Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse, įsigaliojusiame 2001 m. liepos 1 d., įtvirtintos dvi hipotekos rūšys: sutartinė ir priverstinė.
Pagrindinė hipotekos funkcija - apsaugoti įsipareigojimų įvykdymą. Hipotekai būdinga sekimo teisė, teisinėje literatūroje aiškinama kaip teisė, sekanti paskui daiktą (o ne paskui asmenį), kai įkeista daikto nuosavybė iš vieno asmens pereina kitam. Ši nuostata pateikta Civilinio Kodekso 4.171 str. 9 d. Be to, hipoteka išlieka, padalijus įkeistą nekilnojamąjį daiktą bei sujungus įkeistus nekilnojamuosius daiktus (CK 4.172 str. ir 4.173 str.).
Hipotekos institutas patikimai apsaugo kreditorius teises dėl jo teikiamų privilegijų hipotetiniams kreditoriams, efektyvaus nuostolių išieškojimo iš įkeisto turto mechanizmo, dėl išsamios bei patikimos informacijos apie turto įkeitimus prieinamumo. Dažniausiai pasaulyje paplitęs turto įkeitimo būdas.
CK 4.170 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos sąvoka, kuri apibrėžiama taip: esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui.
Įkeitus skolininko turtą, t.y. įregistravus hipotekos lakštą, šio lakšto originalas yra saugomas kreditoriaus, todėl prašymą baigti hipoteką turi pateikti kreditorius hipoteką įregistravusiam hipotekos skyriui.
Šioje vietoje atsiranda tam tikri nesklandumai. Skolininkas, įvykdęs reikalavimą pagal hipotekos lakštą, turi laukti, kol kreditorius pateiks hipotekos skyriui hipotekos lakšto originalą su įrašu apie visų hipotekos reikalavimų įvykdymą. Priešingu atveju, hipoteka nebus išregistruota, kas sukelia nepatogumus skolininkui.
Tačiau praktikoje įsivyravusi kita tvarka: skolininkui hipotekos lakšto originalą kartu su pažyma apie reikalavimo įvykdymą, kreditorius perduoda iškart po reikalavimo įvykdymo ir skolininkas pats kreipiasi su prašymu į hipotekos skyrių dėl hipotekos išregistravimo. Išanalizavus šią situaciją galima teigti, kad ši praktika yra teisinga, nes skolininkas yra suinteresuotas, jog hipoteka būtų išregistruota iškart po įsipareigojimo įvykdymo, todėl teisinga, kad skolininkas turi eikvoti savo laiką ir pinigines lėšas dėl savo įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimo panaikinimo.
Prašymas baigti hipoteką turi būti išnagrinėtas per 3 darbo dienas po prašymo pateikimo. Hipotekos išregistravimo iš centrinio hipotekos registro momentas yra hipotekos pasibaigimo momentas.
Jei suėjus skolos grąžinimo terminui hipotekos kreditorius atsisako priimti hipoteka užtikrintos prievolės dalyką, skolininkas gali įmokėti atitinkamą sumą į hipotekos įstaigos depozito sąskaitą.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintos dvi hipotekos rūšys: sutartinė hipoteka, kylanti iš kreditoriaus ir skolininko rašytinio susitarimo vadinamo hipotekos lakštu, ir priverstinė hipoteka, kuri atsiranda tik teismo sprendimu ar įstatyme numatytais atvejais. Jos įregistravimui pakanka vienašalio kreditoriaus prašymo, kai tuo tarpu sutartinės hipotekos lakštas pasirašomas tiek kreditoriaus, tiek skolininko bei patvirtinamas notaro.
Priverstinės hipotekos atsiradimo procese skolininkas nedalyvauja, dažniausiai apie tai jis sužino tik gavęs pranešimą iš hipotekos skyriaus, kuriame buvo įregistruota priverstinė hipoteka jo turtui. Šiai hipotekos rūšiai Lietuvoje skiriama mažiau dėmesio.
Priverstinė hipoteka - tai kreditoriaus vienašalis prašymas hipotekos teisėjui įkeisti skolininkui nuosavybės teise priklausantį turtą. Įstatyme numatomos sąlygos, kurioms esant įmanoma įregistruoti priverstinę hipoteką.
Tačiau vien numatytų sąlygų įvykdymas negarantuoja tiek kreditoriaus, tiek skolininko teisių apsaugos, įregistravus priverstinę hipoteką. Jos įregistravimo procedūra reikalauja labai didelis pastangų bei laiko ir piniginių lėšų. Pats procesas yra komplikuotas ir nėra tinkamai detalizuotas Lietuvos teisės aktuose.
Priverstinė hipoteka gali atsirasti tik įstatymo arba teismo sprendimo pagrindu ir tik paties įstatymo numatytais atvejais. Šie atvejai įvardijami Civiliniame kodekse.
Civiliniame kodekse numatyti atvejai, kai gali būti registruojama priverstinė hipoteka:
- Išlaikymo išieškojimas.
- Mokesčių prievolių užtikrinimas.
- Statybos ir rekonstrukcijos darbai.
- Teismo sprendimai dėl pinigų išieškojimo.
- Skyrybų atveju, kai teismas priteisia alimentus.
Priverstinė hipoteka registruojama prieš skolininko turtą, iš kurio kreditorius gali pradėti priverstinį skolos išieškojimą bet kuriuo momentu, be jokio įspėjimo apie įsiskolinimo priežastis. Teismas, nagrinėjant bylą dėl vaikų išlaikymo skyrybų atveju, gali taikyti vaiko išlaikymo apsaugos priemonę - priverstinę hipoteką.
Teismas gali nustatyti priverstinę hipoteką prieš priimdamas sprendimą dėl išlaikymo, taip pat proceso metu arba net po sprendimo priėmimo.
Pažymėtina, kad šis siekis ir nors tinkamas įgyvendinimas garantuotų kreditoriaus teisių apsaugą bei greitą ir efektyvų skolininko įsipareigojimų įvykdymą. Tačiau ar šie tikslai buvo įgyvendinti, ar užsibrėžti siekiai ir norai atliko paskirtas funkcijas?
Pagal pateikiamą centrinės hipotekos registro veiklos ataskaitą, matome, kad priverstinė hipoteka yra labai retai naudojama kaip įsipareigojimų įvykdymą užtikrinanti priemonė. Turto areštas yra laikina (procesinė) priemonė, todėl jos taikymu gali būti daroma reikšminga įtaka nuosavybės teisių įgyvendinimui.
Jau aštuoneri metai praėjo nuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, kuriame įtvirtintas naujasis priverstinės hipotekos institutas. Per visą šį laiką nebuvo suformuotas vienareikšmis ir konkretus priverstinės hipotekos apibrėžimas, nes praktikoje ji yra labai retai taikoma. Bet kaip galima taikyti dažnai tokią įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonę, kurios atsiradimo pagrindai yra detalizuoti civiliniame kodekse ir kurios egzistavimas dar nėra žinomas daugeliui teisininkų.
Ši priemonė, kurios taikymas yra daug paprastesnis ir priimtinesnis mūsų visuomenei. Ar tikrai reikalingas toks įsipareigojimų įvykdymą užtikrinantis būdas, kurio atsiradimas griežtai numatomas LR civiliniame kodekse, o pati registravimo procedūra kelia tiek daug klausimų ir abejonių?
Atsakant į šias keltas hipotezes bei norint pasiekti darbo tikslą darbe yra taikomi deskriptyvinis, analizės, lyginamasis, apibendrinimo metodai. Deskriptyvinio metodo taikymas padėjo darbe atskleisti priverstinės hipotekos sampratą, jos turinį, bei jos funkcijas, taip pat atsiradimo pagrindus. Analizės metodas darbe buvo naudotas nagrinėjant priverstinės hipotekos reglamentavimą, teismų praktiką, mokslinę literatūrą.
Lyginamasis metodas buvo naudojamas palyginti priverstinės hipotekos reglamentavimą tiek Lietuvos Respublikoje, tiek Kvebeko Provincijoje ir Prancūzijos Respublikoje. Šios užsienio šalys pasirinktos dėl to, kad jų teisinėje sistemoje priverstinė hipoteka įtvirtinta daug seniau nei Lietuvos ir šios šalys teisinėje sistemoje sukaupta didesnė patirtis dėl priverstinės hipotekos naudojimo. Apibendrinimo metodo pagalba buvo apibendrinta šio darbo skyriuose nagrinėta informacija ir atsakyta į klausimus.
Sutartinė hipoteka
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintos dvi hipotekos rūšys: sutartinė hipoteka, kylanti iš kreditoriaus ir skolininko rašytinio susitarimo vadinamo hipotekos lakštu, ir priverstinė hipoteka, kuri atsiranda tik teismo sprendimu ar įstatyme numatytais atvejais. Jos įregistravimui pakanka vienašalio kreditoriaus prašymo, kai tuo tarpu sutartinės hipotekos lakštas pasirašomas tiek kreditoriaus, tiek skolininko bei patvirtinamas notaro. Analogiškai kaip ir Lietuvoje, Kanados Kvebeko provincijos civiliniame kodekse...
tags: #centrinei #hipotekos #istaigai #siunciamas #pranesimas #kai