Šeteniuose, prie Nevėžio, įkurtas Česlovo Milošo kultūros centras, priklausantis Vytauto Didžiojo universitetui (VDU), yra svarbi kultūros ir istorijos vieta Lietuvoje. Ši sodyba ne tik mena Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo vaikystę, bet ir atspindi Lietuvos dvarų istoriją bei kultūrinį paveldą.
Česlovas Milošas, poetas, rašytojas ir eseistas, gimė 1911 m. birželio 30 d. Šeteniuose, kukliame mamos Veronikos tėvų Zigmanto ir Juzefos (Sirutytės) Kunatų dvare. Jis buvo pakrikštytas šalia Šetenių esančioje Šventybrasčio bažnyčioje, o to paties miestelio kapinėse palaidoti jo seneliai iš motinos pusės - Siručiai. Nuo 1960 m. gyveno ir kūrė Berkeley mieste, ilgą laiką dėstė Kalifornijos universitete. Nuo XX a. paskutiniojo dešimtmečio vidurio jis gyveno Krokuvoje, kur ir mirė 2004 m. rugpjūčio 14 d. Už savo literatūrinius pasiekimus Česlovas Milošas 1980 metais buvo apdovanotas Nobelio literatūros premija.
Č. Milošo romane ,,Isos slėnis“ atsispindi jo vaikystės Šeteniuose prisiminimai, to meto gyvenimo reiškiniai, buitis, Isos (Nevėžio) slėnio gamtos grožis, atskleidžiama bręstančio žmogaus dvasinė savijauta. Būtent šiame krašte, apsuptame gamtos ir istorijos, formavosi būsimojo rašytojo pasaulėžiūra.
Česlovas Milošas. Nuotrauka iš Vikipedijos.
Sodybos istorija ir dabartis
Šiandien sodyboje išlikusi liepų alėja, vedanti keliuku į buvusį dvarą, žaliuoja minkšta ir kvepianti pieva, sklinda Česlovo Milošo žodžiai iš baltų knygų, išdėstytų visoje sodybos teritorijoje. Reikia tik įsivaizduoti, kaip plazdėjo senuko Česlovo Milošo širdis, apsilankius tėviškėje po daugybės metų, po klajonių po svetimas šalis.
Unikalus upės slėnio grožis Šeteniuose išliko iki poeto grįžimo. Bendrovė ,,Lifosa“ skyrė lėšų ir Baltasis svirnas buvo atstatytas kaip nedidelis konferencijų centras. Čia įrengta ekspozicija, skirta Č. Milošui.
Informacija dėl lankymo: Česlovo Milošo rezidencinis konferencijų centras priklauso Vytauto Didžiojo universitetui, dėl lankymosi tartis iš anksto telefonu Nr.
Norėdamos daugiau sužinoti, keliautojos nuvyko ir į Šetenius, kur prie Nevėžio įkurtas Česlovo Milošo kultūros centras, priklausantis Kauno VDU. Dar išlikusi liepų alėja, vedanti keliuku į buvusį dvarą, dar žaliuoja minkšta ir kvepianti pieva, dar sklinda Česlovo Milošo žodžiai iš baltų knygų, išdėstytų visoje sodybos teritorijoje.
Tradicija tęsiasi - rugpjūčio pabaigoje Šakių rajono lituanistai ir mokyklų bibliotekininkai išsiruošia į literatūrinę kelionę pasisemti įkvėpimo naujiems mokslo metams. Jau aplankytos Vytauto Mačernio, Ievos Simonaitytės, Maironio, Justino Marcinkevičiaus ir Vinco Mykolaičio - Putino gimtinės. Iš ankstyvo ryto būrelis entuziastų, besidominčių istorija ir literatūra, išvažiavo į Pavilkijį, persikėlė per Nemuną keltu ir pasuko Kėdainių link.
Didžiojoje rinkos aikštėje susitikusios su gide, keliautojos išnaršė senamiestį, aplankė evangelikų reformatų bažnyčios rūsyje Radvilų sarkofagus, pasigrožėjo Kėdainių „Šviesiosios“ gimnazijos kiemeliu ir prisiklausė pikantiškų istorijų apie kažkada klestėjusių garsių didikų žygius ir meilės nuotykius. Juk Kėdainiai - nepaprastas miestelis, kuriame gyveno įvairių konfesijų ir tautybių žmonės. Apie tai galima sužinoti, užsukus į Kėdainių krašto muziejų ir apžiūrėjus interaktyvias ekspozicijas. Ypač įdomi patalpa, skirta Nobelio premijos laureatui Česlovui Milošui.
Grįžtant buvo sustota Vilkijoje, kad iš apžvalgos aikštelės dar kartą pasižiūtėti, kokia graži Lietuva. Visa diena buvo kupina žinių, grožio, ramybės.
Dvarų sąsajos
Straipsnyje yra apžvelgiama Šetenių - Česlovo Milošo gimtinės - kaimyninių dvarų sodybų, t.y. Apytalaukio, Lančiūnavos ir Sirutiškio dvarų sodybų istorinė raida, atskleidžiami pagrindiniai kultūros, architektūros, genealogijos bruožai ir tarpusavio ryšiai. Visi dvarai yra įkurti prie pagrindinių kelių Kėdainiai - Krekenava, Kėdainiai - Panevėžys patogioje vietoje.
- Mišraus plano parkas su geometriškai sutvarkyta parterine dalimi ir peizažiniu komponavimu toliau nuo rūmų yra bendras visus dvaro ansamblius vienijantis bruožas.
- Lančiūnavos ir Sirutiškio dvarams daugiau būdingi klasicistiniai sodybų planavimo principai, o Apytalaukio sodybos planavimas yra laisvesnis, labiau peizažinis.
- Apytalaukis, Lančiūnava ir Sirutiškis yra istorizmo sodybos, kuriose atsispindi itališkojo ar šiaurietiškojo neorenesanso, neoklasicizmo bruožai.
- Sirutiškio dvaro rūmai yra originalūs ir saviti, išsiskiriantys asimetrišku planu ir fasadais, secesinių formų Belvederiu.
- Didelių, produktyvių ūkių, gausiai apstatytų ūkiniais trobesiais, kuriuose atsiskleidžia viduramžių retrospektyvinės architektūros formos, būta visuose dvaruose.
- Rūmai buvo projektuojami sekant geriausiais Vakarų Europos pavyzdžiais iš Lenkijos atvykusių architektų.
- Rūmų patalpos puoštos skulptūros, tapybos, taikomosios dailės kūriniais, o dvaro aplinka tvarkyta vakarietiškais principais.
- Apytalaukio, Lančiūnavos ir Sirutiškio dvarai daugiausia buvo susiję su Zabielų, Tiškevičių giminėmis.
Šių dvarų istorija glaudžiai susijusi su Lietuvos kultūra ir architektūra, o jų tarpusavio ryšiai atspindi to meto visuomenės struktūrą ir ekonominę raidą.
Apytalaukio dvaras. Nuotrauka iš Vikipedijos.
Dvarų palyginimas
| Dvaras | Architektūros bruožai | Sąsajos su giminėmis |
|---|---|---|
| Apytalaukis | Laisvesnis, labiau peizažinis planavimas, istorizmo bruožai | Zabielos, Tiškevičiai |
| Lančiūnava | Klasicistinis planavimas, istorizmo bruožai | Zabielos, Tiškevičiai |
| Sirutiškis | Asimetriškas planas, secesinių formų Belvederis, istorizmo bruožai | Zabielos, Tiškevičiai |
Česlovo Milošo sodyba VDU yra ne tik vieta, kur gimė ir augo garsus rašytojas, bet ir svarbus Lietuvos kultūros paveldo objektas, liudijantis šalies istoriją ir dvarų kultūrą. Apsilankymas šiame centre leidžia giliau pažinti Česlovo Milošo kūrybą, pasinerti į jo vaikystės prisiminimus ir pajusti Lietuvos gamtos grožį.