Daugiabučių renovacija - tai vienas svarbiausių procesų, užtikrinančių gyvenamųjų pastatų ilgaamžiškumą, mažesnes šildymo išlaidas ir didesnį komfortą gyventojams. Lietuvoje didžioji dalis daugiabučių pastatyti dar sovietmečiu, todėl šiandien jie nebeatitinka šiuolaikinių energinio efektyvumo ir saugumo reikalavimų.
Renovacijos esmė - tai energijos taupymo priemonių diegimas, siekiant sumažinti šilumos nuostolius ir pagerinti pastato techninę būklę. Tai apima fasado, stogo, rūsio perdangos šiltinimą, langų ir durų keitimą, šildymo bei vėdinimo sistemų atnaujinimą. Daugiabučių renovacija nėra vien išorinis pastato atnaujinimas - tai ilgalaikė investicija į gyvenimo kokybę, energijos taupymą ir aplinkos apsaugą.
Renovacijos procesas dažnai prasideda nuo techninių idėjų ar finansavimo paieškų, viskas turėtų prasidėti nuo tvarkingos dokumentacijos. Aptarsime svarbiausius daugiabučio namo renovacijos etapus.
Kodėl verta renovuoti daugiabutį?
Didžioji dalis senesnių daugiabučių praranda didelį kiekį šilumos per nesandarias sienas, stogą ir langus. Po renovacijos šie nuostoliai ženkliai sumažėja - gyventojai gali sutaupyti iki 50 % šildymo išlaidų, o pastatas tampa energetiškai efektyvesnis. Renovacija suteikia ir kitų privalumų - pagerėja būsto mikroklimatas, nelieka skersvėjų, sienos išlaiko šilumą, o drėgmės lygis tampa tolygesnis.
Renovacija svarbi ir iš ekologinės perspektyvos. Atnaujinus daugiabutį, sumažėja energijos suvartojimas, o tai reiškia mažesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Valstybė šiuo procesu siekia dviejų tikslų: mažinti energijos švaistymą ir skatinti miestų atsinaujinimą.
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus projektų vadovė Nijolė Genovaitė Graužinytė pabrėžia, kad renovacijos atsipirkimą reikėtų vertinti plačiau nei vien finansine prasme. Atnaujinus daugiabutį, gyventojai ima kitaip rūpintis bendru turtu, atsiranda bendruomeniškumo jausmas ir atsakomybė už aplinką. Sutvarkius šildymo sistemą, apšiltinus sienas, išnyksta problema, kai vienuose butuose per karšta, o kituose - vos 15 laipsnių. Šiluma tampa tolygi, o gyventojai pagaliau gali jaustis patogiai - be striukių ir megztinių žiemą. Tai tikrasis renovacijos rezultatas, kurį sunku išmatuoti pinigais: šiltesni, jaukesni namai, geresnė savijauta ir tvaresnis požiūris į savo gyvenamąją aplinką.
Vilnius Tech Statybos fakulteto Statybos valdymo ir nekilnojamojo turto katedros docentas dr. Darius Kalibatas pažymi, kad renovacijos poveikis gyventojų kasdienybei juntamas iš karto - namuose pagerėja mikroklimatas, sumažėja drėgmės ir pelėsio rizika, o patalpose palaikoma tolygi temperatūra. Apšiltintos sienos, sandarūs langai ir modernizuotos inžinerinės sistemos neleidžia šilumai išeiti laukan, o šalčiui patekti vidun. Taip namai tampa šiltesni ir sveikesni - nebesikaupia kondensatas, o kartu nesusidaro kvėpavimo takams žalingos sąlygos. Dar daugiau, įrengus oro rekuperacijos sistemas, patalpose nuolat cirkuliuoja šviežias oras, todėl patalpoms vėdinti nebereikia atidarinėti langų ir prarasti šilumos.
Atnaujinus daugiabutį, apšiltinus fasadą, sutvarkius šildymo sistemą ar įrengus rekuperaciją, šilumos nuostoliai gerokai sumažėja, todėl ir sąskaitos už šildymą tampa mažesnės. Anot D. Kalibato, kuo daugiau investuojama į kokybiškus atnaujinimo sprendimus, tuo labiau sumažėja išlaidos ir padidėja renovacijos nauda.
Atnaujintas daugiabutis tampa patrauklesnis ir rinkoje, pažymi D. Kalibatas. Palyginus du panašius pastatus - vieną renovuotą, kitą ne - modernizuoto namo butų vertė visada būna didesnė. Tai lemia ne tik nauja išvaizda, bet ir geresnės konstrukcijos: renovacijos metu jos sustiprinamos, sutvarkomos susidėvėjusios sienų siūlės, atnaujinamas fasadas, pašalinamos drėgmės ir kondensato problemos. Tokie sprendimai prailgina pastato tarnavimo laiką ir užtikrina, kad būstas išliks patogus, šiltas ir patikimas dar daugelį metų.
Atnaujinus pastatus sumažėja šiluminės energijos sąnaudos, o kartu - ir į atmosferą išmetamo CO₂ kiekiai, kurie gali siekti šimtus tonų per metus. Kuo daugiau namų atnaujinama, tuo mažesnė tarša ir poveikis aplinkai. Be to, tai tvari alternatyva naujai statybai - renovacija leidžia prikelti senus daugiabučius naujam gyvenimui, išvengiant didelės statybų metu susidarančios taršos. Tai ne tik energetiškai efektyvus, bet ir aplinkai draugiškas kelias į modernesnį, tvaresnį gyvenimą.
Pagrindiniai renovacijos etapai
Daugiabučio butų savininkams pritarus namo renovacijai pradedamas rengti atnaujinimo projektas, kuris susideda iš kelių pagrindinių etapų. Kiekvienas iš šių etapų prisideda prie sėkmingo daugiabučio atnaujinimo projekto parengimo.
- Pirmas žingsnis - sukviesti gyventojų susirinkimą arba balsavimą raštu dėl daugiabučio namo butų savininkų dalyvavimo „Daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje“ pagal LR Vyriausybės patvirtintą modelį. Pirmiausia turi būti sukviestas gyventojų susirinkimas, kuriame apžvelgiama esama namo situacija, finansavimo sąlygos: valstybės paramos galimybės visam namui, kompensacijų - atskiriems asmenims. Vėliau susirinkimo iniciatorius pateikia susirinkimo ir priimtų sprendimų protokolą. Jei renovacijai pritaria 51 proc.
- Antrasis žingsnis - Jei buvo pritarta atnaujinimui (modernizacijai)i, pradedamas rengti atnaujinimo investicinis projektas. Tam reikės parengti daugiabučio namo energinio naudingumo sertifikatą ir investicijų planą. Investicijų plane numatomos namo atnaujinimo priemonės ir jų kaina. Parengiami du investicinių priemonių variantai.
- Trečiasis žingsnis - Parengtas investicijų planas yra pristatomas visiems butų savininkams projekto administratoriaus suorganizuotame susirinkime. Jo metu atsakoma į gyventojams kilusius klausimus, paaiškinama, kokia yra dabartinė namo techninė ir energinė būsena ir kodėl reikia įgyvendinti vieną ar kitą energiją taupančią priemonę. Investicijų plane numatytas biudžetas yra maksimalus. Investicijų planas koreguojamas pagal gyventojų išsakytus norus ir pristatomas kitame susirinkime. Planas tvirtinimas gyventojų susirinkime arba balsuojant raštu - jam turi pritarti 55 proc. būstų savininkų. Jeigu bus imamas kreditas, šiame etape būtina priimti sprendimą dėl lėšų skolinimosi.
- Ketvirtasis žingsnis - plano perdavimas BETA.
- Penktas žingsnis - skelbiamas techninio projekto bei ekspertizės darbų pirkimas. Projekto sprendinių pristatymas gyventojams. Projekto rengimas, ekspertavimas, statybos leidimo gavimas. Techninio darbo projekto ekspertizės pirkimas.
- Šeštas žingsnis - skelbiamas rangos darbų bei techninės priežiūros paslaugų pirkimas. Vykdomi rangos darbai. Atlikus 100 proc.
- Septintas žingsnis - teikiami dokumentai VšĮ Būsto energijos taupymo agentūrai dėl Valstybės paramos suteikimo. Jei savininkai atnaujinimo (modernizacijos) programos vykdymo eigoje (svarstant TDP sprendinius, vykstant Rangos darbams, priima sprendimus keisti ar pageidauja naujų priemonių įgyvendinimo, nei patvirtinta savininkų susirinkime pasirenkant IP variantą, procedūros prasideda nuo savininkų susirinkimo sprendimo inicijuoti IP korektūrą.
Susitikime pristatoma renovacijos programa, detaliai aptariami visi jos žingsniai, kompensacijos, paraiškos ir terminai. Būsto savininkai gali balsuoti ir pamatyti tolimesnius renovacijos etapus. Norint vykdyti namo renovaciją, reikalingi balsuoti 55 proc.
Dažniausiai investicinio plano rengėjas atvyksta į būsimą renovuotiną objektą. Namas apžiūrimas, įvertinamas pagal gyventojų pageidavimus bei reikalingus atlikti name renovacijos darbus. Per du mėnesius paruošiamas objekto investicinis planas. Teikiami A ir B pasiūlymų paketai.
- A paketas yra pigesnis. Jame numatomi tik pagrindiniai ir reikalingiausi daugiabučio atnaujinimo darbai, siūlomos pigesnės medžiagos. Šis paketas dažniausiai skiriamas pasiekti žemesnę energetinio efektyvumo klasę.
- B paketas atitinka aukštesnio energetinio efektyvumo klasę. Jame numatoma pakeisti kone visas komunikacijos sistemas. B pakete naudojamos kokybiškesnės, brangesnės medžiagos.
Parengtame investiciniame plane taip pat apskaičiuotos tikslios išlaidos, kiek kainuotų vienas ir kitas renovacijos paketas. Gyventojai išreiškia savo įžvalgas. Jie taip pat gali balsuoti dėl investicinio plano koregavimo. Jei pirminis ar koreguotas planas gyventojus tenkina, jie renkasi tarp pateiktų A ir B renovacijos plano paketų.
Būtina žinoti, jog už investicinio plano rengimo išlaidas turi padengti namo gyventojai. Visi reikalingi dokumentai ir pat patvirtinimai išsiunčiami „Šiaulių bankui“ (šiuo metu kreditus renovacijai suteikia tik šis bankas), jog būtų pasirašomos preliminarios kreditavimo sutartys. Tai reiškia, kad bankas patikrina, ar name nėra skolininkų, kurių, norint gauti kreditą, name gali būti tik iki 10 proc. Skola yra fiksuojama, jei vieno buto savininkas skolingas daugiau nei 170 eurų.
Jei visi dokumentai, patvirtinimai ir skolininkų sąrašai bankui yra tinkami, jis patvirtina, jog suteiks kreditą daugiabutyje vyksiantiems darbams. Atestuoti projektuotojai pagal investicinį planą parengia techninį darbo projektą. Tai vidutiniškai trunka nuo 6 mėnesių iki 1 metų.
Vėl teikiamas prašymas BETA, tikrinami ir tvirtinami reikalingi sertifikatai, nurodantys, kad po atliktos renovacijos namas atitinka numatytą energetinio efektyvumo klasę. BETA atlieka svarstymą, trunkantį apie mėnesį, ir atsiunčia paramos nutarimą.
Investicijų planas - vienas svarbiausių dokumentų renovacijos procese. Investicijų planą rengia atestuoti specialistai. Investicijų plano rengėjas atrenkamas vykdant pirkimą per www.cpo.lt. Investicijų plane numatomos namo būtinosios modernizavimo priemonės, jų energetinis naudingumas, apskaičiuojama numatomų priemonių įgyvendinimo kaina visam daugiabučiui namui bei kiekvienam butui atskirai. Sprendimas dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) įgyvendinimo priimamas po investicijų plano pristatymo butų ir kitų patalpų savininkams.
Daugiabučio namo atnaujinimo projekto rengimo etapai
| Etapas | Aprašymas |
|---|---|
| Namo energinio naudingumo įvertinimas | Energinio naudingumo sertifikato išdavimas |
| Investicijų plano rengimas | Energijos vartojimą mažinančių priemonių numatymas ir kainos nustatymas |
| Viešas investicijų plano aptarimas | Susirinkimas su gyventojais, klausimų-atsakymų sesija |
| Investicijų plano tvirtinimas | Gyventojų balsavimas (reikia 55% pritarimo) |
| Derinimas su BETA | Investicijų plano vertinimas ir derinimas |
Valstybės parama renovacijai
Lietuvoje daugiabučių renovacijai taikoma valstybės parama, šiuo metu teikiama pagal fiksuoto įkainio kvietimą. Dalis lėšų skiriama projektui parengti, techninei priežiūrai ir administravimui. Šios išlaidos kompensuojamos priklausomai nuo pastato naudingojo ploto. Kita dalis skiriama rangos darbams - tai pastato atnaujinimo, apšiltinimo ir inžinerinių sistemų modernizavimo išlaidos.
Asmenims, gaunantiems būsto šildymo išlaidų kompensaciją ir dalyvaujantiems daugiabučio namo renovacijoje, valstybė padengia renovacijos išlaidas. Butų savininkai, turintys teisę į kompensaciją už šildymo išlaidas, norėdami, kad valstybė kompensuotų jų išlaidas daugiabučio namo atnaujinimui, turi balsuodami pritarti daugiabučio namo atnaujinimui.
Kad atnaujintam pastatui būtų suteikta valstybės parama, po renovacijos jis turi pasiekti ne mažesnę kaip B energinio efektyvumo klasę ir ne mažesnį kaip 40 proc. šiluminės energijos sąnaudų sutaupymą. Tokiu būdu valstybės parama užtikrina, kad rezultatas bus ilgalaikis, energiškai efektyvus ir naudingas tiek gyventojams, tiek aplinkai.
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Vladas Trakimavičius pabrėžia, kad renovacijos procesas prasideda nuo pačių gyventojų sprendimo. Pirmasis žingsnis - butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas, kuriame dauguma turi pritarti dalyvavimui daugiabučių atnaujinimo programoje. Vis dėlto prieš priimant tokį sprendimą būtina išsamiai susipažinti su renovacijos eiga, kvietimo sąlygomis, galimomis paramos priemonėmis ir reikalavimais. Visa svarbiausia informacija pateikiama tinklalapyje modernizuok.apva.lt, kur išdėstyti programos etapai ir finansavimo galimybės, renovacijos vadove būsto savininkui. Be to, patarimų galima kreiptis į renovacijos administratorius ar APVA specialistus, kurie padeda gyventojams pasiruošti ir tinkamai organizuoti visą procesą.
Pasak Vlado Trakimavičiaus, renovacijos darbai prasideda nuo investicijų plano patvirtinimo, po kurio pasirašoma dvejų metų paramos sutartis. Vis dėlto, anot eksperto, praktikoje projektų įgyvendinimas dėl įvairių priežasčių gali užtrukti ir ilgiau - iki trejų metų. Užbaigus statybos darbus ir išdavus statybos užbaigimo aktą, butų savininkams išmokama valstybės parama bei pateikiami mokėjimo grafikai.
Pagal atnaujintą daugiabučių modernizavimo programą butų savininkai gali plėsti balkonus iki 1,3 metro gylio, o ten, kur jų iki šiol nebuvo - įsirengti visiškai naujus. Numatytos ir gamtą saugančios priemonės, pavyzdžiui, ant pastato galima įrengti dirbtines lizdavietes čiurliams bei kitiems paukščiams, taip išsaugant biologinę įvairovę. Be to, finansuojamos ir naujos priemonės - priedangų daugiabučių rūsiuose, elektromobilių įkrovimo stotelių bei dviračių saugyklų įrengimas.
Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės taikant įprastinės bei tvarios skydinės renovacijos technologijas galioja iki 2026 m. balandžio 1 dienos. Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS. Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Kokybiška renovacija Daugiabučio namo administratorius
tags: #daugiabuciu #namu #renovacijos #modernizacijos #eiga