiai kaip "viskas bus gerai", "man viskas gerai", "susitvarkysiu" atrodo savaime suprantami, tačiau nebūtina visada demonstruoti pozityvumą. Įsivaizduokite, kad patiriate daug blogų emocijų, bet jas užgniaužiate: negatyvas kaupiasi ir kenkia jūsų emocinei ir fizinei sveikatai.

Emocijų slopinimas, nesvarbu, ar tai pyktis, liūdesys, sielvartas ar nusivylimas, gali sukelti fizinį stresą jūsų kūnui. Klinikinė psichologė Victoria Tarratt tvirtina, kad dėl užgniaužtų išgyvenimų kylantis emocinis stresas gali paveikti jūsų kraujospūdį, atmintį ir savivertę. Ilgesniu laikotarpiu padidėja diabeto ir širdies ligų rizika. Emocijų vengimas taip pat gali išprovokuoti atminties, agresijos, nerimo ir depresijos apraiškas.

Teksaso universiteto atliktas tyrimas parodė, kad nepripažindami savo emocijų, jas sustipriname. Pavyzdžiui, galite supykti ant savo brolio, bet tą akimirką pyktį užgniaužę, nieko nepasakę, galite paskatinti emocinį protrūkį vėliau. Taigi, kai po kelių savaičių vairuosite automobilį ir kas nors jus suerzins, galite įniršti ir sukelti avariją.

Kartais spaudimas, kurį jaučiame išlikti pozityviems, gali būti vidinis, o kartais tai gali kilti iš mūsų draugų ir visuomenės, įskaitant socialinę žiniasklaidą. Vis dėlto, tyrimais nustatyta, kad geranoriški patarimai, tokie kaip „viskas bus gerai“, „pirmyn ir aukštyn“, „gali būti dar blogiau“, gali būti tokie pat nenaudingi, kaip ir mūsų vidinis spaudimas slopinti emocijas.

Kalifornijos universiteto atliktas tyrimas parodė, kad kultūrinis polinkis siekti ar vertinti laimę gali būti depresijos simptomas ar net diagnozė kalbant apie suaugusius. Kitas amerikiečių tyrimas parodė, kad jaunuoliai (nuo septynerių iki 18 metų), kurie manė, kad laimė yra siektina vertybė, buvo labiau prislėgti, nes negalėjo pasiekti laukiamo laimės lygio.

Kaip Reaguoti Į Toksišką Pozityvumą?

Tyrėjai išsiaiškino, kad „pozityvumo prioritetas“ turėtų būti kasdieniai įpročiai, o ne bendros laimės siekimas,- tai gali padidinti jūsų gerovės lygį, sukelti teigiamas emocijas ir sumažinti depresijos riziką. Svarbu pripažinti, kaip jaučiatės.

Psichologė aiškina: "Dažnai galime manyti, kad jaučiame pyktį, bet kartais tai kur kas sudėtingiau. Pavyzdžiui, galime jaustis liūdni, bet nuo menkiausio preteksto supykstame, taip tarsi malšindami liūdesį". Ji siūlo rasti ir suprasti pagrindinę emociją, slypinčią už jūsų savijautos. Paklauskite savęs: „Kodėl aš taip elgiuosi?

Praktiniai Patarimai Emocijoms Suvaldyti:

1. Jei galite, pripažinkite, koks asmuo ar situacija jums sukelia tam tikras emocijas. "Stebėjimas" iš esmės reiškia savęs pašalinimą iš situacijos ir bandymą nepriimti dalykų asmeniškai; žiūri į savo situaciją taip, lyg nebūtum jos dalis. Stebėjimas yra galimybė sužinoti apie žmogų, o ne priimti jo veiksmus asmeniškai ir pykti ar nusivilti.
2. Kad suprastumėte, ką jaučiate, apmąstykite, kaip reagavote ir sprendėte situaciją. Pagalvokite, kas jus privedė prie šio taško ir kaip galite to išvengti ateityje.
3. Bet kokia veikla, kuri, jūsų manymu, yra veiksminga arba kuri jus ramina ir atpalaiduoja, gali būti naudinga. Tyrimai parodė, kad mankšta yra naudinga siekiant įveikti emocinį stresą. Nustatyta, kad sunkias emocijas patiriantys žmonės šias emocijas geriau reguliavo po vidutinio sunkumo aerobinio pratimo, pavyzdžiui, bėgiojimo.
4. Nustatyta, kad sąmoningumo praktikos pratimų atlikimas gali padėti sureguliuoti emocijas. Taigi, jei į savo gyvenimą įtrauksite jogą ar meditaciją, jūsų kūnas gebės lengviau susidoroti su būsimais stresiniais veiksniais.

Efektyvus emocijų valdymas pagerina gyvenimo kokybę.

Laimės Paieškos: Knygų Autorių Patarimai

Laimė - neapčiuopiamas jausmas, kurio, sako, neįmanoma nusipirkti. Tačiau kiekvienas, kartais visą gyvenimą, bandome rasti kelią, kurio pabaigoje galėtume pasakyti - esu laimingas! Vieniems laimė - maišas pinigų. Kitiems - karjera ir pripažinimas. Tretiems - puikiai susiklostę santykiai. Galima kliautis intuicija ir kelio ieškoti savarankiškai, o galima į GPS įrenginį įvesti koordinates ir tikslo siekti vadovaujantis aiškiomis gairėmis.

Kelionėje laimės link tokiomis gairėmis tampa geriausių saviugdos knygų autorių patarimai. Jie ėjo, bandė, klupo, ieškojo, o šiandien gali pasidalinti savo patirtimi. Pateikiame dešimties žingsnių planą, sudarytą įvertinus populiarių autorių siūlomas metodikas:

Dešimt Žingsnių Laimės Link:

1. Nustokite verstis per galvą dėl pozityvumo: Nukreipkite energiją į problemų sprendimą. Unikali, šmaikšti, naudinga knyga, kurios pagrindinė mintis skamba taip: jei norite būti laimingi, turite nustoti verstis per galvą dėl pozityvumo, o tą energiją geriau nukreipkite į problemų sprendimą.
2. Susitaikykite su savo trūkumais: Robin Sharma knygoje „Kas verks, kai tu mirsi. Vienuolio, kuris pardavė „Ferarrį“, gyvenimo pamokos“ rasite daug patarimų, kaip susitaikyti su savo trūkumais, nebesijaudinti dėl nesvarbių dalykų, greičiau atsitiesti po nesėkmių ir nustoti savęs gailėti.
3. Padėkite nepažįstamiesiems: Geri darbai nebūtinai turi būti didingi žygdarbiai. Širdį džiugina šypsenos, dovanotos vairuotojų, kuriuos praleidžiate kamštyje, pirkėjų, kuriems užleidžiate eilę, kaimynų, kuriems palaikote užsitrenkiančias laiptinės duris.
4. Nustokite atidėlioti: Laikykitės Fabien Olicard patarimų, kad nustotumėte atidėlioti. Šitas žmogus prodiusuoja laidas, kuria labai populiarų Youtube kanalą, dalyvauja iliuzionistų pasirodymuose bei konkursuose. Ir viską spėja! Kaip?
5. Išmokite meilės kalbų: Santykių ekspertas Gary Chapman siūlo išmokti ir meilės kalbų. Pasak autoriaus, jos tėra penkios ir jūs bei jūsų partneris nebūtinai vartojate tą pačią.
6. Medituokite: Knygos „10% laimingesnis“ autorius Dan Harris atrado, kad meditacija padeda nusiraminti, susikaupti, kokybiškai pailsėti ir net gydytis nuo įvairių ligų.
7. Formuokite atominius įpročius: Maži pokyčiai - reikšmingi rezultatai. Laikykitės James Clear knygos „Atominiai įpročiai“ gairių.
8. Taikykite psichologinį aikido: Psichoterapeutas moko savo sukurto amortizacijos principo, kuris padeda spręsti konfliktus nukreipiant agresoriaus energiją į jį patį.
9. Gyvenkite dabarties akimirka: Sąmoningo gyvenimo treneris Mark Van Buren sako, kad laimė glūdi dabarties akimirkoje.
10. Susitvarkykite: Tiesiog susitvarkykite. Pamatysite, kad ne tik namuose, bet ir galvoje taps kur kas šviesiau.

Senėjimo Filosofija ir Medicina

Gerb. Juliau, pradėkime nuo filosofinio klausimo: ar yra dalykų pasaulyje, kurie niekada nesensta?

Senėjimas tam tikra prasme yra keitimasis. O keičiasi šiame pasaulyje absoliučiai viskas, įskaitant pačią visatą ir visus fizinius objektus. Visi gyvi organizmai sensta ir miršta. Taip užtikrinamas pasaulio atsinaujinimas. Keičiasi net ir tokie atrodantys nesikeičiantys socialiniai reiškiniai kaip meilė, draugystė, santuoka ir kiti.

Šiuo metu vis didesnę visuomenės dalį sudaro pagyvenę ir senyvo amžiaus žmonės. Todėl senėjimo problema tampa vis aktualesnė dviem aspektais. Pirma: kaip lėčiau senti ir kuo ilgiau išsaugoti sveikatą, darbingumą bei gyvybingumą (tai nagrinėja senėjimo prevencijos (anti-aging) medicina), ir antra: kaip senyvame amžiuje tvarkytis su senėjimo ligomis ir problemomis (tai nagrinėja geriatrija).

Senėjimo prevencijos (anti-aging) medicina yra mokslas apie senėjimo priežastis ir būdus jį lėtinti ar ateityje net stabdyti. Nors apie senėjimo priežastis žinoma jau nemažai, tai dar nėra užbaigtas mokslas. Geriatrija - mokslas apie senėjimo pasekmes (senų žmonių ligas) prasideda ten, kur baigiasi anti-aging medicina.

Senėjimas pasireiškia visose žmogaus gyvenimo sferose. Sensta fizinis kūnas, senėjimas pasireiškia psichologiškai (žmogus vis sunkiau priima naujoves, tampa ne toks kūrybingas, blogėja dėmesys, atmintis ir kognityvinės funkcijos) bei socialiai (mažėja žmogaus motyvacija veikti ir socialinis aktyvumas, noras ir gebėjimas produktyviai bendrauti).

Senėjimas prasideda nuo lytinio subrendimo, t. y. nuo 14-18 žmogaus gyvenimo metų, o nuo 45-55 metų jis daugeliui žmonių vyksta gana sparčiai. Keičiasi hormoninė organizmo pusiausvyra, atsiranda organų funkcijos sutrikimų, mažėja raumenų jėga, silpnėja kaulai, daugėja nenormalių ląstelių dauginimosi atvejų (onkologinių procesų), dėl aterosklerozės blogėja smegenų ir kitų svarbių organų aprūpinimas krauju ir deguonimi. Laimei, smegenų veiklos rezultatai gali net gerėti, nes žmonės išmoksta geriau panaudoti savo esamus resursus.

Mano nuomone, senas žmogus yra toks, kuris galvoja, jaučiasi ir elgiasi taip, kaip senas žmogus. Esu sutikęs nemažai „senių“, kuriems tik 30 ar 40 metų. Matyt, tai yra natūralios atrankos pasekmė. Rūšys, kurios nenori išgyventi ir kurios nėra gyvybingos, evoliucijos eigoje turėjo paprasčiausiai išnykti.

Turbūt todėl, kad senatvė daug kam siejasi su „negražumu“, fiziniu nepatrauklumu, ligomis ir negalia. Kas norės taip atrodyti? Todėl estetinės paslaugos egzistuoja nuo pirmykštės bendruomenės ir egzistuos turbūt amžinai. Tiesa, kai kuriose Rytų šalyse būti senesniam reiškia būti išmintingesniam ir daugiau gerbiamam.

Senėjimo procesą lemia daug faktorių, iš kurių bene svarbiausia yra genetinė predispozicija. Kiti faktoriai, tokie kaip mityba, fizinis aktyvumas, proto mankšta, yra labai reikšmingi genetikos nulemtose ribose ir gali net vienu kitu dešimtmečiu pagreitinti ar sulėtinti genetiškai užprogramuotą senėjimą ir sveikatos bei pajėgumo netekimą.

Gyvenimas mieste ar kaime savaime nedaro įtakos gyvenimo trukmei. Mano nuomone, tikrąjį amžių nusako žmogaus energija ir psichologinės adaptacinės bei kūrybinės galimybės.

Aš vertinu abu dalykus, tačiau svarbesnis turbūt yra gyvenimo kokybė, nes ilgas prastos kokybės gyvenimas man atrodo nepatrauklus. Gyvenimas man - tai ne tik egzistencinių pareigų atlikimas (savo fizinio kūno priežiūra ir saugojimas, vaikų auginimas ir t. t.), bet ir nuolatinis lavinimasis ir tobulėjimas, naujų galimybių ieškojimas, iššūkių priėmimas ir kūrybingas problemų sprendimas, savo ir artimųjų gyvenimo kokybės didinimas.

Senėjimas - natūralus gyvenimo etapas.

Kaip Būti Laimingu: 30 Žingsnių

Štai 30 žingsnių, kurie padės jums būti laimingesniems:

1. Pradėk leisti laiką su tinkamais žmonėmis.
2. Iš karto duokite atkirtį savo problemoms.
3. Būk sąžiningas sau dėl visko.
4. Pradėk teikti pirmenybę savo paties laimei.
5. Būk savimi, paprastai ir išdidžiai.
6. Būk pastabesnis ir gyvenk šia diena.
7. Pradėk vertinti pamokas, kurias išmoksti iš klaidų.
8. Būk mandagesnis sau.
9. Džiaukis tuo, ką jau turi.
10. Pradėk kurti savo paties laimę.
11. Duok savo idėjom ir svajonėms šansą.
12. Pradėk tikėti, kad tu pasiruošęs kitam žingsniui.
13. Pradėk naujus santykius dėl teisingų priežasčių.
14. Suteik naujai sutiktiems žmonėms šansą.
15. Pradėk varžytis su savimi iš praeities.
16. Pradėk džiaugtis kitų žmonių sėkme.
17. Pradėk ieškoti sidabro gijų sunkiose situacijose.
18. Pradėk atleisti sau ir kitiems.
19. Imk padėti aplinkiniams.
20. Pradėk klausyt savo vidinio balso.
21. Būk dėmesingesnis streso lygiui ir daryk trumpas pertraukėles.
22. Pradėk matyti grožį mažuose dalykuose.
23. Priimk dalykus, kurie nėra tobulumo viršūnė.
24. Dirbk ties savo tikslu kasdien.
25. Būk atviras apie tai, kaip jautiesi.
26. Prisiimk visą atsakomybę už tai kaip gyveni.
27. Pradėk puoselėti svarbiausius santykius.
28. Susikoncentruok ties dalykais, kuriuos gali kontroliuoti.
29. Susikaupk tegiamiems rezultatams.
30. Pastebėk, koks tu turtingas dabar.

Dažnam iš mūsų laimė asocijuojasi su problemų nebuvimu, turtais, teigiamomis emocijomis, skaniu maistu, pilnavertiškais santykiais, meile, ir pan., o gyvenimo rūpesčiai ir neigiamos emocijos lieka už borto, todėl susidaro klaidingas įspūdis, kad norint būti laimingam reikia neturėti problemų ir būti pozityviam. Tačiau laimė yra sudėtingesnis dalykas. Tai labiau yra mąstymo būdas, kitoks požiūris į kasdienius įvykius, save bei kitus žmones ir adekvatūs lūkesčiai.

Savo gyvenimo krypties žinojimas ir judėjimas ta kryptimi yra raktas į laimę ilgalaikėje perspektyvoje. Kai vadovaujamasi tuo, kas giliai širdyje jaučiame yra svarbiausia, reikšminga, tai ir veikla, kuria užsiimame tampa prasminga. Žinojimas kokio darbo nori, kokių santykių, koks esi ar norėtum būti bei ėjimas ta linkme ir džiaugimasis net menkiausiais laimėjimais, suteikia laimės jausmą. O nesėkmės yra laikinos, jei ties jomis emociškai neužsistovime.

Gyvenime nesėkmių išvengti neįmanoma, tat geriau pakeisti požiūrį į jas, kad jos neišmuštų iš vėžių. Noras ir įkvėpimas dingsta tuomet, kada žmogus nebemato prasmės savo veikloje, mano, kad galbūt niekada neišlips iš problemų liūno. Tačiau šią baisią juodą ateitį piešia mūsų protas, kuriam nevalia atiduoti savo gyvenimo vadelių, nes jis nepiešia tikros realybės. Ateitis visuomet yra žmogaus rankose, tat norint įgauti įkvėpimo reikia susitaikyti su situacija, pakeisti požiūrį - negalvoti apie blogiausia, nes nebūtinai taip gali įvykti.

Laimingi galime būti visi, kiekvienas yra savo laimės kalvis, tik reikia atrasti, kas jums suteikia laimės ir to siekti. Nuo jūsų požiūrio, lūkesčių ir kantrybės priklauso gyvenimo kokybė. Svarbu neužsistovėti ties nesėkmėmis, vertinti tai, ką turite, išsilaisvinti iš nuoskaudų kaupimo, negatyvaus mąstymo apie ateitį bei save, kelti žemesnius lūkesčius ir džiaugtis gautu rezultatu bei būti kantriam užklupus sunkiems laikams, nes nieko nėra mažino, nesėkmių irgi.

Kaip Padėti Artimajam, Sergančiam Psichikos Liga?

Psichikos sutrikimas - milžiniškas iššūkis ne tik sergančiam asmeniui, bet ir jį supančiai aplinkai. Skaičiuojama, kad vieno žmogaus liga paveikia kitų septynių gyvenimus: nerimas, baimė, pakitęs bendravimas su artimuoju ir padidėjusi psichikos sveikatos ligų rizika. Remiantis 2022 metų Higienos instituto duomenimis, psichikos ir elgesio sutrikimas buvo diagnozuotas vienam iš aštuonių gyventojų.

Psichologė, Vilniaus universiteto docentė, Psichotraumatologijos centro mokslininkė dr. ODETA GELEŽĖLYTĖ pabrėžia - psichikos sunkumai gali stipriai paveikti artimąjį ratą: šeimą, vaikus, draugus. „Jeigu esame visiškai panirę į kito gyvenimą, galvojame tik apie ligą ir nieko daugiau neleidžiame sau daryti - reikėtų susirūpinti. Žmogui, kuris blogai jaučiasi, sunku tinkamai padėti kitam“, - sako O. Geležėlytė.

Patarimai, Kaip Elgtis Su Artimuoju, Sergančiu Psichikos Liga:

• Sureikšminkite ligą: Parodykite artimajam, kad prireikus esame šalia, bet kartu jis taip pat gali padėti mums suprasti, ko jam labiausiai reikia tam tikru momentu.
• Bendraukite: Artimajam svarbu žinoti, kad mes jo sunkumų neneigiame, jį palaikome. Tačiau reikia nepamiršti, kad nėra gerai tapti lyg artimojo psichoterapeutu.
• Šnekėkite su vaikais: Jeigu vaiko savijauta ar elgesys kelia nerimą, pasikonsultuokite su specialistu. Vaikas šalia tėvų ar globėjų turėtų jaustis saugiai, žinoti, kad bet kada gali į juos kreiptis ir bus priimtas, ypač iškilus sunkumams.
• Individualumas: Viskas priklauso nuo situacijos, nes tiek psichikos, tiek fizinės ligos yra įvairios, ir kartais priežiūros reikia labai daug, o kartais - ne. Hipergloba gali būti žalinga tuo, kad tokiu būdu atimame iš artimojo galimybę pačiam savimi rūpintis ir kontroliuoti savo gyvenimą bei situaciją.
• Laikas sau: Skirkite laiko ir pagalvokite apie save: kokie yra mano poreikiai, ar aš juos patenkinu, ko noriu, ar skiriu pakankamai laiko sau, ar leidžiu laisvalaikį maloniai, ar gebu atsipalaiduoti, ar mano psichikos sveikata yra gera?
• Dalinkitės sėkme: Mes galime išreikšti rūpestį, kad aš noriu su tavimi pasidalinti, man gyvenime pasisekė, bet taip pat suprantu, kad tau dabar sunku ir jaučiu nerimą dėl tavo savijautos. Svarbu nepamiršti, kad artimasis, turėdamas psichikos sunkumų, gali neturėti jėgų taip džiaugtis kaip anksčiau.
• Pagalbos grupės: Lietuvoje vis labiau populiarėja savitarpio pagalbos grupės žmonių, kurių artimieji turi psichikos sveikatos sutrikimų. Čia turintieji panašių patirčių ir sunkumų dalijasi, kaip juos bando įveikti.
• Rūpinimasis sveikata: Nepamirškite elementaraus rūpinimosi savo sveikata, tokių dalykų kaip mityba, dienos režimas ar judėjimas.

Sunkumas, kurį jaučiame šalia sergančio artimojo, rodo, kad mums jis labai rūpi. Tačiau svarbu matyti ne tik tą sunkumą, ne tik sutrikimą, bet ir tai, kodėl mums svarbu būti šalia žmogaus ir kuo jis mums yra reikšmingas. Mes dažnai koncentruojamės į problemas ir galvojame, kaip jas galime išspręsti. Tačiau svarbu nepamiršti ir kitos pusės - o už ką mes savo gyvenime esame dėkingi.

Depresiško Žmogaus Santykiai

Kadangi depresiškas žmogus bijo tapti savarankišku, nepriklausomu AŠ (jam trūksta saugumo), bendraujant su partneriu kylanti įtampa, nesutarimai ir konfliktai jį labai kankina, nes suaktyvina praradimo baimę. Perdėtas rūpinimasis partneriu, mėginančiu išsilaisvinti nuo ypatingos globos, dažnai išprovokuoja santykių krizes. Depresiškam žmogui sunku suprasti, kad partneriui nereikia tokio ypatingo artumo, kad jam gali „trūkti oro“, todėl net į menkiausią mylimojo atsitraukimą jis reaguoja skaudžiai ir mano, kad partneris jo nebemyli. Dažniausia forma gali atrodyti taip: mėginama gyventi vien tik mylimojo gyvenimą, visiškai su juo identifikuotis. Dėl to atsiranda ypatingas artumas, tampama tarsi kitu asmeniu ir liaujamasi būti savimi.

Toks santykis daugeliu atžvilgių patogus partneriui, tačiau tas, kas iš partnerystės tikisi daugiau, ne tik rasti savo paties aidą ar visada paslaugią sielą, neišvengiamai nusivils. Bijodamas prarasti depresiškas žmogus atsisako savęs tiek, kad iš esmės vėl tampa vaiku. Tada partneriui jis jau perduoda viską, ką galėtų ir turėtų daryti pats, tampa nuo jo vis labiau priklausomas ir be jo jaučiasi bejėgis. Demonstruojamas perdėtas rūpestingumas, už kurio paprastai slypi valdžios troškimas (ir vėl iš praradimo baimės). Dažniausiai naudojamas ginklas - stengiamasi partneriui sukelti kaltės jausmą. Depresiškiems žmonėms seksualumas yra ne toks svarbus kaip pati meilė, simpatija ir švelnumas. Jeigu jausmai „pamaitinti“, toks žmogus gali save palaimingai dovanoti ir fiziškai - tuomet meilėje jam nėra jokių ribų tarp to, kas leistina ar neleistina, jis geba visiškai atsiduoti.

Depresiškų žmonių baimės ir konfliktai turi daugeliui būdingą bruožą: kuo stipriau mes mylime, tuo daugiau turime ką prarasti, o kadangi gyvenimas kupinas pavojų, visi ieškome nors trupučio saugumo, kurio daugiausia ir tikimės rasti meilėje.

Pabaigai

Šis straipsnis apžvelgė įvairius aspektus, kaip būti visada šalia, pradedant nuo emocinės gerovės ir baigiant santykių su artimaisiais, ypač sergančiais psichikos ligomis, puoselėjimu. Atminkite, kad laimė ir gerovė yra nuolatinis procesas, reikalaujantis sąmoningumo, pastangų ir atjautos sau bei kitiems.

tags: #nori #buti #visada #salia