Kretingos pranciškonų vienuolyno ir bažnyčios kompleksas yra senamiestyje, į šiaurę nuo Rotušės aikštės, ribojamas Vilniaus, J. Pabrėžos, J.K.
Įkūrimas ir Pirmieji Metai
1602 m. Žemaičių seniūnas, LDK etmonas, Kretingos dvaro savininkas grafas Jonas Karolis Chodkevičius su žmona Sofija pasikvietė iš Vilniaus į Kretingą 10 bernardinų: 8 kunigus ir du brolius. 1603 m. kitame Akmenos krante, nei buvo kaimavietė su mediniais vienuolyno trobesiais, grafas skyrė bernardinams žemės sklypą: 3 valakus 22 margus 10 kvadratinių rykščių. Vienuolyno ir bažnyčios statyboms paskyrė 12-os metų Kretingos dvaro pajamas.
1605 m. padėti vienuolyno pamatai, tačiau dėl karo su švedais statybos darbai užtruko. 1607 m. vienuolyno gvardijonas Vaitiekus Vaicekavičius pasirašė sutartį su Krokuvos mūrininku Kasparu Arkonu dėl vienuolyno, o paskui ir bažnyčios statybų pagal J. K. Chodkevičiaus projektą.
Architektūra ir Išplanavimas XVII a.
1610 m. pastatytas mūrinis dviejų aukštų vienuolyno pastatas su uždaru kiemu, kurį pirmajame aukšte supo galerija. Iš galerijos buvo patenkama į bažnyčią, gvardijono celę, refektorių (valgyklą), virtuvę ir kitas pagalbines patalpas. Antrame aukšte abipus koridoriaus buvo vienuolių celės ir biblioteka. Trys vienuolyno pastatai ir bažnyčia sudarė uždarą kiemą. Vienuolyno galerija su atvira lože glaudėsi prie rytinio bažnyčios šono.
Šalia vienuolyno statėsi pagalbiniai gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, buvo užveistas sodas, kuriame pastatytas saulės laikrodis. Užtvenkus Pastauninko upelį, pastatytas medinis vandens malūnas.
Kretingos vienuolynas iš pietryčių
Parama ir Išlaikymas
J. K. Chodkevičiaus sesers Kristinos Marijos Chodkevičiūtės vyras Livonijos vaivada Volmaras Farensbachas taip pat rūpinosi vienuolyno išlaikymu - dar XX a. pr.
XVII-XVIII a. Išbandymai
1659 ir 1710 m. vienuolyną apiplėšė ir nuniokojo švedų kariuomenė. 1639 m. ir 1672 m. taip pat vienuolynas patyrė nuostolių. 1794 m. dvaro savininkas I. J. Oginskis rūpinosi vienuolyno atstatymu.
XIX a. Vienuolyno Gyvenimas ir Ūkis
1819 m. bernardinai vienuolyno pastatą remontavo. 1821 m. vienuolynui priklausė 15 ūkinių pastatų ir mokykla: vizitacijos akte aprašyti dviaukščiai vienuolių pastato korpusai, sudarantys kvadratą, galais besiremiantį į bažnyčią. Vienoje linijoje pastatai buvo 56 uolekčių, kitose dviejose linijose - po 36,5 uolekčių. Šie pastatai su špitole ir mūrine koplyčia už jos stovėjo kvadratiniame šventoriuje.
1828 m. vizitacijos akte minima, kad vienuolyno žemės fundacija - 3 valakai 22 margai 10 rykščių - suteikti 1603 m. lapkričio 10 d. ir 1618 m. vasario 6 d., patvirtinta 1619 m. kovo 13 d., matininko Jokūbo Gineičio išmatuota 1791 m.
XIX a. vid. - pab. bernardinų valdą sudarė vienuolynas, bažnyčia, 19 pagalbinių gyvenamųjų ir ūkinių pastatų, kai kurie jų su priestatais. Sodybą supo akmenų mūro siena su vartais nuo tvenkinio pusės ir priešais bažnyčią. Priešais vienuolyną augo vaismedžių sodas, kuriame stovėjo saulės laikrodis ir sodininko namelis.
Už vienuolyno - svirnas su rūsiu pienui laikyti, ledainė, šeimynos namas, arklidės su daržine, tvartai ir ratinė po vienu stogu, daržinė, sandėliai, paukštidės. Už sienos prie tvenkinio stovėjo kluonas, daržinė, vyno darykla, vandens malūnas, palivarko namas, kuriame buvo skalbiama, verdamas jovalas kiaulėms, auginamoms prie namo pristatytame tvartelyje. Prie Akmenos buvo pirtis, skalbykla ir 2 namai, skirti bažnyčios tarnautojams gyventi, šalia stovėjo mokykla. Beveik visi ūkiniai pastatai - akmens mūro, namai mediniai. Palei Pastauninko upelį driekėsi ganyklos, pievos ir miškas.
Vienuolyno pirmajame aukšte buvo gvardijono celė su kamara, didysis ir mažasis refektoriai, virtuvė, ūkinės patalpos. Rūsyje po gvardijono cele saugomas bažnytinis vynas. Vidinį kiemą iš visų pusių supo galerija, vakarinėje dalyje besišliejanti prie bažnyčios sienos.
XX a. Pradžia: Karas ir Pokyčiai
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1914 m. rugsėjo mėn., karinės valdžios įsakymu pranciškonai buvo priversti evakuotis, vienuolyno pastatą vokiečiai nuniokojo, ypač nukentėjo biblioteka. 1915 m. pranciškonai grįžo į Kretingą.
1919 m. Žemaičių kapitula atskyrė parapiją nuo vienuolyno, klebonu paskyrė kunigą pasaulietį Povilą Svilą, kuris 1920 m. su gvardijonu Pranciškumi Bizausku pasidalijo pranciškonų valdytą bažnytinį turtą: žemę, pastatus, inventorių.
Vienuolyno pastatai buvo labai apleisti, tik 1921 m. didžiulėmis gvardijono Jeronimo Pečkaičio pastangomis pavyko iš jų iškeldinti kariškius, įvesti klauzūrą. Pastatas keletą kartų remontuotas, kambariai vėl perdaryti į celes.
1928 m. Kretingos vienuolynui priklausė 80 hektarų ir 1925 ketv. sieksniai žemės, kur stovėjo vienuolyno pastatai, bažnyčia ir kiti namai. Vienuolyno žemė siekė kairįjį Akmenos upės krantą, per vienuolyno laukus čiurleno mažas upelis Dupultis, kurio vandenys suko vienuolyno malūno girnas bei dinamo mašiną vienuolyno elektrai. Ant vienuolyno žemės buvo senosios ir naujosios katalikų kapinės, tarp jų ėjo viešasis kelias (Vilniaus g.). Vienuolyno žemės ploto dirvos užėmė 23 hektarus be 108 ketvirtinių sieksnių, sodas - 1 hektarą ir 1404 ketv. sieksnius. Kitą žemės dalį užėmė pievos ir ganyklos.
Vienuolyno sodas buvo apmūrytas dviejų metrų aukštumo ir beveik metro storumo akmens riedulių mūru. Pranciškonų pastatas aprašytas kaip 2 aukštų, nepaprastai storomis mūro sienomis, aukštai iškeltu stačiu stogu, refektorius užima 126 kv. metrus, susirinkimų salė - 81 kv. m., šios salės viduryje stovi kolona, laikanti lubas, lubos puoštos architektūros zigzagais. Virš šios salės antrame aukšte yra 81 kv. m.
XX a. pr. pranciškonams priklausė žemė abipus Pastauninko upelio, aplinkui vienuolyną ir bažnyčią stovėjo pagalbiniai gyvenamieji, ūkiniai, gamybiniai pastatai, priešais bažnyčią esančiame skverelyje buvo neogotikinio stiliaus šv. Jurgio koplyčia. Tarp vienuolyno ir J. K. Chodkevičiaus gatvės plytėjo vaismedžių sodas, gėlynai, stovėjo pranciškonų globėjos Švč. Mergelės Marijos statula (dabar esanti šventoriuje), sodininko namelis, aviliai.
Tarp sodo ir tvenkinio stovėjo svirnas, šeimynos namas, kalvė, daržinė, ratinė, galvijų tvartai, arklidės, kluonas, pavyzdinis vištų ūkis, kurio priežiūrai Žemės ūkio rūmai buvo pavedę ypatingos veislės gaidžius. Tvenkinyje veisėsi karpiai, skirti vienuolyno reikmėms ir parduoti. Prie užtvankos stovėjo nenaudojami akmenų mūro vyno / alaus daryklos (nugriauta 1933 m., akmenys panaudoti Lurdo statybai) ir vandens malūno pastatai.
Kita vienuolynui priklausiusių pastatų grupė stovėjo prie Akmenos upės. Čia buvo vienuolyno skalbykla, namai bažnyčios ir vienuolyno tarnautojams, parapijos namai bei savivaldybei perduota pradinė mokykla.
1913 m. leidinyje „Połąga i Kretynga“ rašoma, kad Kretingos vienuolyne buvo šie paveikslai: Jono Karolio Chodkevičiaus ir jo žmonos Sofijos Mieleckaitės-Chodkevičienės; labai profesionaliai nutapytas nežinomo vyro portretas; teologijos magistro, Žemaičių vyskupijos prelato, kunigaikščio Marcijono Giedraičio (sūnaus Antano), mirusio 1809 m. gegužės 9 d., šalia kabėjo Vilniaus vyskupo Vaclovo Žilinsko portretas; grafo Nikolajaus Zubovo ir jo žmonos Aleksandros de Raimon-Moden portretai. Taip pat vienuolyne kabėjo labai įdomus brolių bernardinų gyvenamųjų vietų planas, braižytas Simono Angulevičiaus 1791 m.
Net keliuose XX a. pr. Vienuolyno refektoriaus nišoje stovi nežinomo autoriaus skulptūrinio tipo, paplitusio vėlyvojoje gotikoje, apie 140 m aukščio stovinčios Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu skulptūra, atvežta iš Vokietijos.
1933 m. Pranciškonų vykdomos statybos ir pertvarkymai reikalavo daug lėšų: dalį jų pavyko surinkti geradarių aukomis, dalį pranciškonai paėmė kaip paskolą iš banko. Norėdami laiku grąžinti skolą bankui, pranciškonai pardavė savo žemės sklypus prieglaudai skirtame valake, greta naujųjų parapijos kapinių ir miesto parko.
1937-1940 m. statybų rangovas R. Žigas pradėjo tos vietos, pavadintos Savanorių gatve, užstatymą, statydamas joje mūrinius kotedžus. Vienuolynas turėjo nenaudojamų sklypų bei namų Vilniaus g., tarp bažnyčios ir Akmenos upės, kuriuos iki 1938 m. pardavė, viename sklype buvo pastatytas banko pastatas - šiuo metu tai vienintelis išlikęs tarpukario bankininkystės istorijos paminklas Kretingoje. Besiplečiant miestui vienuolyno žemės buvo užstatytos: jose susiformavo J. Pabrėžos, Kęstučio, Savanorių, Tiekėjų, Žemaičių gatvės.
Sovietmetis ir Atkūrimas
1940 m. liepos 26 d. bolševikų valdžia uždarė Kretingos vienuolyną, kurio patalpose apsistojo Raudonosios armijos ir pasienio kariuomenės daliniai. Tikinčiųjų poreikiams buvo palikta tik bažnyčia ir zakristija.
1941 m. birželio 26 d. vokiečiams padegus sinagogą, ugnis persimetė į šalia stovėjusius namus, nusiaubė didelę dalį miesto, smarkiai apgadino bažnyčią ir vienuolyno pastatus. Tais pačiais metais provincijolo br. Kazimiero Nagiaus rūpesčiu vienuolynas buvo atstatytas.
1960 m. Valdžios sprendimu, vienuolyno likučius nutarta nugriauti, tačiau istorijai neabejingų žmonių pastangomis pastatas buvo paskelbtas architektūros paminklu, 1971-1977 m. restauruotas.
1989 m. lapkričio 19 d. pranciškonai aukojo pirmas šv. Mišias sugrąžintoje bažnyčioje, 1989 m. restauruotas vienuolyno refektorius, 1990-1991 m. suremontuotos celės.
Pabaigus atskirų vienuolyno patalpų remontą, 1990 m. balandžio 1 d. jas atšventino vysk. Antanas Vaičius. Iškilmėse dalyvavo Telšių vyskupijos kancleris prel. Jonas Gedvila.
1999 m. vienuolyną bei koridorių, skiriantį vienuolyną nuo bažnyčios, restauravo Mažesniųjų brolių ordino šv. Pranciškaus ir šv. Bernardino vienuolyno individuali įmonė, vadovaujama inžinieriaus restauratoriaus Petro Kanevičiaus. Parapijiečių lėšomis vienuolyno koridoriuje įrengtos parapijos raštinės patalpos.
Išgriovus nereikalingas koridorių skaidžiusias pertvaras, atsivėrė per 100 kv. m. plotas vienuolyno raštinės, pokalbių ir klebono patalpoms. Šalimais esantis koridorius tapo erdvus ir laisvai pereinamas, tinkamas procesijoms, koridoriaus sienos pritaikytos parodų ekspozicijoms. Sienose restauratoriai kai kur paliko atidengtus senojo mūro akmenis.
Vienuolynas Šiandien
2006-2007 m. atlikti fasado restauravimo darbai. Pranciškonų vienuolyno pastatas yra svarbus ir saugotinas kaip architektūrinis ir sakralinis palikimas. Vienuolyno pastatas yra XVII a. pradžios, renesanso stiliaus, uždaras, 38,18 m pločio, 83,01 m ilgio, dviejų aukštų, su rūsiu bei suformuotu vidaus kiemeliu, kuriame 1972 m. buvo įrengtas fontanas. Apie 2004 m. fontanas užlygintas, jo centre pastatytas saulės laikrodžio postamentas. Vidinio kiemelio v. Stogo forma sudėtingos konfigūracijos, valminė. Koridorinės struktūros mišrios, koridorius eina apie vidaus kiemelį. Fasadai neorenesansiniai, su barokiniu rizalitu pietiniame fasade, profiliuoti tinko langų apvadai. Pamatas akmens-plytų mūro, sienos plytų mūro. Pirmajame aukšte yra zakristija, labdaros valgykla, dvi virtuvės, refektorius, kelios vyresniojo celės, šiuo metu pritaikytos darbuotojams. Antrajame aukšte - vienuolių celės, biblioteka, salė. XX a. antrojoje pusėje patalpos įrengtos ir palėpėje. Į vienuolyną patenkama iš bažnyčios ir p., š. bei r.
Dviaukščiai vienuolyno korpusai, prigludę prie r. bažnyčios fasado, formuoja vidinį vienuolyno kiemelį su buvusiu fontanu, tarp vienuolyno ir bažnyčios presbiterijos š. fasado yra mažasis vienuolyno kiemelis, tarp r. ir p. (buvusios muzikos mokyklos) vienuolyno korpusų bei gimnazijos - pusiau uždaras, o tarp p. ir v. - atviras.
2003 m. Kretingos bernardinų vienuolyno ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios statinių komplekso bernardinų (pranciškonų) vienuolyno namas įtrauktas į Lietuvos kultūros paveldo registrą, 2008 m. pripažintas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.
Kretingos Bazilikos interjeras
Literatūra
- BENIUŠIENĖ, Irena. Vienuolyne rengiami slaugos namai. Pajūrio naujienos, 2006, birželio 2, p.
- Broliai Lietuvoje. Iš Bernardinų istorinis-architektūrinis ansamblis [interaktyvus] [žiūrėta 2016 m. gegužės 17 d.].
- JUZUMAS, Vincentas. Žemaičių vyskupijos aprašymas. Varniai: Žemaičių vyskupystės muziejus, 2013, p. 287-290.
- KANARSKAS, Julius. Bernardinų vienuolyno įkūrimas Kretingoje. Iš Kretingos pranciškonai [interaktyvus] [žiūrėta 2016 m. gegužės 17 d.].
- KANARSKAS, Julius. Kretingos bernardinų vienuolynas XVII-XVIII a. Iš Kretingos pranciškonai [interaktyvus] [žiūrėta 2016 m. gegužės 17 d.].
- KANARSKAS, Julius. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: Druka, 2009, p. 33-35, 45-47, 55, 84-98, 193-200, 222.
- KANARSKAS, Julius. Kretingos vienuolynas - pranciškonų provincijos centras. Pajūrio naujienos, 1994, rugsėjo 27, p.
- KANARSKAS, Julius. Pranciškonų netektys ir sugrįžimas. Pajūrio naujienos, 1994, spalio 21, p.
- KARWOWSKI, Stanisław. Połąga i Kretynga. Poznań, 1913, p.
- Kretingos bernardinų vienuolyno ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios statinių kompleksas. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, [b. d.] [žiūrėta 2016 m. gegužės 11 d.].
- Kretingos bernardinų vienuolyno ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios statinių komplekso bernardinų (pranciškonų) vienuolyno namas. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, [b. d.] [žiūrėta 2016 m. birželio 2 d.].
- Kretingos pranciškonų vienuolynas. Kultūros vertybės pagrindinis dosjė. G386K Kretingos *bažnyčios, *vienuolyno ir *gimnazijos ansamblis.
- LAUKAITYTĖ, Regina. Kretingos pranciškonų vienuolynas XIX a. pab. - XX a. pr. Žemaičių praeitis. Vilnius: Mokslas, 1990-1997, p.
- MIŠKINIS, Algimantas. Kretinga. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. Vilnius: Savastis, 1999, p. 295-314.
- Pranciškonai (OFM). Iš Pašvęstasis gyvenimas Lietuvoje [interaktyvus] [žiūrėta 2016 m. gegužės 13 d.].
- RUMEIKA, S. Atšventintas pranciškonų vienuolynas.
- RUŠKYS, Petras. Kretinga ir jos vienuolynas. Šv. Pranciškaus varpelis, 1923, Nr.
- RUŠKYS, Petras. Kretingos vienuolynas. Tiesos kelias, 1928, Nr.
- ŠVEBERAS, Povilas. Kretingos bernardinų vienuolynas ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia. Iš Lietuvos vienuolynai. Vadovas. Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1998, p.
- VALANČIUS, Motiejus. Raštai. T. 6: Žemaičių vyskupystė. Vilnius, 2013, p. 433-439.
- VAŠKYS, Justinas. Pranciškonai Kretingoje.
- VITKAUSKIENĖ, Vitalija. Vienuolynas vaduojasi iš sovietmečio kultūrinio sluoksnio. Pajūrio naujienos, 1999, rugpjūčio 20, p.