CCM Baltic Renovacijos Atsiliepimai: Situacijos Apžvalga ir Gyventojų Patirtys

Daugiabučių namų renovacija Lietuvoje - svarbus procesas, siekiant pagerinti pastatų energetinį efektyvumą ir gyvenimo kokybę. Tačiau, kaip rodo praktika, šis procesas ne visada vyksta sklandžiai. Šiame straipsnyje apžvelgiama situacija, susijusi su UAB „CCM Baltic“ vykdomais renovacijos darbais, remiantis gyventojų atsiliepimais ir ekspertų nuomone.

Daugiabučių renovacijos iššūkiai ir problemos

Vėluojantys darbai ir gyventojų nusiskundimai

Lietuvos Respublikos aplinkos viceministrė Daiva Matonienė, lankydamasi Jurbarke, atkreipė dėmesį į tai, kad atliekamų darbų tempai yra per lėti. Meras Skirmantas Mockevičius akcentavo, kad didžiausią susirūpinimą dėl vėluojančių darbų atlikimo terminų kelia UAB „CCM Baltic“ ir UAB „Tilta“. Ypač daug gyventojų nusiskundimų sulaukiama dėl UAB „CCM Baltic“ atliekamų darbų kokybės. Viceministrė Daiva Matonienė pabrėžė, kad įmonėms, kurios nesilaiko sutartyse nustatytų terminų, darbus atlieka nekokybiškai, bus taikomos sankcijos.

Tačiau UAB „Jurbarko komunalininkas“ direktoriaus pavaduotojas būsto priežiūrai Vytautas Stulgaitis nėra linkęs kaltinti vien tik darbininkų dėl vėluojančių darbų atlikimo. Jo teigimu, yra tokių gyventojų, kitaip tariant, „aktyvistų“, kurie prieš renovaciją vieni kitus tiesiog nuteikinėja. V. Stulgaičio teigimu, gyventojų skundų buvo daug ir įvairių, tačiau nė vienas jų nepasitvirtino. Kadangi Jurbarkas nėra labai didelis miestas, šiuo metu mėgstama lyginti vieni su kitais viską, kas ir kaip atliekama.

Vieni piktinasi, kodėl rūsio langiukas per mažas, kiti - kodėl viename name į tokio dydžio patalpą dedamas didesnis radiatorius, o kitame name į tokio pat dydžio patalpą - mažesnis. Viskas yra įvertinama, skaičiavimai atlikti projektuotojų, namai praėję ekspertizes ir gyventojo nuomonė, kad aš norėčiau didesnio radiatoriaus, tai yra tiktai jo nuomonė. Dauguma gyventojų per susitikimus tik kaišioja pagalius, nes paprasčiausiai nenori renovacijos ir jiems ji neįdomi. Tačiau, kai ateina statybinikai ir pradeda darbus, pastarieji atsibunda su tokiais klausimais, kaip kad, kodėl naujas vamzdis jungiamas prie seno gyvatuko.

Dalis gyventojų yra pasidarę butų remontus, neteisėtai užsisandarinę visus vamzdžius ir t.t. Darbininkams kyla problemų net tada, kai reikia pakeisti vamzdį, kuris uždengtas po plytelėmis. Tuomet reikia išardyti priėjimą, savininkas, aišku, nesutinka to padaryti ir t.t. V. Stulgaičio nuomone, yra tokių įmonių, kuriose neapskaičiuojamos jėgos ir vienu metu pasiimama per daug objektų.

Konkrečių atvejų analizė Jonavoje

Jonavoje situacija taip pat kelia susirūpinimą. Pasak Mirono Lokiansko, gyvenančio Lietavos g. 21 name, nėra žodžių, kuriais galima būtų kalbėti apie modernizavimą. Jis teigia, kad po langais - sąvartynas su mobiliuoju tualetu, o balkonai nugriauti, bet naujų niekas neskuba įstatyti. Pasak jo, darbai vykdomi neorganizuotai, be kontrolės, tad ko norėti. Tiesa, iki šiol atliktų darbų kokybei jis pretenzijų neturi.

Dar sudėtingesnė situacija prie Varnutės g. 5-ojo namo. Balkonų vietoje - tik rėmai, užtamsinti žalios spalvos tinklu. Prie įėjimų į laiptines stiklo vata atpleišėjusi, atšokusi nuo sienų. Kitoje namo pusėje sukrautas statybines medžiagas slepia sodrūs kiečiai, po kuriuos šmirinėja katės. Šis daugiabutis turėjo būti baigtas renovuoti šių metų kovą.

Bendrovės „Jonavos paslaugos“ direktoriaus pavaduotojas daugiabučių namų renovacijai Bronislovas Liutkus pripažino, kad „CCM Baltic“ yra vienas nenašiausių rangovų. Su „CCM Baltic“ generaliniu direktoriumi kalbėta ir dėl situacijos Varnutės g. 5 daugiabutyje. Jau galvojome apie sutarties nutraukimą, tačiau davė žodį, kad namo renovaciją baigs iki spalio 31 d. Ši statybos organizacija buvo patekusi į sunkią situaciją - pristigo apyvartinių lėšų, neturėjo medžiagų. Mūsų, projektų vykdytojų, atsiprašė už darbų vilkinimą. Bet aš suprantu, kad gyventojams nuo jų atsiprašymo nė kiek nepalengvėjo. Šiuo metu padėtis pagerėjo, tikėkimės, kad ir renovuojamuose objektuose reikalai pajudės.

Kosmonautų g. 46 name gyvenanti neįgali moteris skundžiasi, kad balkono užtvara yra per aukšta. Sėdėdama invalido vežimėlyje ji nemato nei šviesos, nei gatvės. Dėl balkono aukščio projekto vykdytojai nekalti. Statybos reglamentas numato, kad sienelė nuo grindų būtų 1,10 m aukščio. Projektuotojai tokio reikalavimo ir laikosi. Tai daroma gyventojų saugumui. Įsibėgėjusi daugiabučių namų renovacija - rimtas iššūkis ir gyventojams, ir statybininkams, ir šį procesą administruojantiems Jurbarko komunalininkams.

Labiausiai statybos darbus užtęsė septynis daugiabučius Jurbarke atnaujinanti UAB „Tilta“. Nerimą kelia ir UAB „CCM Baltic“, pagal dabar vykdomą daugiabučių renovacijos programą dirbanti K. Donelaičio g. 30 name ir niekaip nebaigianti darbų dviejuose daugiabučiuose, atnaujintuose pagal probleminėms teritorijoms skirtą projektą.

Neperdedant galima teigti, kad nuo šios bendrovės daugiausia nukentėjo Gedimino g. 27 ir V. Kudirkos g. 26 namo gyventojai. Statybos rangos sutartis tarp bendrovės ir užsakovo - Jurbarko r. savivaldybės administracijos buvo pasirašyta dar 2013 m. rugpjūtį. Nors bene daugiausia priekaištų dėl darbų kokybės ir terminų įvairioms institucijoms yra išsakę K. Donelaičio g. 30 namo gyventojai, pasak V. Stulgaičio, „CCM Baltic“ didina tempą ir dirba kiek atsakingiau.

Šlampantis butas renovacijos metu

Kauno gatvės 91 namo gyventoja R. Petkevičienė pasakojo, kad, butas šlampa jau apie pusę metų, kai stogo darbai, vasaros pradžioje, buvo nutraukti. Ji kreipėsi pagalbos į atsakingus asmenis, bet gavo tik žodinį patikinimą, kad problema bus išspręsta. Visgi praėjo kelios savaitės, o buto taip niekas ir nesutvarkė.

Atsakingos už renovaciją Jonavoje „Jonavos paslaugų“ direktorius Edmundas Mulokas tv3.lt sake, kad tokia padėtis - tai renovaciją vykdančios įmonės „CCM Baltic“ aplaidumo padarinys. Jis patikino, kad pats jau paprašė, kad būtų paskambinta „CCM Baltic“ generaliniam direktoriui Adomui Andriejauskui dėl R. Petkevičienės būsto ir būtų išsiaiškinta situacija.

Renovacijos darbus minėtame name atliekantis „CCM Baltic“ generalinis direktorius Adomas Andriejauskas tv3.lt sakė, jog renovacijos darbai R. Petkevičienės gyvename name buvo pristabdyti dėl sienoje atsivėrusio plyšio - dėl to buvo iškviesta Darbo inspekcija ir buvo laukiama jos išvadų. Jis taip pat akcentavo, kad dabartinė situacija su stogo darbais neturi nieko bendro, nes vanduo bėga per sienos plyšį, ne per stogą.

Statybininkų trūkumas ir atlyginimai

Šiaulių statybos bendrovės “CCM Baltic“ generalinis direktorius Stanislovas Valius mano, kad statybininkų būtų, jeigu būtų daugiau pinigų jų atlyginimams. Jis tikina kalbėjęsis su puikiais statybininkais, kurie dirba užsienyje. „Jie iš karto grįžtų dirbti į Lietuvą, gyventi su savo šeimomis, vaikais, jeigu uždirbtų tiek, kiek čia uždirbdavo anksčiau“, - sakė bendrovės vadovas.

Šiaulių darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Mikšionytė „Šiaulių kraštui“ pripažino, kad jau nuo pavasario statybos bendrovės intensyviai ieško mūrininkų, apdailininkų, betonuotojų, pagalbinių darbininkų. „Aukštos kvalifikacijos - turinčių didelę darbo patirtį, mokančių dirbti su įvairiomis technologijomis statybininkų seniai nėra. Tai būtent tie žmonės, kurių labiausiai ir reikia statybos bendrovėms“, - sakė J. Mikšionytė.

Lietuviškos statybos bendrovės, pasak S. Valiaus, išgali mokėti žymiai mažiau. Vidutiniškai - apie 1,5 tūkstančio litų per mėnesį. „Tokios sumos statybininkų netenkina, bet statybų bendrovės neturi iš ko daugiau mokėti - mažai statybų, didžiulė konkurencija, konkursai laimimi pasiūlius mažiausią kainą“, - pasakojo S. Valius.

Kuršėniškės statybų bendrovės „Medingė“ direktorius Juozas Bacevičius sako, kad įmonė verčiasi su senais darbuotojais, kuriuos pavyko išlaikyti per krizę, o naujų specialistų sunku pasamdyti. „Vasarą labai trūko darbuotojų. Darbuotojai vakarojo ilgiau, sukomės iš padėties. Bent penkis tikrai būtume įdarbinę, bet neatsirado“, - pripažino J. Bacevičius.

Viešieji pirkimai ir BETA vaidmuo

Viešieji pirkimai vykdomi per centrinę perkančiąją organizaciją, tad „Jonavos paslaugos“ negali daryti įtakos procesui. „Mes pateikiame užduotis centrinei perkančiajai organizacijai, o ji parenka rangovus ir net atsiunčia sutartis, kurias mes pasirašome.

BETA atstovė ryšiams su visuomene Eglė Pliuskuvienė aiškino, kad pagal namų atnaujinimo programą būsto savininkams gali būti skiriama 100 proc. parama projekto parengimo, projekto įgyvendinimo administravimo ir rangos darbų techninės priežiūros išlaidoms. "Projektų, finansuojamų iš ES fondų, finansavimo sąlygų apraše yra numatyta: išlaidos yra tinkamos finansuoti, jeigu jos buvo įsigytos naudojantis Centrinės perkančiosios organizacijos LT sukurtomis ir prižiūrimomis elektroninėmis priemonėmis, skirtomis perkančiosioms organizacijoms ir neperkančiosioms organizacijoms", - teigė E.Pliuskuvienė ir vėliau patikslino, kad dėl ES struktūrinių lėšų panaudojimo buvo pasirašyta finansavimo sutartis ir būtent joje numatytas šis reikalavimas.

R.Gatautis apskaičiavo, kad pagal CPO LT sutartį projektuotojas privalo sumokėti užsakovui vos dvi šimtąsias procento delspinigių, skaičiuojamus nuo pavėluotai perduotų užsakovui sutartyje nustatytų projektavimo darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną.

CCM Baltic veikla ir perspektyvos

Stanislovas Valius yra Šiauliuose įsteigtos statybų bendrovės „CCM Baltic“ valdybos pirmininkas ir generalinio direktoriaus pavaduotojas. Jis pasakoja, kad verslas įtraukė visą jo šeimą - ne tik žentą. Jo žmona, nors ir būdama humanitarė, jam visada pagelbėdavo verslo reikaluose, o, kai jo vaikai užaugo ir abu baigė ekonomikos studijas, ėmė rūpintis antrine įmone, kurios specializacija - nekilnojamasis turtas.

S. Valius tarp prioritetų išskiria pradėtą bendradarbiavimą su stambiu vokiečių mažmeninės prekybos parduotuvių tinklu „Lidl“ ir tikisi, kad, sėkmingai įgyvendinus sutartus darbus, bus padėti pamatai ir ateities projektams: „Taip pat svarbu sklandžiai baigti pradėtų daugiabučių namų renovaciją ir sukaupti užtektinai apyvartinių lėšų, kad patys galėtume investuoti.

Nors „CCM Baltic“ daugiau kaip pusę projektų pradeda tuščiame lauke, tačiau ji taip pat yra vykdžiusi viešųjų pastatų ar daugiabučių renovaciją. Viena iš pagrindinių išmoktų pamokų, - kad čia įprasti vėlavimai, todėl neretai sunku suvaldyti pinigų srautus: tarkime, klientai turėtų sumokėti už dviejų mėnesių, tačiau atgauni tik po penkių. Pasirodo, užsakovai pradėjo darbus dar nė negavę finansavimo.

„Vykdysime mokyklų renovaciją, bet daugiabučių renovacijos konkursuose ateityje nedalyvausime.

Išvados

Daugiabučių renovacija - sudėtingas procesas, reikalaujantis atsakingo požiūrio iš visų dalyvių: rangovų, gyventojų ir institucijų. Problemų sprendimas reikalauja bendradarbiavimo, operatyvumo ir aiškios komunikacijos. Tik tokiu būdu galima pasiekti, kad renovacija būtų naudinga visiems gyventojams ir prisidėtų prie gražesnės ir energetiškai efektyvesnės Lietuvos.

Pagrindinės problemos ir iššūkiai:

• Vėluojantys darbų atlikimo terminai.
• Gyventojų nepasitenkinimas darbų kokybe.
• Statybininkų trūkumas ir maži atlyginimai.
• Biurokratiniai trukdžiai ir viešųjų pirkimų ypatumai.
• Nepakankamas gyventojų informavimas ir įtraukimas į procesą.

Galimi sprendimo būdai:

• Griežtesnė rangovų atranka ir kontrolė.
• Sankcijos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
• Atlyginimų statybininkams didinimas.
• Procesų optimizavimas ir biurokratinių kliūčių mažinimas.
• Aktyvesnis gyventojų įtraukimas į renovacijos procesą.

Statistikos lentelė apie renovaciją Lietuvoje

tags: #ccm #baltic #renovacijos