Pastato (arba jo dalies) energinis naudingumas - tai pagal Statybos techninio reglamento reikalavimus apskaičiuotas energijos kiekis, išreikštas pastato (arba jo dalies) energinio naudingumo klase, reikalingas naudojant pastatą pagal paskirtį. Pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasė - tai pagal kvalifikacinio rodiklio C vertę nustatyta pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasė. Energinio naudingumo sertifikate nurodoma statinio (jo dalies) paskirtis, šildomas plotas ir energijos kiekis, reikalingas šildyti vienam kvadratiniam metrui ploto (kWh/1m²).
Tačiau, skirtingos paskirties pastatai (jų dalys), kuriuose šiluminės energijos sąnaudos 1 kvadratiniam metrui bus vienodos, gali būti priskirti skirtingai energinio naudingumo klasei. Tai paaiškinama statinio naudojimo intensyvumu (dažnas durų varstymas, papildomas vėdinimas ir pan.).
Energinio naudingumo klasės:
- A++ klasės: C < 0,25. Tai nulinė klasė - visai nenaudojantys šiluminės energijos pastatai. Šių pastatų išorinės atitvaros pasižymi didele šilumine varža, šiluminė energija gaunama iš atsinaujinančių šaltinių (geoterminis, saulės).
- A+ klasės: 0,25 ≤ C < 0,375. - Beveik nulinė klasė - tai labai mažai energijos naudojantys pastatai.
- A klasės: 0,375 ≤ C < 0,5. - Beveik nulinė klasė- tai labai mažai energijos naudojantys pastatai.
- B klasės: 0,5 ≤ C < 1. - mažai energijos naudojantys statiniai.
- C klasės: 1 ≤ C < 1,5.
- D klasės: 1,5 ≤ C < 2.
- E klasės: 2 ≤ C < 2,5.
- F klasės: 2,5 ≤ C < 3.
- G klasės: C < 3.
Pasak V. Mockaitienės, trumpai pasakyti, ką reiškia ta ar kita klasė, galima taip: A klasės pastatai šiluminės energijos sunaudoja mažiausiai, B ir C klasės - daugiau, tačiau atitinka šią dieną galiojančių normų reikalavimus. Leidžiantis skale žemyn, raidėmis nuo D iki G klasių žymimi daug energijos naudojantys pastatai, F ir G klasėms priskiriami pastatai (jų dalys), kurių šildymui energijos sąnaudos yra pačios didžiausios.
Daugelis gali nesuprasti pasakymo „energiją naudojantis pastatas“. Į patalpas tiekiamą šilumą sugeria patalpoje esantys daiktai ir žmonės, šiluma išeina per išorines atitvaras - duris ir langus, per sienas, stogus ir grindis ant grunto, bei perdangas virš nešildomų patalpų (rūsių). Kuo dažniau varstomos durys ir langai, yra šilumai laidžios išorinės atitvaros, tuo daugiau reikia pagaminti šiluminės energijos šio pastato (arba jo dalies) šildymui. Šiluma yra linkusi „pabėgti“.
Kaip atliekami skaičiavimai
Atvykęs sertifikuoti statinio, ekspertas susipažįsta su dokumentais, įsitikina, ar buvo atliekamas koks nors statinio modernizavimas, pavyzdžiui, apšiltintos išorinės atitvaros (sienos, grindys ar stogas?), išsiaiškina, kokie yra sudėti langai ir į kurią pusę langai nukreipti - šiaurę, rytus, vakarus ar pietus? Koks naudojamas šildymo būdas (krosnis, automatizuotas pečius, miesto šilumos tinklai ir pan.)? Išsiaiškina, kurios patalpos šildomos, surenkama išsami informacija apie sertifikuojamą pastatą.
Susipažinus su pastatu, toliau suskaičiuojami išorinių atitvarų plotai ir jų varžos bei šilumos perdavimo koeficientai. Pasak V. Mockaitienės, praktikoje pasitaiko visokių avejų. Pavyzdžiui, savininkas gali apšiltinti tik šiaurinę pastato sieną, ir t. t. Galiausiai gauti po skaičiavimo duomenys suvedami į kompiuterinę programą ir pagal tai, kiek sunaudojama energijos šildymui bei vėdinimui, naudojant statinį pagal paskirtį, pateikiamas galutinis namo įvertinimas, t. y. pastatas (arba jo dalis) priskiriama vienai ar kitai energinio naudingumo klasei.
Namo sertifikavimas gali kainuoti net kelis šimtus litų.
Butų sertifikavimas
Butų sertifikavimas gerokai pigesnis. Jeigu butas yra tipinio projektavimo name, skaičiavimams naudojama tipinė programa. Kalbant paprasčiau, butas priskiriamas pačiai žemiausiai G klasei. Jeigu daugiabutis buvo modernizuotas, skaičiuojama, kiek jis turi sienų, stogų, perdangų virš rūsių ir pan. Tada proporcinga bendrų konstrukcijų dalis priskiriama konkrečiam butui.
Gyvenant tipinės statybos bute, sertifikatą galima užsakyti pas ekspertą ar notarą. Taip pat pats savininkas gali užsakyti sertifikatą internetu - statybos produkcijos sertifikavimo centro tinklapyje.
„Jeigu tipinio daugiaaukščio butas nėra modernizuotas, tai faktiškai ekspertas nieko ir neskaičiuoja, - tęsia V. Mockaitienė. - Į programą suvedami išeities duomenys apie statinį, trumpai apibūdinamos išorinių atitvarų charakteristikos ir programa automatiškai priskiria patalpas G klasei. Išorinių atitvarų charakteristikos senesniuose (iki 1992 m. statybos pastatuose) neskaičiuojamos, nes jie yra energiškai neefektyvūs, nuostolingi ir neatitinkantys normų reikalavimų. Mažai ką keičia ir sudėti plastiko langai. Tačiau, jei savininkas mano, kad butas atitinka aukštesnę klasę, daromi paskaičiavimai ir galutinis vertinimas. Vis dėlto skaičiavimas nebus absoliučiai tikslus, nes programa neatsižvelgia į kai kuriuos faktorius, pavyzdžiui, jei butas yra kampinis, toli nuo šilumos punkto, virš rūsio arba viršutiniame namo aukšte, ir t. t. Tokie butai yra „šaltesni“.
Pasak V. Mockaitienės, visi šiuo metu Šiauliuose esantys tipinės statybos nerenovuoti daugiabučiai priskiriami G klasei. Ir nesvarbu, ar namas statytas prie Chruščiovo, ar prie Gorbačiovo.
Iki pernai metų renovuoti daugiabučiai galėjo būti priskirti ir D klasei. Šiemet gi renovuojami daugiabučiai privalo pasiekti ne žemesnę, kaip C klasę. O nuo 2020 metų visi naujai statomi ar modernizuojami pastatai privalės atitikti A klasei keliamus reikalavimus, t. y. turės būti mažai sunaudojančiais energijos. O labai mažai sunaudoja A+ klasės statiniai. A++klasei priskiriami nulinio energijos suvartojimo statiniai, turintys didelę šiluminę varžą.
Energinio naudingumo klasės įtaka
V. Mockaitienės teigimu, klasę įtakoja ir katilinėje deginamo kuro tipas: vietinės kieto kuro katilinės šildomi butai vertinant priskiriami žemesnei energinio naudingumo klasei nei šildomiems centralizuotų miesto tinklų. Dar aukštesnė klasė skiriama šildymui naudojant atsinaujinančius energijos išteklius.
Energijos sąnaudos pagal klases
Energijos sąnaudos šildymui (kWh) 2000 kv. metrų ploto, 5 aukštų daugiabutyje pagal klases „susidėlioja“ šitaip:
| Klasė | Energijos sąnaudos (kWh) |
|---|---|
| A++ | 6 |
| A+ | 12 |
| A | 20 |
| B | 64 |
| C | 103 |
Kalbant apie gyvenamosios, gamybinės, mokslo, administracinės ir kitokių paskirčių pastatus, reikia pastebėti, kad normatyvai skiriasi. Tarkime, prekybos paskirties statinys bus sertifikuojamas B kategorijai jei metinės energijos sąnaudos kvadratinam metrui neviršija 441 kilovatvalandės (kWh). Tuo tarpu gyvenamiesiems (individualiems) namams tas skaičius kur kas mažesnis - 311 kWh, maitinimo paskirties statiniams - 210 kWh , ir t. t. Po 2018 m. gruodžio 31 d. visi valstybinių institucijų pastatai turės atitikti beveik nulinę energinio naudingumo klasę.
Daugiausia šiluminės energijos bet kurios klasės daugiabutyje prarandama per langus ir sienas.
Sovietmečio įtaka ir "naujas žmogus"
Analizuojant sovietų valdžios, tvarkos, priespaudos Lietuvoje pusamžį, atsiskleidžia unikali „privatumo“ ir „viešumo“ niveliacija, ideologiškai determinuotas gyvenamosios erdvės konstravimo procesas - „viešo“ refleksija „privataus“ erdvėje. Pagal bendros politinės linijos ir socialinės politikos prioritetų kaitą bei jos nulemtais akivaizdžiais pokyčiais stilistinėje gyvenamosios erdvės terpėje sovietinė epocha Lietuvoje sąlyginai skirstytina į Stalino, Chruščiovo ir Brežnevo „etapus“. Jais galime fiksuoti stilistinius, estetinius, funkcinius pokyčius ir architektūroje, ir miestų planavime, ir miestiečių gyvenamojoje erdvėje.
Periodizuojant tiksliau:
- 1945-1955 m. etapas prasidėjo sovietinės reokupacijos sąlygotu politinės, ekonominės, socialinės santvarkos „sugrąžinimu“, diegimu ir tvirtinimu, o jo pabaigą žymi SSKP CK ir SSRS Ministrų Tarybos nutarimas „Dėl projektavimo ir statybos nesaikingumų pašalinimo“, nubrėžęs visiškai naują kryptį stilistiniame architektūros ir vidaus erdvių planavime bei dekoravime;
- 1955 - ~1970 m. etapas, sąlygiškai siejamas su Chruščiovo vardu, pasireiškė masine architektūros ir gyvenamųjų erdvių standartizacija ir individualumo neigimu. Ko gero, ryškiausia šio laikotarpio charakteristika - itin kategoriška iki tol egzistavusių stilistinių-estetinių normų kritika ir intensyvi „naujojo žmogaus“ formavimo kampanija;
- ~1970-1990 m. etapas, sąlygiškai vadintinas „brežneviniu“, prasidėjo nuo standartizacijos kritikos bangos, o baigėsi kartu su Sovietų Sąjungos žlugimu.
Apskritai pažymėtina, kad sociokultūriškai žiūrint į istoriją bet kokių laikotarpių pradžios ir pabaigos persidengia, todėl visos periodizacijos yra veikiau tipologinės.
tags: #chrusciovo #statybos #namai