Pastaruoju metu miestuose vis labiau populiarėja alternatyvios transporto priemonės, tokios kaip dviračiai ir elektriniai paspirtukai. Sostinėje ir Lietuvoje vis daugiau žmonių kelionėms renkasi ne automobilius, o dviračius, paspirtukus, riedlentes ir kitas transporto priemones, tačiau naujovėmis vertėtų ne tik džiaugtis, tačiau ir išmokti jomis tinkamai naudotis.
CityBee, Lietuvoje gerai žinoma automobilių, elektrinių paspirtukų bei dviračių dalijimosi platforma, šią vasarą atšventusi septintąjį savo gimtadienį, gali džiaugtis sėkmingai prigijusia paslauga Baltijos šalyse bei kitose Europos miestuose. Vien paspirtukais Lietuvoje pasinaudojo 75 tūkstančiai vartotojų - tai yra didžiulis skaičius.
Pažvelkime į "CityBee" paspirtukų nuomos taisykles, kad jūsų kelionės būtų saugios ir patogios.
Elektrinių Paspirtukų Nuomos Principai
Paspirtukus bus galima nuomotis per išmaniojo telefono programėlę „free-float“ principu, t. y. pasiėmus juos vienoje vietoje bus galima palikti kitur.
CityBee Vilnius oficialiai pradėjo teikti paspirtukų nuomos paslaugą šių metų balandį, tačiau neseniai ir CityBee Klaipėda paslaugų spektras pasipildė šiomis gamtai draugiškomis transporto priemonėmis. Vilniuje tokių paspirtukų į gatves išriedėjo 500, o Lietuvos pajūryje 100. Poilsiautojai prie jūros mielai nuomojasi šiuos paspirtukus arba dviračius.
Oranžinius Segway Ninebot paspirtukus galima išsinuomoti vos už 50 ct. - toks yra fiksuotas startinis mokestis, o kiekviena naudojimosi paspirtuku minutė atsieis dar po 10 ct.
Pavyzdys:
„Tarkime, jei dirbi viename Gedimino prospekto gale, o susitikimas suplanuotas kitame, turi įveikti maždaug dviejų kilometrų atstumą. Pėstute tam prireiktų daugiau nei 20 minučių. Dviračiu - greičiau, bet suprakaituosi. Su elektriniu paspirtuku šį atstumą be vargo nuriedėsi per maždaug šešias minutes. Be to, nereikės rūpintis, kur jį pastatyti“, - komentavo L.
Iki šios dienos su paspirtukais atlikta apie 270 tūkst. kelionių, o labiausiai stebina nukeliautas atstumas - Lietuvoje su „CityBee“ elektriniais paspirtukais nukeliauta per 1,2 mln. kilometrų“, - sakė „CityBee“ vadovas Lukas Yla.
Beje, dar vienas įmonės privalumas, kuris ypatingai aktualus vis augant automobilių parkavimo kainoms yra tai, kad Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miesto centre pasistatyti įmonės automobilį nieko nekainuoja.
Kompanija neapsiriboja paslaugomis City Bee Kaunas ar City Bee Vilnius ir per pastaruosius metus žengė į tarptautinius vandenis. Kaip jau buvo minėta anksčiau, įmonė paslaugas teikia ir kaimyninėse šalyse: Lenkijoje (Varšuvoje), Latvijoje, Estijoje. Taip pat įmonė planuoja plėstis ir šiuo metu Ispanijoje (Madridas) galima išsinuomoti 250 elektrinius paspirtukus.
Prieš svarstant pasinaudoti teikiamomis paslaugomis, pravartu pasidomėti apie kompaniją atkreipiant dėmesį į šius tris aspektus: CityBee rekvizitai, CityBee atsiliepimai ir CityBee taisyklės.
Registracija truks vos per kelias minutes.
Eismo Taisyklės ir Saugumas
Bendrovė atkreipia dėmesį, kad elektriniams paspirtukams galioja tos pačios taisyklės, kaip ir dviračiams. Kaip ir visiems eismo dalyviams, paspirtukininkams mieste taip pat galios bendros kelių eismo taisyklės.
Pagal Kelių eismo taisykles, važiavimas elektriniu paspirtuku prilyginamas važiavimui dviračiu - juo reikėtų važiuoti dviračių infrastruktūra, o jeigu jos nėra - gatve arba šaligatviu, o pro pėsčiuosius - artimu ėjimui greičiu.
Paslaugos tiekėjai numato, kad naudotis paslauga galės visi suaugusieji nuo 18 m., vairuotojo pažymėjimas - neprivalomas.
Pasak Marijos Kazanovič, Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyresniosios specialistės, eismo įvykių, į kuriuos patenka paspirtukų vairuotojai, padaugėjo, tačiau tas skaičius yra labai mažas ir tai lemia tam tikros tendencijos.
„Deja, eismo įvykių, kuriuose dalyvauja paspirtukai, skaičius palengva didėja, tačiau tai natūralu - yra tam „palankus“ sezonas. Vis rečiau avarijos įvyksta ant šaligatvių, pėsčiųjų takų ir važiuojamojoje dalyje“, - sako M.Kazanovič.
Pastebima, kad dažnai susiduria paspirtukininkai ir dviratininkai, du paspirtukininkai ar du dviratininkai, bet tai įvyksta dviračių take. O susidūrimų tarp paspirtuko ir pėsčiojo, pasak M.Kazanovič, yra vos 2 procentai, skaičiuojant nuo bendro eismo įvykių skaičiaus
„Dažniausiai pasitaikantis ir labiausiai pavojų keliantis - paspirtukų važiavimas pėsčiųjų perėjomis. Dažnas nežino ar dėl savo patogumo, šios taisyklės privengia“, - sako M.Kazanovič.
Policijos atstovė M.Kazanovič teigia, kad svarbiausia nepamiršti, jog esame pėstieji. „Kiekvienas turi suvokti, kad jis nėra tik dviratininkas, paspirtukininkas ar automobilio vairuotojas.
Socialiniuose tinkluose formuojasi priešprieša tarp įvairiausių transporto priemonių vairuotojų. Iš policijos pusės mūsų nuomonė vieninga - mes už paspirtukus, už jų vairuotojus, tik su viena sąlyga, kad jie dalyvautų eisme laikydamiesi Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir atsižvelgtų į aplink esančius žmones“, - sako M.Kazanovič.
Pasak jos, pastebima tendencija, kad atsiradus paspirtukams žmonės žiūrėjo į juos kaip į pramogą, o ne kaip dalyvavimą eisme. O komunikavimas ir konkursai padėjo sužinoti daugiau bei skatino kultūringą naudojimąsi paspirtukais.
„Kai atsirado galimybė nuomotis paspirtukus, visi bandė galimybes, kiek jis traukia, ar tikrai baterija užveš, ar tikrai galėsiu nuvažiuoti nuo vieno taško iki kito. Buvo tyrinėjimas, bandymų periodas, trukęs 1-2 mėn, o po to palaipsniui atsirado saugumas. Reikėjo tik to, kad taptų kasdiene priemone ir suvokimo, kad esi ne išsišokėlis, o įprastas eismo dalyvis“, - sako LR Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas Vidmantas Pumputis.
M.Kazanovič pabrėžia, kad paplito tokia tendencija visuomenėje, jog greičiau pasiklausia socialiniame tinkle bendros nuomonės, kreipiasi į žurnalistus, bet nepagalvoja atsiversti Kelių eismo taisyklų (KET), kurios prieinamos visiems.
KET suaugusiems rekomenduoja segėti saugos šalmą važiuojant elektriniais paspirtukais ir dviračiais. O žmonėms iki 18 metų - šalmas privalomas.
Vaikas iki 14 metų negali važiuoti elektriniu paspirtuku. Taip pat negalima ir vienu paspirtuku važiuoti dviese. Neretai paspirtukų vairuotojai važiuoja ir pėsčiųjų takais, tačiau pamiršta, kad paspirtukų vairuotojai yra tokie patys eismo dalyviai kaip ir dviratininkai. Tad ir taisyklės jiems galioja tokios pačios.
Svarbu prisiminti: nesaugo nei savęs, nei kitų. Neretai tenka pastebėti paspirtukininkus, kurie lekia dviračių, pėsčiųjų takais nesidairydami, su ausinukais ausyse ar dviese rieda vienu paspirtuku. Neretai pro pėsčiąjį prazvimbia nė nesumažinę greičio. Toks elgesys neretai skaudžiausiai atsiliepia ir patiems paspirtukininkams.
Infrastruktūra ir Jos Tobulinimas
Visiškai idealios infrastruktūros Vilniuje visgi pasigendama, tačiau pastebimas jos gerėjimas. „Praktika rodo, kad ten, kur yra kokybiška dviračių infrastruktūra, ten paspirtukai lengviausiai prigyja. Nepamirškime, kad elektrinis paspirtukas yra lygiai toks pat kaip dviratis.
O jo naudojimas išaugtų, jei, pavyzdžiui, galima būtų pasiekti miegamuosius rajonus - to labai norėtųsi“, - sako V.Pumputis.
SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Tvaraus susisiekimo skyriaus vadovas Anton Nikitin džiaugėsi, kad per pastaruosius keturis metus nutiesta ir atnaujinta daugiau 40 km dviračių takų, o artimiausiais metais planuojama sutvarkyti ir nutiesti dar apie 80 km dviračių takų.
„Per artimiausius kelerius metus siekiame sujungti pagrindinių dviračių takų tinklą. Dar iki atsirandant paspirtukams nusistatėme standartus, kaip turetų atrodyti dviračių takai. Nestatomas bortelis tarp gatvės ir dviračio tako. Taip pat, kur tai įmanoma, tiesiami asfaltuoti takai, o ne iš trinkelių“, - sako A.Nikitin.
Vis mažiau fiksuojama ir tokių atvejų, kuomet paspirtukai paliekami ten, kur negalima - išmėtyti ant šaligatvio, sudėti po kojomis ir pan.
Pastaruosius ketverius metus Vilnius ypač daug investavo į dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą. Įrengta ir atnaujinta beveik 40 km dviračių jungčių bei 67 km šaligatvių.
Per artimiausius kelerius metus siekiama baigti formuoti nenutrūkstamą ir patogų pagrindinių dviračių trasų tinklą, bei užtikrinti žymiai saugesnį ir malonesnį susisiekimą dviračiu miesto urbanizuotoje dalyje.
Šiemet planuojama tiesti daugiau kaip 30 km jungčių - abejose Neries krantinėse ir palei Vilnią, Pilaitės pr. ir T.
Sutvarkyti dviračių takai leidžia pasivažinėti gryname ore iki 20 km. vienu įkrovimu. Pavyzdžiui, kad ir vienais vaizdingiausių maršrutų Klaipėda - Palanga arba Smiltynė - Juodkrantė.
Taigi, infrastruktūra gerėja, tačiau pasitaiko ir tokių vietų, kuriomis važiuoti itin sunku.
Elektriniai paspirtukai mieste
Vartotojo Patirtis
Vilnietis Vilius paspirtuku naudojasi jau daugiau nei metus ir teigia, kad nuo to laiko nuvažiavo daugiau nei 1 300 km. Vyras tvirtai įsitikinęs: paspirtuko nekeistų į kitą transporto priemonę.
„Išsinuomavau, pabandžiau, labai patiko, supaprastino kasdienę rutiną važiuojant į darbą. Gyvenu netoli Vilniaus savivaldybės, o dirbu „Verslo trikampyje“ - kelionė į darbą užtrunka 10-15 minučių. Panašiai tiek užtrunka ir su automobiliu, o išvažiavęs piko metu su automobiliu kartais supranti, kad spūstyje stovėsi gal ir valandą. Važiuodamas paspirtuku gali prognozuoti savo laiką. Tai yra transporto priemonė numeris vienas“, - sako Vilius.
Pasak jo, infrastruktūra gerėja, tačiau pasitaiko ir tokių vietų, kuriomis važiuoti itin sunku. „Yra Kalvarijų gatvėje atkarpa, kokie 100-200 metrų, kur gali ir nukristi nuo paspirtuko. Yra buvę tokių incidentų, kai važiuoji, atrodo, bala, o toje baloje - duobė. Ratas įkrenta ir vos nenuvirsti. Skausmingų incidentų nėra buvę, bet apie šalmą jau buvau pradėjęs svajoti“, - teigia vilnietis.
Vyras pastebi, kad važiuojant tenka saugoti ne tik save, tačiau ir aplinkinius. „Infrastruktūra gerėja, o kalbant apie kultūrą - suprantu, kad pėstieji neturi dar to pastabumo matyti, kada atlekia paspirtukininkas. Aš kelis kartus paskambinu atvažiuodamas iš toli, tada žmonės ne taip išsigąsta kai pravažiuoju. Labai lėtai taip pat privažiuoju, nesvarbu, ar iš nugaros ar iš priekio. Tenka saugoti juos, ir pačiam saugotis, o dažniausiai jei susiduri su pėsčiuoju tai užkliūna vairas ir krenta ne pėstysis, o paspirtukininkas“, - sako Vilius.
CityBee Naujųjų Metų Ribojimai
Tuo metu „CityBee“ klientai rezervuoti automobilių ir pradėti naujų kelionių negalės nuo gruodžio 31 d. 22 val. iki sausio 1 d. 8 val. ryto. Nuo tada paslaugos veiks kaip įprastai.
„Priimame sprendimą Naujųjų metų naktį riboti paslaugas, taip siekdami dar labiau sumažinti galimą eismo įvykių riziką. Skatiname vairuotojus keliones planuoti iš anksto, vengti spontaniškų sprendimų. Tikimės klientų supratimo dėl laikinų nepatogumų“, - pranešime teigė „CityBee“ direktorius Domas Garbinčius.
Šis ribojimas netaikomas vykstančioms aktyvioms kelionėms, kurias bus galima tęsti ar pabaigti.
„CityBee“ turi griežtą nulinės tolerancijos apsvaigusiems vairuotojams politiką: jei klientas vairavo išgėręs, jis visam gyvenimui neteks galimybės naudotis „CityBee“ paslaugomis ir privalės sumokėti 2 tūkst. eurų baudą bei atlyginti visus automobilio apgadinimo nuostolius.
Nors Lietuvoje įstatymais numatyta leistina alkoholio koncentracijos kraujyje norma siekia 0,4 promilės, platformos taiko griežtesnę 0 promilių tolerancijos politiką.
Prevencines priemones Naujųjų metų naktį platformos „CityBee“, „Bolt“ taiko antrus metus.
tags: #citybee #paspirtuku #nuoma