Sodyba Lauke Žiemą: Gyvenimo Aprašymas Lietuvoje

Žiema, ypač Šiaurės pusrutulyje, dažnai primena žiemos miegą, kai gamta nurimsta, o gyvūnai pasiruošia žiemoti. Daugelis žmonių taip pat linkę ieškoti šilumos ir ramybės. Tačiau gyvenimas žiemą neturi sustoti - neverta vien tinginiauti ir skųstis oru.

Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip atrodo sodyba lauke žiemą Lietuvoje, kaip žmonės leidžia laiką kaime žiemą, bei paliesime etnografinius aspektus.

Kūčios Kaime: Šventinis Lauko Aprašymas

Nors pastarosiomis vasaromis dažnai keliaujame į vienkiemį, tačiau žiemomis jis lieka tuščias. O šiandien pirmą kartą po 20 metų Kūčios vėl kaime… Sniego kieme mažiau nei kadaise, keliauti į mišką jau nebereikia, nes sodybos gilumoje prie kūdros žaliuojanti eglė taip dailiai nuaugo, kad ir vienos jos šakos užtenka šventės nuotaikai sukurti.

Užtat padabinom ją žaisliukais, kuriais pirmąkart savo eglutę puošė vos šešerių sulaukusi mama, vėliau kasmet per žiemos atostogas gėrėdamiesi jais užaugome ir mudu su sese… Mano mylimo apuoko galva įskilo ir pilve jau žioji šiokia tokia skylė, bet praėję dešimtmečiai nepritemdė žaisliuko spindesio.

Šiltuose namuose pakvipus džiovintiems baravykams, prisimenu Nepriklausomybės priešaušryje šioje troboje švęstas Kūčias: virtuvėn susirinkę namiškiai komentuodavo per Lietuvos radiją transliuojamas „Amerikos balso“ žinias, vėliau programoje skambėdavo vaikų choro atliekamos Kalėdų giesmės.

Ir kai uždegus žvakutę po maldos tėtė pradės dalinti kalėdaitį, laikas ir erdvė tarsi nustos egzistavę, nes visi, kurie dabar toli ir net tie, kuriuos paprastai laikome išėjusiais, bent akimirką susirinks drauge: štai arčiausiai matysiu susikaupusius šeimos narius, toliau už stalo kukliai besišypsančius ir mąslius senelių veidus, girdėsiu jų trumpą prakalbą, linkint visiems gero, kviečiant prie Kūčių stalo jungtis ir biteles…

Mamos rūpesčiu, valgysime patiekalus, pagamintus pagal receptus, išlikusius dar nuo tada, kai Kūčias ruošė tėvų tėvai. Šventą vakarą netils istorijos, kaip gyventa, ko tikimės, gražiais žodžiais palydėsime savam kelyje sutiktus žmones. Paskui ataidės vaikystė: mintyse grįšiu į vėliausią vakaro akimirką, kai sutilindžiavus varpeliui lėkdavom su sese į naktį sode ieškoti dovanų!

Tais laikais ankstų Kalėdų rytą traukdavom į Mišias Pašušvio Visų Šventųjų bažnyčioje. Nors dabar ji taip pat visapusiškai atsinaujinusi, o ir mes vėl galėtume atkeliauti, tačiau šiemet, kaip ir visiems, neteks tuo pasidžiaugti. Todėl dar Kūčių vakarą maldos tarsi šviesūs dūmai ramiai kils į dangų iš sodybų abipus Šušvės slėnio.

Kai mažas būdamas matydavau savojo kaimo bendruomenę kartu besimeldžiančią ir giedančią nedidelėje bažnyčioje - tokį ir įsivaizduodavau Kūčių vakarą Betliejuje prieš 2000 metų. Besiklausydamas pamokslo, sekdavau ir kunigo gestus, tyrinėdavau jo drabužio spalvas, raštus, akimis stabteldavau prie Kryžiaus kelio paveikslų. Paskui žvilgsnis nukrypdavo į žvakių apšviestus parapijiečius, lėtai žengiančius priimti Ostijos. Mąstydavau, kas įvyksta jiems ištarus „Amen“? Kas bus su manuoju gyvenimu?

Panašu, kad žmonijos pastangos išlikti tampa ir vienu iš didžiausių tikėjimo išbandymų. Pirmąsyk praradome galimybę aplankyti prakartėlę, kad išvystume ėdžiose mojuojantį kūdikį, tačiau gal esmės tai nekeičia, juk užaugęs Jėzus ištars: „Palaiminti, kurie tiki nematę“ (Jn 20, 29) Dievas lieka vienu iš nedaugelio, jeigu ne vieninteliu, kuris net šiuo varginančiu metu be nuotolio išklausys ir supras širdį atvėrusį tikintįjį.

Tai turėtų nuraminti tuos, kurie, saugodami mylimus žmones, šiemet jų neaplankys, lygiai taip turėtų paguosti tuos, pas kuriuos niekas šįvakar neužsuks. Kada giliau negu šiomis savaitėmis, kai tapome tokie pažeidžiami, būtume labiau supratę, kokie mums reikalingi kiti žmonės?..

Mūsų šeima laiminga, kad per patį viruso siautėjimą, tegul ir nelengvai, pavyko atkurti senelių namus ir kad per Kūčias čia rusens ugnelė. Tai kelis dešimtmečius trukusi svajonė ir dabar išsipildžiusi galbūt už mūsų meilę jiems?.. Ir aš tikiu, kad kiekvienas, kuris iš tikrųjų myli, anksčiau ar vėliau pasieks džiaugsmą, nes ir pandemija praeis, o meilė liks amžinai. Ko gero, atsisveikindami su sunkiais 2020 metais turėtume laikytis romiai, kad ir mus išvydęs Kūdikis ne pravirktų, bet nusišypsotų.

Kūčios kaime

Kaip Aktyviai Praleisti Žiemą Sodyboje

Paruošėme penkis praktiškus patarimus, kaip išlikti aktyviems ir gerai jaustis žiemą:

1. Daugelis žmonių žiemą mėgsta įsitaisyti viduje su puodeliu arbatos ir geru filmu.
2. Ar pastebėjote, kad po treniruočių dažnai apima džiaugsmas, energija ir pasitenkinimas? Sportuojant, ypač šviežiame žiemos ore, užplūsta hormonai, gerinantys tiek gerą fizinę, tiek psichinę savijautą. Šaltis dažnai būna ta priežastis, dėl kurios žmonės nesiryžta išbandyti žiemos sporto šakų, tokių kaip čiuožimas, slidinėjimas, snieglenčių sportas, žygiai, bėgimas ir kt. Tačiau viskas priklauso nuo tinkamos aprangos ir pasiruošimo. Net jei dar nesijaučiate pasirengę autis pačiūžas ar šokti ant snieglentės, išeikite iš komforto zonos nustatydami mažesnius tikslus. Pavyzdžiui, kasdien eikite trumpai pasivaikščioti, kartą per savaitę išsiruoškite į mini žygį arba tiesiog siekite kasdienio žingsnių skaičiaus.
3. Nors užsiėmimai lauke teikia džiaugsmo, yra daugybė galimybių mėgautis žiema ir viduje. Nesvarbu, ar tai būtų laikas su gera knyga, rankdarbiai ar ėjimas į koncertus ar teatro spektaklius, raskite veiklą, kuri teikia jums džiaugsmo ir padeda išlikti pozityviems.
4. Pasistenkite paversti tai, kad jums žiemą patinka, motyvacijos ir įkvėpimo šaltiniu. Asociacija tarp produktyvios ir malonios veiklos gali įtvirtinti paveikią naudingų įpročių grandinę. Ši prielaida paaiškinta knygoje „Įpročio galia“ (angl. „The Power of Habit“), kurią parašė Pulitzerio premijos laureatas Charles Duhigg. Įsivaizduokite, kad reikia atlikti darbą, kuris jums ne itin patinka, pavyzdžiui, sutvarkyti namus. Vietoje to, kad jo vengtumėte, galite jį susieti su kuo nors, kas jums patinka. Pavyzdžiui, tvarkydamiesi galite klausytis savo mėgstamos grojaraščio. Lygiai taip pat uždegę kvapnią žvakę ar apsivilkę jaukų megztinį galite sukurti teigiamą ritualą ir paversti malonesniais kitus darbus.
5. Žiema savo ramesniu tempu suteikia unikalią galimybę pasirūpinti savo gyvenamąja erdve. Skirtingai nuo vasaros šurmulio, šaltieji mėnesiai suteikia progą įgyvendinti seniai atidėtas namų gražinimo idėjas. Išnaudokite natūralią šviesą. Įleiskite kuo daugiau natūralios šviesos, atitraukdami užuolaidas dienos metu. Paeksperimentuokite su dirbtine šviesa. Kai saulė nusileidžia, transformuokite savo erdvę šiltu žvakių, spalvotų girliandų ir aplinkos švytėjimu. Dekoruokite namus šviesiomis spalvomis. Apsvarstykite galimybę perdažyti sienas šviesiomis spalvomis, kad kambariai atrodytų šviesesni. Pasirinkite šviesių spalvų baldus ir kilimus. Įneškite žalumos.

Vasara su daugybe užsiėmimų gali blaškyti, tačiau žiema suteikia galimybę skirti pirmenybę rūpinimuisi savimi ir namų tobulinimu. Įgyvendinę aprašytas strategijas, galite sukurti jaukią ir kviečiančią pasibūti aplinką, kuri palaikys jūsų gerą savijautą ir pozityvų požiūrį.

Žiemos pramogos sodyboje

Etnografiniai Aspektai: Lietuvos Etnografijos Muziejus

Lietuvos etnografijos muziejus įkurtas 1966 m. buvusio Pievelių kaimo vietoje. Čia tais metais buvo surengta ekspedicija, fiksuotos senosios sodybos, kraštovaizdis. Darbas muziejuje visada kupinas atradimų, netikėtumų.

Pernai, tvarkant senus dokumentus, visai netikėtai buvo rastos dvi bylos su labai vertinga etnografine medžiaga apie Pievelių kaimo žmones. Atsiminimus apie šį kaimą 1985-1986 m. Rudauskienė kurį laiką dirbo ekspozicijos konsultante Dzūkijos sektoriaus Rudaminos sodyboje, o žiemomis talkindavo muziejaus darbuotojams. Ji apklausė Bernardą Paškevičių, gimusį 1912 m.

Sodyba stovėjo vakarinėje kaimo dalyje (dabar LEM Žemaitijos etnografinis sektorius). B. Paškevičiaus seneliai ir tėvai nuo senų laikų gyveno Pievelių kaime. Tėvas Izidorius mirė 1920 m., o motina Agota Kiškionytė - 1927 m. Tėvai valdė 7 ha žemės, kuri buvo smėlėta, pusė žemės užleista krūmais bei pievomis. Šeimoje augo broliai Antanas (g. 1895 m.), Zigmas, seserys Veronika ir Anelė. Zigmas tapo Navickų (pravardžiuojamų Griškais) žentu ir gyveno tame pačiame Pievelių kaime (dalyje, kur dabar Aukštaitijos etnografinis sektorius).

1927 m. Lietuvoje verbavo žmones darbams į Braziliją. Bernardo mama taip pat pasiryžo vykti laimės ieškoti. Nuėjusi į Rumšiškių miestelio paštą atsiimti išvykimui gautų dokumentų, taip susijaudino, jog neišlaikė širdis ir pašte mirė. Bernardas žemę pasidalino su broliu Antanu. Jis gavo virš 4 hektarų prastesnės žemės, o seserys nutekėjo į tolimesnius kaimus.

Paškevičiaus sodybą sudarė gyvenamasis namas gryčia, tvartas ir klojimas. Kiemas buvo aptvertas statinių tvoromis. Prie trobos augo 3 obelys ir 3 kriaušės. Gryčia buvo dviejų galų, labai sena, dar senelių statyta iš kirviais tašytų rąstų. Stogas dengtas šiaudais. Seniau gryčia buvo dūminė, su aukštiniu. Tik 1902 m. pastatė du kaminus iš savo gamybos plytų, o aukštinį užkalė lentomis. Langai buvo keturi, maži dvistikliai, su langinėmis, kurias dažniausiai žiemą nakčiai užkabindavo.

Lubos - vožtinės, neobliuotų lentų, balkiai neapkalti. Priemenė ir kamara be grindų. Tik namo galuose, gryčiose, buvo grindys, nes brolis Antanas įsikūrė atskirai, kitame gale. A. Paškevičius vėliau gale kiemo pasistatė naują gryčią, tuomet seklyčias išnuomodavo vasarotojams žydams.

Gryčios viduje stovėjo stalas, ilgi suolai, lovos, ant karties buvo pakabintas lopšys. Ant jos kabino ir verpalus, padžiaudavo drabužius. Ant kampinės lentynėlės pastatydavo kryželį. Arčiau durų kabėjo rankšluostinė su puošnesniu rankšluosčiu, šaukšdėtė. Ant sienos kabėjo laikrodis su pasvarais. Lubas, sienas, krosnis, langus kasmet baltino kalkėmis. Lempas, veidrodį, šventus paveikslus, šaukšdėtę, kampinę lentynėlę puošė popieriaus karpiniais bei gėlėmis. Lovas klojo kasdien, pagalves dėjo ant lovatiesių viršaus, pažeme išleisdavo baltus nėrinius. Per šventes klodavo gražesnėmis lovatiesėmis, pagalves apvilkdavo baltais užvalkalais. Prieš tai nušveitę, stalą užtiesdavo balta staltiese. Šveisdavo ir suolus, grindis, šaukštus. Taip pat paklodavo ant grindų austinius takus.

Dabartinio LEM Žemaitijos etnografinio regiono vietoje netoli viena kitos buvo šios sodybos: Bernardo Paškevičiaus (4 ha 60 arų žemės), Jono Paškevičiaus (apie 7 ha) ir Augusto Paškevičiaus (apie 7 ha). Juos pravardžiavo Melnikais, nes netoli Pravienos upelio buvo užtvanka ir vandens malūnas (savininkas Stankevičius). Paškevičiai dažnai ten eidavo dirbti, dėl to ir buvo gavę tokią pravardę.

Sodybos Augalų Priežiūra Žiemą

Pirmiausia tai priklauso nuo augalo rūšies. Yra augalų, kurie puikiai peržiemoja nedengti visai nedideliuose vazonuose ir neiššąla. Atspariausi spygliuočiai Nedidelis vazonas šiuo atveju būtų kibiro dydžio, maždaug 10-20 litrų talpos. Vieni atspariausių yra spygliuočiai. Kadangi daugelis pušų, kadagių bei kai kurios eglių rūšys natūraliai gamtoje iškenčia stiprius šalčius, tai ir vazonuose auginami šie augalai yra pakantūs speigui.

Pačios atspariausios yra kalninės ir paprastosios pušys; paprastieji, kazokiniai, kininiai ir gulstieji kadagiai; paprastosios ir dygiosios (arba sidabrinės) eglės. Žinoma, jeigu vienišas ir nepridengtas vazonas stovės 25-35 laipsnių šaltyje kiaurai perpučiamas vėjo - neištvers ir atspariausias augalas. Ganėtinai atsparūs yra kai kurie lapuočiai medžiai ir krūmai, kurie natūraliai auga mūsų krašte. Tai paprastieji ąžuolai, liepos, beržai, alksniai, skroblai, klevai, uosiai, tuopos, gudobelės, taip pat šeivamedžių, sedulų, erškėčių, karklų bei kt. krūmai.

Patys lepiausi yra visžaliai, t. y. žiemą nenumetantys lapų, ir iš šiltesnių kraštų atkeliavę augalai. Tai rododendrai, magnolijos, alyvos, budlėjos, hebės, putinai, hortenzijos ir kt. Šie augalai sunkiai žiemoja vazonuose. Prie įstaigų į vazonus dažnai sodinamos mažosios baltosios eglutės Conicos, kartais dar vadinamos kanadinėmis, yra gana atsparios šalčiui, bet pavasarį jos pasidaro negražios dėl kitos priežasties - ankstyva pavasario saulė vasario-kovo mėnesiais nudegina jų spygliukus.

Antras svarbus dalykas lauke žiemojančiam augalui - vazono dydis. Kuo vazonas mažesnis, tuo augalui bus šalčiau. Apytiksliai apie 1 kub. m dydžio vazonų nereikia papildomai šiltinti, užteks natūralios grunto ir šaknų šilumos. Mažesniuose vazonuose pasodintus augalus reikėtų apsaugoti. Yra saugomi du dalykai: augalo viršus, t. y. kamienas ir šakos, ir pats vazonas, kuriame auga šaknys.

Jeigu turite galimybę ir vazoną galite pakelti, įkaskite jį į žemę su visu augalu iki pat vazono krašto. Jeigu įkasti negalite, būtina imtis kitų priemonių. Tiek patį vazoną, tiek augalą galima aprišti įvairiomis šildančiomis priemonėmis - eglišakėmis, drobiniu maišu ar balta daržo plėvele. Tinka ir kartonas ar seni laikraščiai, tik svarbu, kad jie nesušlaptų nuo kritulių. Todėl vazonas turėtų stovėti po stogeliu, nes paspaudus šalčiams šlapias popierius suledės į gabalą ir, užuot šildęs, dar labiau šaldys.

Jeigu vazonas stovi ant grindinio trinkelių, ant akmeninio ar betoninio paviršiaus arba tiesiog ant žemės, geriausia po dugnu pakišti medinę lentą, putplasčio ar plastiko gabalą, kuris neleis stipriai įšalti šaknims.

Jeigu norite apsaugoti ne vieną, o keletą vazonų - sustatykite juos kiek įmanoma arčiau vieną šalia kito, apvyniokite baltos daržo plėvelės gabalu šonus ir uždenkite keliais sluoksniais viršų. Kitas būdas - viską kruopščiai uždangstyti eglišakėmis. Į tuščius tarpus tarp vazonų galima pripilti sausų durpių.

Žiemojantiems vazonuose augalams svarbus dar vienas dalykas, kuris kažkodėl retai prisimenamas: numetęs lapus ir užmigęs žiemos miegu augalas vis tiek vegetuoja - jis kvėpuoja ir garina drėgmę. Tai aktualu kalbant apie tuos augalus, kurie žiemoja lauke po stogu arba dėl sandaraus uždangstymo natūraliai negauna lietaus ir sniego, galinčių sudrėkinti žemę.

Žinoma, jei vazonai stovi prie įėjimo ar kitoje viešoje erdvėje, apdangstyti skarmalais ar popieriais jie tikrai neatrodys puošniai. Tačiau eglišakės ar drobinis audeklas, ant kurių galima pakabinti ir kalėdinių puošmenų, vaizdo tikrai nesugadins. Be to, sodo ar namų ūkio reikmenų parduotuvėse galima įsigyti specialiai pasiūtų dailių apdangalų ar maišų, skirtų augalams žiemą uždengti.

Tad jeigu vazonas per žiemą išdžius - drėgmė juk pamažu garuoja net esant minusinei temperatūrai, - augalas pavasarį gali tiesiog nesužaliuoti, nes bus nudžiūvęs. Todėl bent kartą per mėnesį patikrinkite, ar žemė vazone nėra sausa, ir paliekite, kai lauke temperatūra pliusinė.

Augalų priežiūra žiemą

Atspariausi Augalai Žiemą:

Žiema sodyboje gali būti ne tik ramybės, bet ir aktyvaus poilsio metas. Tinkamai pasiruošus ir įvertinus gamtos sąlygas, galima mėgautis įvairiomis pramogomis ir veiklomis. Be to, svarbu nepamiršti pasirūpinti augalais, kad jie sėkmingai peržiemotų ir pavasarį vėl džiugintų savo grožiu.

tags: #tevu #sodyba #laukas #ziema