Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, susiduriama su problema, kai nuosavi sklypai yra apleisti ir neprižiūrimi. Tai ne tik darko kraštovaizdį, bet ir gali kelti pavojų aplinkiniams. Šiame straipsnyje aptarsime teisinį reglamentavimą, susijusį su neprižiūrimais sklypais, problemas, kylančias dėl jų, ir galimus sprendimo būdus.
Teisinis reglamentavimas ir savivaldybių vaidmuo
Už privataus sklypo priežiūrą atsakingi sklypo savininkai. Visi fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis reikalavimų, nurodytų Kaišiadorių rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklėse, patvirtintose Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. V17-205. Teritorijų naudotojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose arba faktiškai naudojamose teritorijose, t. y. valdyti ir prižiūrėti jiems priskirtas teritorijas, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas, prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją nušienauti bent vieną kartą per mėnesį (žolės aukštis turi būti ne didesnis kaip 12 cm).
Pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, įstatymų leidėjas suteikia teisę savivaldybių taryboms nuspręsti, kokį mokestį taikys konkrečiai nekilnojamam turtui. Jis gali siekti net tris procentus turto vertės. Radviliškio rajono savivaldybės taryba nustatys 2018 metų apleistam, neprižiūrimam, nenaudojamam ar naudojamam ne pagal paskirtį nekilnojamam turtui taikytinus tarifus, kartu patvirtins pirmąjį tokio turto sąrašą.
Savivaldybės turi teisę skirti įspėjimus ir baudas už sklypų nepriežiūrą. Visai neseniai Radviliškio rajono savivaldybė suskubo surašyti visą rajone esantį nekilnojamąjį turtą, kuris yra apleistas, neprižiūrimas, nenaudojamas ar naudojamas ne pagal paskirtį. Čia prisidėti skatinami ir gyventojai, kurių prašoma nelikti abejingiems ir pranešti apie pavojų keliančius griūvančius pastatus. Panašiai tvarkosi ir Šiaulių miestas.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Mendoza-Herrera sako, kad dažnai neprižiūrimų pastatų savininkų nėra arba jie įspėjimus praleidžia pro ausis, todėl reikia ieškoti naujo recepto, kaip gyventojus skatinti tvarkytis. Vienas tokių apleistų objektų - buvęs kepyklos pastatas, esantis netoli Šiaulių miesto savivaldybės. Dėl šios vietos jau vyksta teisminiai procesai. Griūvančių pastatų savininkams kasmet ieškome recepto, kaip juos paskatinti. Visgi svarbiausia, kad nenaudojami pastatai būtų saugūs aplinkiniams: būtų užkalti langai, nekristų statybinės konstrukcijos bei būtų aptverta jų teritorija. Baudos neretai problemos neišsprendžia. Todėl manau, jog tokių pastatų savininkams reikia ne botago, o meduolių, kad jie pradėtų tvarkytis. Kitaip tariant, reikia skatinti investuoti, o ne skirti baudas.
Problemos, kylančios dėl neprižiūrimų sklypų
- Estetinis vaizdas: Apleisti sklypai darko kraštovaizdį ir mažina gyvenamosios vietos patrauklumą.
- Pavojus aplinkai: Neprižiūrimi sklypai gali tapti šiukšlių sąvartynais, augalų veisimosi vietomis, o tai kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai.
- Pavojus saugumui: Griūvantys pastatai ir apleistos teritorijos gali kelti pavojų žmonių saugumui.
- Socialinės problemos: Apleisti sklypai gali tapti nusikalstamumo židiniais.
Sodų bendrijos: iššūkiai ir galimybės
Pastaruju metu vis daugiau šeimų renkasi gyvenimą sodų bendrijose. Tai kasdienybė, kurią galima turėti investavus mažiau nei kelis šimtus tūkstančių litų. Ją renkasi vis daugiau šeimų, nusivylusių nekokybišku ir brangiu gyvenimu daugiabutyje ir trokštančių nuosavo namo ir kiemo.
Tačiau sodų bendrijose taip pat yra apleistų, neprižiūrimų sklypų. Teisinėje bazėje nėra numatyta, kad turėdamas sklypą privalai jį bent minimaliai prižiūrėti. Yra nemažai žmonių, norinčių įsigyti ir sutvarkyti tokius sklypus, tačiau dažnai nežinia, nei kas yra jo savininkas, nei kur jo ieškoti.
Šilauogių priežiūra dažniausiai yra nepakankama: kokios daromos klaidos ir ką tada daryti
Siūlomi sprendimo būdai
- Teisinės bazės tobulinimas: Būtina nuosekliai ir sistemingai sutvarkyti sodų teisinę bazę, kad sodų bendrijos nebūtų diskriminuojamos, vartotojai žinotų apie savo teises ir pareigas.
- Savivaldybių aktyvumas: Savivaldybės turėtų aktyviau vykdyti apleistų sklypų savininkų paiešką ir taikyti jiems sankcijas už nepriežiūrą.
- Skatinti investicijas: Reikia skatinti investuoti į apleistų sklypų tvarkymą, o ne skirti baudas.
- Bendruomenių įtraukimas: Svarbu įtraukti bendruomenes į apleistų sklypų tvarkymo procesą.
Kai kurios sodų bendrijos siekia tapti gyvenvietėmis. Aš esu įsitikinęs, kad sodai anksčiau ar vėliau turės gyvenvietės statusą. Tačiau kiekviena bendrija turi norėti tapti gyvenviete pagal savo poreikius, o ne nustačius laikotarpį iš viršaus ar paskyrus kokius nors administratorius. Sodų bendrijos turi turėti savivaldą ir aiškias sąlygas. Jos egzistuoja apie 50 metų, bet apie jų perspektyvas niekas nekalba, sodai plėtojami stichiškai.
tags: #nepriziurimu #nuosavu #sklypu #istatymas