Nuosavybės teisė - tai konkretaus fizinio ar juridinio asmens (įskaitant valstybę ir savivaldybes) subjektinė teisė valdyti turtą, juo naudotis ir disponuoti savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų.
Nuosavybės Teisės Atsiradimas
Nuosavybės teisė atsiranda:
- Pagal sandorius (pirkimo ir pardavimo, išperkamosios nuomos, mainų, dovanojimo ir kitus).
- Paveldėjus.
- Pagaminus naują daiktą iš savo ar niekieno medžiagų.
- Pasisavinus daikto vaisius ir pajamas.
- Pasisavinus bešeimininkį daiktą, radinį, lobį, laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites, bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus.
- Valstybei atlygintinai paėmus visuomenės poreikiams.
- Konfiskavus ar kitu būdu už teisės pažeidimus perėmus privatų turtą.
- Pagal įgyjamąją senatį (kai asmuo, kuris nėra daikto savininkas, jį sąžiningai įgijo ir nepertraukiamai valdė per įstatymų nustatytą įgyjamosios senaties terminą ir per tą laiką tikrasis savininkas nepareiškė pretenzijų į daiktą).
- Kitais įstatymų numatytais atvejais.
Nuosavybės Teisės Reglamentavimas Lietuvoje
Lietuvoje nuosavybės teisinius santykius reguliuoja Civilinis kodeksas (2000, įsigaliojo 2001), kiti įstatymai, tarpvalstybinės ir nuosavybės teisės subjektų sudarytos sutartys.
Teisės pamoka „Nepilnamečių darbas, viskas, ką reikia žinoti“ - darbuotojų kategorijos
Civilinio Kodekso Įsigaliojimas ir Pakeitimai
Civilinis kodeksas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.
Tačiau kai kurios Civilinio kodekso nuostatos įsigaliojo vėliau:
- Civilinio kodekso 1.34, 1.36, 1.44 straipsnių normos įsigalios nuo to momento, kai įsigalios šiuose straipsniuose nurodytos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.
- Civilinio kodekso 2.27 straipsnio norma dėl teisės pakeisti lytį įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.
- Civilinio kodekso 2.70 straipsnyje ir 2.106 straipsnio 4 punkte numatytos normos dėl juridinio asmens likvidavimo juridinio asmens registro tvarkytojo iniciatyva įsigalioja nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios.
- Civilinio kodekso 2.79 straipsnio 4 dalies normos įsigalioja nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios.
- Civilinio kodekso trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio normos dėl valstybės išlaikymo nustatymo vaikams, kurie ilgiau kaip mėnesį negauna išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių galimybes juos išlaikyti, įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d.
- Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento.
- Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, susijusios su valdymo teise, kaip savarankiška daiktine teise, servitutu, uzufruktu, užstatymo teise (superficies), ilgalaike nuoma, kaip savarankiška daiktine teise (emphyteusis), įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d., išskyrus tuos atvejus, kai šių teisių nustatymo pagrindas yra įstatymas.
- Civilinio kodekso 4.171 straipsnio normos dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalies įkeitimo ir 175-4.178 straipsnių bei kitos šio kodekso normos dėl priverstinės hipotekos įsigalioja nuo 2001 m. spalio 1 d.
- Civilinio kodekso 5.32 straipsnio ir 5.50 straipsnio 6 dalies normos įsigalioja nuo testamentų registro veiklos pradžios.
Civilinis kodeksas buvo ne kartą keistas ir papildytas. Žemiau pateikiama lentelė su pagrindinėmis datomis, kada įvyko pakeitimai:
| Data | Pakeitimo numeris |
|---|---|
| 2025-09-25 | XV-443 |
| 2025-06-26 | XV-364 |
| 2025-06-12 | XV-269 |
| 2024-11-12 | XIV-3146 |
| 2024-10-15 | XIV-3026 |
| 2024-07-11 | XIV-2912 |
| 2024-06-25 | XIV-2825 |
| 2024-05-16 | XIV-2630 |
| 2024-05-09 | XIV-2623 |
Bendraturčių Teisės
Civilinis kodeksas numato tam tikrus ypatumus, kai nuosavybė yra bendrąja nuosavybe. Pavyzdžiui, jei norima parduoti savo dalį, esančią bendrąja nuosavybe, ne bendraturčiui (t.y. trečiajam asmeniui), būtina raštu informuoti bendraturčius apie siūlomą kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ji parduodama.
Siūlomu Įstatymo projektu bus apsaugotos esamų bendraturčių teisės įsigyti parduodamą dalį, esančią bendrąja nuosavybe.
Butų ir Kitų Patalpų Savininkų Pareigos
Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė.
Perleidus butą ar kitas patalpas naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka naujam savininkui. Lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarką nustato Vyriausybė.