Turto Inventorizacijos Aktas: Išsamus Pavyzdys ir Būtini Žinoti Aspektai

Kiekviena įmonė stengiasi apsaugoti savo turtą, efektyviai ir tikslingai jį naudoti. Vienas iš būdų užtikrinti efektyvų įmonės darbą - kilnojamojo ir ilgalaikio turto santykio nustatymas.

Inventorizacija - tai viso įmonės turto, tiek materialaus, tiek nematerialaus, patikrinimas natūra, siekiant nustatyti jo faktinę būklę ir palyginti ją su apskaitos duomenimis. Inventorizacijos duomenimis tikslinami apskaitos duomenys. Atlikus inventorizaciją, galima nustatyti turto trūkumą ar perteklių. Inventorizacijos rezultatai atsispindi finansinėje atskaitomybėje.

Lietuvos Respublikoje inventorizacijos tvarką reglamentuoja Inventorizacijos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719. Šios taisyklės nustato inventorizacijos atlikimo principus, terminus ir tvarką.

Inventorizacija atliekama siekiant apsaugoti turtą ir užtikrinti patikimą finansinę atskaitomybę. Jos metu tikrinami turto objektų būvimo įmonėje faktai.

Inventorizacijos Skirstymo Būdai

Literatūroje inventorizacija skirstoma įvairiai. Vienas iš inventorizacijos skirstymo būdų pateiktas 1 schemoje:

Pagal apimtį:

Visuotinė inventorizacija: tikrinamas visas įmonės turtas.
Dalies inventorizacija: tikrinama tik kurio nors turto dalis (pvz., atsargos sandėlyje arba tikrinamos tik mokėtinos skolos).

Pagal atlikimo būdą:

Faktinė inventorizacija: turto tikrinimas natūra (apžiūra, svėrimas, matavimas ir kt.).
Dokumentinė inventorizacija: tikrinami dokumentai, patvirtinantys turto įsigijimą, naudojimą ir nurašymą.

Pagal atlikimo laiką:

Planinė inventorizacija: atliekama periodiškai, pagal iš anksto sudarytą grafiką (pvz., parengiant metinę finansinę atskaitomybę).
Neeilinė inventorizacija: atliekama esant tam tikroms aplinkybėms (pvz., pasikeitus materialiai atsakingam asmeniui, nustačius trūkumą ar perteklių, įvykus stichinei nelaimei).

Inventorizacijos Etapai

Inventorizacija gali trukti gana ilgai - iki kelių mėnesių. Todėl tikslinga inventorizacijos darbus suskirstyti į kelis etapus:

Pasirengimas inventorizacijai.
Turto tikrinimas natūra ir dokumentų tikrinimas.
Rezultatų apibendrinimas ir įforminimas.
Sprendimų priėmimas dėl inventorizacijos rezultatų.

Inventorizacijos Komisija

Inventorizacija įmonėje prasideda nuo vadovo įsakymo. Komisija sudaroma iš atitinkamos kompetencijos darbuotojų. Įsakyme nurodoma inventorizacijos atlikimo data, inventorizuojamas turtas ir inventorizacijos komisijos sudėtis. Įsakymas paprastai rašomas ūkinių metų pradžioje, numatant planines inventorizacijas ir kada ši komisija atliks. Komisiją ypač patogu įmonėse, kur inventorizuojama periodiškai.

Inventorizacijos komisija - tai nuolatinė arba vienkartinė komisija, sudaryta vienai konkrečiai inventorizacijai atlikti. Jei įmonė vykdo savo veiklą struktūriniuose padaliniuose ar filialuose, sudaromos atskiros inventorizacinės komisijos kiekvienam padaliniui.

Įsakyme dėl inventorizacijos turi būti nurodytos inventorizacijos sąlygas bei reikalavimus.

Inventorizacijos Komisijos Sudėtis

Į inventorizacijos komisijos sudėtį įeina:

Komisijos pirmininkas.
Buhalteris.
Materialiai atsakingi asmenys.
Kiti įmonės darbuotojai (pvz., technologai, inžinieriai ir kt.).

Inventorizacijoje dalyvauja beveik visi įmonės skyriai. Įtrauktas vyriausiasis buhalteris.

Inventorizacijos Komisijos Funkcijos

Inventorizacijos komisija:

Organizuoja ir vykdo inventorizaciją.
Nustato inventorizuojamo turto faktinę būklę.
Palygina faktinius duomenis su apskaitos duomenimis.
Nustato neatitikimus (trūkumus, perteklius).
Išsiaiškina neatitikimų priežastis.
Teikia pasiūlymus dėl neatitikimų pašalinimo ir nuostolių atlyginimo.

Inventorizacijos Aprašai

Inventorizacijos rezultatai įforminami sudarant inventorizacijos aprašus. Inventorizacijos aprašas - tai dokumentas, kuriame nurodomas inventorizuojamo turto pavadinimas, kiekis, būklė ir kiti duomenys.

Pagal kiekvieną turto buvimo vietą sudaromi atskiri aprašai, t.y. objektai: pavyzdžiui, kabinetas Nr. 1, sandėlis ir t.t. Atskiri aprašai sudaromi pagal buhalterinės apskaitos sąskaitas, kuriose turtas apskaitomas.

Matavimo (svėrimo) aktai ir skaičiavimai pridedami prie aprašo. Inventorizavimo aprašai, kurie paliekami toje patalpoje, kurioje saugomas turtas. Inventorizuojant turtą rastas į apskaitą neįtrauktas turtas, kur nurašytos jo statybos/įsigijimo išlaidos. Turtas įkainojamas rinkos kaina.

Inventorizacijos aprašus sudaro inventorizacijos komisija, dalyvaujant materialiai atsakingam asmeniui. Aprašai turi būti užpildyti aiškiai, įskaitomai, netrinti ir nebraukyti. Jei daromos pataisos, jos turi būti patvirtintos visų komisijos narių ir materialiai atsakingo asmens parašais.

Inventorizacijos aprašai sudaromi trimis egzemplioriais. Pirmasis egzempliorius perduodamas buhalterijai, antrasis -atsakingam asmeniui, o antrasis -atsakingam asmeniui, trečiasis lieka inventorizacijos komisijai.

Aprašai turi būti sunumeruoti didėjančia tvarka. Žodžiais įrašomas paskutinio įrašo lape eilės numeris, kiekis, sudėjus visuose lapuose įrašytus kontrolinius skaičius. Neužpildytos lapo eilutės perbraukiamos. Klaidas inventorizavimo aprašuose galima taisyti tik inventorizacijos metu.

Šiuolaikinėje įmonėje inventorizacijos procesas gali būti labiau ar mažiau kompiuterizuotas. Sandėliuose prekėms identifikuoti naudojamas brūkšninis kodavimas. Naudojant brūkšninių kodų skaitytuvus ir instaliavus atitinkamą programinę įrangą, galima greitai ir tiksliai inventorizuoti turtą.

Inventorizacijos Rezultatų Įvertinimas ir Įforminimas

Buhalterija, gavusi inventorizacijos aprašus, sutikrina juose esančius duomenis su apskaitos duomenimis. Jei nustatomi neatitikimai, sudaromi sutikrinimo žiniaraščiai. Sutikrinimo žiniaraščiuose nurodomi neatitikimų atsiradimo priežastis.

Inventorizacijos komisija išnagrinėja neatitikimų priežastis ir teikia pasiūlymus dėl jų pašalinimo. Rastą perteklių paprastai siūloma užpajamuoti rinkos kainomis, pasitelkiant turto vertintojus. Trūkumas nurašomas į sąnaudas arba išieškomas iš materialiai atsakingų asmenų, įvertinus realias galimybes prisiteisti trūkumus. Sprendimą dėl trūkumo nurašymo ar išieškojimo priima įmonės administracijos vadovas arba savininkas, įformindamas tai įsakymu.

Pertekliaus nustatymo metu, tai klaida, kada ji buvo padaryta ir kaip nustatyta. Inventorizacijos komisijai gali paskirti pakartotinę inventorizaciją. Asmenų, ką laikyti įmonės nuostoliais.

Neatitikimų Registravimas Apskaitoje

Inventorizacijos rezultatai turi būti užregistruoti apskaitoje per 10 dienų. Taisant neesmines klaidas, t. y. reikšmingai neiškraipomi finansiniai duomenys, daromi įrašai atitinkamose sąskaitose. Nurašant trūkumą - netekimus, registruojami vienodai, t.y. nesikartojančių ūkinių įvykių rezultatais. Jeigu nerandamas į apskaitą įtrauktas ilgalaikis turtas, jo likutinė vertė nurašoma į sąnaudas. Jei turtas vis dar apskaitomas, nors jau nebegalioja gamybos licencija, reikia nurašyti jau negaliojančios licencijos likutinė vertė.

Svarbu atskirti, ar neatitikimai atsirado dėl apskaitos klaidų, ar dėl kitų priežasčių (pvz., stichinės nelaimės, vagystės ir pan.). Nuo to priklauso, kaip neatitikimai bus registruojami apskaitoje.

Pavyzdžiai

Pavyzdys 1: Įrangos inventorizacija

UAB „Aguona“ 2004 m. rugsėjo mėn. atlikus inventorizaciją, nustatytas įrangos trūkumas už 2000 Lt. Įmonė įsigijo įrangą už 900 Lt, parsivežė į gamybos cechą, sumontavo ir išbandė savo sąskaita. Įrenginys pradėtas naudoti 2004 m. Įrangos nusidėvėjimas skaičiuojamas 5 metų laikotarpį, likvidacinė vertė - 30 Lt.

Pavyzdys 2: Baldų inventorizacija

UAB „Aguona“ 2004 m. vasario 12 d. įsigijo baldų komplektą už 7000 Lt. Baldai pradėti naudoti įmonės veikloje 2004 m. balandžio pabaigos. Apskaitoje turi būti užregistruotos ir per 2004 m. balandžio - gruodžio mėn. priskaičiuotos nusidėvėjimo sąnaudos.

Pavyzdys 3: Automobilio inventorizacija

Įmonė 1998 m. sausio 10 d. įsigijo automobilį už 36 100 Lt. Nusidėvėjimo laikotarpis buvo baigtas skaičiuoti 2004 m. sausio mėn. Tačiau inventorizacijos metu nustatyta, kad automobilis dar tinkamas naudoti, t. y. trumpas jo nudėvėjimo laikotarpis. Tokiu atveju apskaitoje turi būti atstatoma 2004 m. sausio mėn. automobilio likutinė vertė, naudojant ypatinguosius straipsnius - pagautę ar netekimus.

Prieš atliekant inventorizaciją reikia įsitikinti, jog visos pirkimo, pardavimo, vidinio judėjimo, POS, atsargų bei gamybos operacijos yra perkeltos. Inventorizuojamų prekių sąraše turi būti visos prekės, kurioms atliekama inventorizacija. Inventorizuojamų prekių sąrašo formavimui spaudžiamas mygtukas "Sąrašo formavimas" . Patenkama į langą "Einamieji prekių likučiai". Čia reikia atfiltruoti ir nuskaityti prekes, kurios bus inventorizuojamos. Tai gali būti visos arba tik dalis prekių, pvz., tam tikros grupės. Rekomenduojama prieš nuskaitant uždėti požymį "Rodyti nulinius likučius" tam atvejui, kai programoje prekės likutis nulis, o inventorizacijos metu bus rasta tokia prekė.

Kai inventorizuojamų prekių sąraše jau suformuotas prekių sąrašas, spaudžiamas mygtukas"FIFO likučių fiksavimas" - užfiksuojami prekių likučiai pagal visas perkeltas operacijas. Reikia atkreipti dėmesį, kad operacijos data fiksavimui įtakos neturi - užfiksuojami tuo metu esantys Fifo likučiai. Operacija išsaugoma, bet neperkeliama. Vienam inventorizuojamų prekių sąrašui galima suformuoti keletą inventorizacijos operacijų. Tai patogu, kai inventorizaciją atlieka keli darbuotojai. Šiuo atveju prekių likučius geriau fiksuoti be kiekių, kad kiekvienas darbuotojas galėtų įvesti realiai rastus kiekius.

Jeigu aprašant inventorizuojamų prekių sąrašą buvo pasirinktas tipas „Nėra sąrašo“, tai inventorizacijos operacijoje reikės suvesti likučius, kaip detalias operacijos eilutes, nurodant prekių kodus ir kiekius. Paspaudus "Užpildyti lentelę" , prekės iš inventorizuojamų prekių sąrašo sukrenta į inventorizacijos operaciją, išskyrus tą atvejį, jeigu jo tipas buvo "Nėra sąrašo" . Jeigu tipas buvo "Su kiekiais", tai užsipildo ir stulpelis "Inv. Kiekis".

Jeigu inventorizuojamo prekių sąrašo operacija buvo suformuota pasirinkus sąrašo tipą „Su kiekiais“, tai lauke "Inv. kiekis" reikės daryti koregavimus tik tuo atveju, kai rastas kiekis nesutampa su fiksuotu, jeigu "Be kiekių" - reikės suvesti visų prekių inventorizacijos metu rastus kiekius. Jei inventorizacija buvo atliekama su kaupikliais, spaudžiamas mygtukas "Importas iš kaupiklių". Atsidaro kaupiklio operacijų langas. Nuskaitomos ir pažymimos "v" reikalingos kaupiklio operacijos. Spaudžiamas mygtukas "Informacijos perkėlimas".

Inventorizacijos fiksavimas atliekamas kai perkeltos visos inventorizacijos operacijos. Atidarius inventorizuojamų prekių sąrašą spaudžiamas mygtukas "Inventorizacijos fiksavimas". Kiekiai iš visų inventorizacijos operacijų sukrenta į lauką "Inv. Kiekis". Dar kartą sutikrinus ar teisingai suvesti prekių likučiai, atliekamas inventorizuojamų prekių sąrašo perkėlimas.

Jeigu kiekis teigiamas, prekės bus užpajamuojamos. Perkėlus atsargų operaciją, inventorizacija laikoma užbaigta. Po inventorizacijos prekių kiekiai apskaitoje sutampa su inventorizacijos metu rastu prekių kiekiu.

Kasmet įstaiga suderina tarpusavio skolų sumas ir įforminti tai suderinimo aktu. Kasmet įstaiga suderina tarpusavio skolų sumas ir įforminti tai suderinimo aktu. Kasmet įstaiga suderina tarpusavio skolų sumas ir įforminti tai suderinimo aktu.

Vieną dieną, išėjus inventorizacijos komisijai patalpos turi būti užrakinamos. Turi inventorizacijos komisijos pirmininkas. Prekių etiketes, patikrinus natūra atrankos būdu ne mažiau kaip 10 procentų šio turto. Dalyvaujant patikrino natūra ir įrašė į aprašą, todėl inventorizacijos komisijai pretenzijų neturiu.

Nustatytas turto perteklius užpajamuojamas. Įsakymu nurašoma į išlaidas tais atvejais, kai trūkumai yra kruopščiai patikrinti ir kaltininkai nenustatyti.

Turtinės atsakomybės taikymas pagal DK 33 str. Aprašą-sutikrinimo žiniaraštį, todėl inventorizacijos komisijai pretenzijų neturiu.

Skolininko pavadinimas, skolos (gautinos arba mokėtinos) suma, jos atsiradimo data, suderinimo datą, numatomą skolos grąžinimo terminą, kreditoriams, patikslinama skolos suma, jos atsiradimo data. Inventorizacijos duomenimis tikslinami apskaitos duomenys.

Atsargų likučiai įvertinami faktine įsigijimo verte arba pasigaminimo savikaina. Nustatytas turto perteklius užpajamuojamas. Inventorizacijos duomenų skirtumus. Prieš atliekant inventorizaciją reikia įsitikinti, jog visos pirkimo, pardavimo, vidinio judėjimo, POS, atsargų bei gamybos operacijos yra perkeltos.

Inventorizuojamų prekių sąraše kuriamas naujas dokumentas. Priklausomai nuo to, ar vedant inventorizacijos likučius matysis fiksuoti prekių likučiai, ar ne, parenkamas sąrašo tipas "Su kiekiais" arba "Be kiekių". Pasirinkus tipą "Nėra sąrašo", į inventorizacijos operacijas reikės įvesti ne tik likučius, bet ir prekių kodus, t.y. ekrane nebus iš anksto paruošto jų sąrašo.

Vienam inventorizuojamų prekių sąrašui galima suformuoti keletą inventorizacijos operacijų. Tai patogu, kai inventorizaciją atlieka keli darbuotojai. Šiuo atveju prekių likučius geriau fiksuoti be kiekių, kad kiekvienas darbuotojas galėtų įvesti realiai rastus kiekius.

Dar kartą sutikrinus ar teisingai suvesti prekių likučiai, atliekamas inventorizuojamų prekių sąrašo perkėlimas. Jeigu kiekis teigiamas, prekės bus užpajamuojamos. Perkėlus atsargų operaciją, inventorizacija laikoma užbaigta. Po inventorizacijos prekių kiekiai apskaitoje sutampa su inventorizacijos metu rastu prekių kiekiu.

Kiekviena įmonė stengiasi apsaugoti savo turtą, efektyviai ir tikslingai jį naudoti.

4 PAPRASTI žingsniai atsargų tobulinimui + paprasta diagnostika

Vienas iš būdų užtikrinti efektyvų įmonės darbą - kilnojamojo ir ilgalaikio turto santykio nustatymas.

Inventorizacija - tai viso įmonės turto, tiek materialaus, tiek nematerialaus, patikrinimas natūra, siekiant nustatyti jo faktinę būklę ir palyginti ją su apskaitos duomenimis. Inventorizacija atliekama siekiant apsaugoti turtą ir užtikrinti patikimą finansinę atskaitomybę. Jos metu tikrinami turto objektų būvimo įmonėje faktai.

Inventorizacijos duomenimis tikslinami apskaitos duomenys. Atlikus inventorizaciją, galima nustatyti turto trūkumą ar perteklių. Inventorizacijos rezultatai atsispindi finansinėje atskaitomybėje.

Štai keletas svarbių aspektų, susijusių su inventorizacija:

Turto duomenys: Inventorizacijos metu būtina tiksliai užfiksuoti visus turto duomenis.
Numeriai: Inventorizuojamo turto numeriai neturi būti keičiami per visą to turto naudojimo laiką.
Išlaidų dokumentai: Reikalingi visi išlaidų dokumentai, susiję su inventorizuojamu turtu.

Atsakingas asmuo patvirtina komisijai, kad jokio neužpajamuoto arba neišduoto (nenurašyto) turto nėra. Taip pat, svarbu kasmet įstaigai suderinti tarpusavio skolų sumas ir įforminti tai suderinimo aktu.

Inventorizacijos metu nustatytus duomenų skirtumus būtina tinkamai įvertinti ir užregistruoti apskaitoje. Nustatytas turto perteklius užpajamuojamas, o netekimų (jeigu trūkumų išieškoti neįmanoma) sumos nurašomos į išlaidas.

Turtinės atsakomybės taikymas reglamentuojamas pagal DK 33 str. Aprašą-sutikrinimo žiniaraštį, todėl inventorizacijos komisijai pretenzijų neturiu.

Eil. Nr.	Pavadinimas	Rūšis	Kiekis	Kaina	Suma
1	Stalas	Biuro inventorius	5	100 EUR	500 EUR
2	Kėdė	Biuro inventorius	5	50 EUR	250 EUR

tags: #turto #inventorizacijos #aktas #ck