Civilinio turto konfiskavimas Anglijos teisėje: Apžvalga ir palyginimas su Lietuva

Civilinis turto konfiskavimas yra svarbi priemonė kovoje su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu. Ši priemonė leidžia valstybei konfiskuoti turtą, kurio teisėtas įsigijimas nėra įrodytas. Straipsnyje aptariama, kaip civilinis turto konfiskavimas veikia Anglijos teisėje ir kaip jis lyginamas su Lietuvos teisine sistema.

Civilinio turto konfiskavimo tikslai ir principai

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė teigia, kad pagrindinis šio įstatymo tikslas yra kova su korupcija, organizuotu nusikalstamumu ir savanaudiškais nusikaltimais. Siekiama atgrasinti žmones nuo neteisėto praturtėjimo, sudarant aplinkybes, kad turtas, kurio žmogus nesugeba pagrįsti legaliomis pajamomis, negalėtų būti kaupiamas ir naudojamas.

A. Širinskienė pabrėžė, kad kuriant įstatymą buvo atsižvelgta į užsienio šalių praktiką, kur tokie įstatymai veikia. Vertinome ir užsienio šalių praktiką, kur tokie įstatymai veikia. „Žiūrėkime, įstatyme yra prokuroro teisė areštuoti turtą (tai nėra civilinės teisės dalykas). Iš tiesų gali būti, kad žmogus gavo paveldėjimą, kurio teisėsaugos institucijos nemato. Iš kitos pusės teigiama, kad bus žiūrima civilinio proceso tvarka, kas įteisina rungtyniškumo principą.

Civilinis turto konfiskavimas skirtingose šalyse

Advokatas Romualdas Drakšas pažymi, kad daugelyje šalių yra civilinis turto konfiksavimas. Šalys paprastai skirstosi į dvi dalis - jos turi arba išplėstinį konfiskavimą, arba civilinį. Lietuva yra unikali šalis, kuri turi visas įmanomas konfiskavimo rūšis - net du šituos pagal savo paskirtį giminingus institutus.

R. Drakštas atkreipia dėmesį, kad šalyse, kurios turi civilinį turto konfiskavimą (JK, Airija, Italija), yra kuriamas atskiras procesas. Anglijoje yra 400 lapų dokumentas, Italijoje - antimafijos kodeksas, Airijoje - daugiau kaip 400 straipsnių įstatyme. Tai yra ištisas procesas - nuo iki.

Civilinio turto konfiskavimo ypatumai Anglijoje

Anglijoje civilinis turto konfiskavimas yra reglamentuojamas išsamiais teisės aktais, apimančiais visą procesą nuo tyrimo pradžios iki turto konfiskavimo. Anglijos teisėje didelis dėmesys skiriamas subjektų ratui, kuriems gali būti taikomas turto civilinis konfiskavimas, detaliai reglamentuojama turto konfiskavimo ir areštuoto turto naudojimo tvarka, administravimo procedūros, tokio turto savininkų ir kitų suinteresuotų asmenų teisės.

Anglijoje yra 400 lapų dokumentas, Italijoje - antimafijos kodeksas, Airijoje - diau kaip 400 straipsnių įstatyme. „Šalys paprastai skirstosi į dvi dalis - jos turi arba išplėstinį konfiskavimą, arba civilinį. Iš kitos pusės teigiama, kad bus žiūrima civilinio proceso tvarka, kas įteisina rungtyniškumo principą.

Civilinio turto konfiskavimo ypatumai Lietuvoje

Lietuvoje civilinio turto konfiskavimo įstatymas yra lyg tam tikras miksas, kai kol kas neaišku, kaip jį taikys teismai. Pasak advokato, Lietuvoje turime įstatymą, kuris yra lyg tam tikras miksas, kai kol kas neaišku, kaip jį taikys teismai. „Reiškia, mes galbūt užkabiname baudžiamąjį procesą, bet skundų nagrinėjimas nėra baudžiamojo proceso dalis. Iš vienos pusės tai yra prezumpcija, kad turtas yra neteisėtas.

Advokatas sako, kad lieka atviras klausimas, kaip bus tokioje byloje - ar prokuroras ateis su prezumpcija, kad užtenka turimų sąlygų, ar jis turės įrodyti. „Jeigu jis turės įrodyti, kuo tai skiriasi nuo neteisėto praturtėjimo instituto, kuris buvo pas mus, ir nesuveikė“, - sakė R. Drakšas.

Sąlygos, kada pradedamas domėtis asmens turtu

Politikė aiškina, kad žmogus, prieš pastatydamas namą ir disponuodamas turtu, turėjo padaryti kažkokią nusikalstamą veiką - būti įtariamas arba kaltinamas, arba patekti į organizuotų grupių narių sąrašus, kuriuos turi Policijos departamentas. Viena sąlyga yra numanomas žmogaus ryšys su nusikalstama veika. Kita sąlyga, kada tuo žmogumi bus pradėta domėtis, turi būti numanomas skirtumas, kuris būtų tiriamas ikiteisminio etapo metu.

A. Širinskienė dėsto, kad turi būti 100 tūkst. eurų skirtumas - tarp Jūsų legalių pajamų ir to turto, kurį Jūs greičiausiai valdote. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė prisiminė, kad per klausymus Seime iš verslo konfederacijos girdėjo priekaištų esą bus gaudomos visos močiutės, kurios kiaušiniais arba gėlėmis prekiauja.

Politikė paaiškino, kai įtariama, kad toks skirtumas gali būti, teisėsaugos institucijos pradeda tikrinti, ar tikrai taip gali būti, ir kreipiasi į asmenį, prašydamos pagrįsti. Jeigu žmogus pagrindžia, ir abejonės yra išsklaidomos, toliau tas procesas į teismą nesirutulioja. Jeigu, vis dėlto, prokuroras mato, kad žmogaus pateiktų dokumentų neužtenka, kad tikrai 100 tūkst. eurų skirtumas tarp teisėtų ir galimai ne visai sąžiningai uždirbtų pajamų yra, tada prasideda tas vadinamasis rungtyniškumo procesas, kur tiek prokuroras, tiek tas asmuo, kuris disponuoja tokiu kiekiu pajamų, jau teismui įrodinėja, ir yra vertinami tiek vieno, tiek kito argumentai.

Teisinės problemos ir perspektyvos

Teisės instituto mokslininkas Skirmantas Bikelis atkreipė dėmesį, kad tokie klausimai, kaip - ar toks instrumentas iš viso yra galimas, jau yra svarstyti Europos žmogaus teisių teisme. Užsienio praktika rodo, kad apskritai instrumentas yra perspektyvus, bet klausimas dabar yra detalėse - kaip specifinis mūsų lietuviškas variantas galėtų veikti praktikoje? Yra dar iki galo nesuderintų dalykų, kaip, pavyzdžiui, santykiai su jau egzistuojančiais kitais instrumentais. Pavyzdžiui, egzistuoja atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą.

Pasak mokslininko, kartu esant įstatyme numatytiems pagrindams gali susidaryti situacija, kad dėl to paties turto yra pagrindas taikyti civilinį turto konfiskavimą, kuris įrodinėjimo prasme yra kur kas paprastesnis ir perspektyvesnis. Šie klausimai iki galo nėra išspręsti. Šiuo pakeitimu perėjome prie nepaaiškinto turto koncepcijos - kad, jeigu turtas nepaaiškintas, atsiranda pagrindas jį konfiskuoti.

Pasak mokslininko, pagal ankstesnį atvejį teismas negalėtų konfiskuoti turto, jeigu nebūtų byloje visai jokių sąsajų su nusikaltimais. Atsižvelgiant į šitą abejonę buvo tiesiog pašalintas saugiklis, kuris leistų teismui peržiūrėti prezumpcijos pagrindus. Šiuo metu teismas neturi pagrindo pasitikrinti, ar pagrįstai prieš asmenį taikoma prezumpcija, jeigu tarkime teisėsauga visai be pagrindo pareikštų įtarimą asmeniui ir paskui bylą nutrauktų. Šiuo metu teismui reikia labai kūrybiškai pritaikyti įstatymą, kad surastų pagrindą nekonfiskuoti turto, jeigu jis matytų, kad, tegul asmuo ir nesugeba jo paaiškinti, bet nėra jokių duomenų, kad turtas kaip nors būtų susijęs su nusikalstamomis veikomis.

Civilinio turto konfiskavimo kritika Lietuvoje

Civilinis turto konfiskavimas Lietuvoje vertinamas nevienareikšmiškai. Kritikai teigia, kad įstatymas yra ydingas ir neapgalvotas. Siekiant Lietuvoje bet kokiu būdu įteisinti civilinio turto konfiskavimo institutą, vienas po kito buvo parengti net trys įstatymų projektai. Tai, kaip šis tikslas buvo bandomas įgyvendinti, yra puikus gerų norų, įstatymų kūrimo stichiškumo ir nepakankamos kompetencijos, kai ignoruojama galiojanti teisės aktų sistema, samplaikos pavyzdys.

Visuose šiuose vienas po kito pateiktuose įstatymų projektuose, nors po truputį ir taisant didžiausias jų klaidas, taip ir nebuvo atsižvelgta į tai, jog šiuo metu Lietuvoje galiojantis civilis procesas, kuris turėjo būti pagrindu taikant civilinį turto konfiskavimą, nėra pritaikytas baudžiamiesiems teisiniams santykiams sureguliuoti. Pabrėžtina, kad civilinio proceso tikslas nėra nubausti, nuteisti ar išteisinti asmenį, o tik kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių.

Įstatymų autoriai dažniausiai kaip pavyzdžius nurodo Airijos, Anglijos ar Italijos teisės sistemose egzistuojantį civilinio turto konfiskavimo institutą. Tačiau pamiršta paminėti, kad šiuose Airijos, Anglijos ir Italijos įstatymuose yra aiškiai apibrėžiamas subjektų ratas, kuriems gali būti taikomas turto civilinis konfiskavimas, detaliai reglamentuojama turto konfiskavimo ir areštuoto turto naudojimo tvarka, administravimo procedūros, tokio turto savininkų ir kitų suinteresuotų asmenų teisės.

Turto konfiskavimo efektyvumas

Lietuvos mokslininkai seniai įrodė, kad represinėmis priemonėmis greitai pakeisti padėties neįmanoma. Todėl nėra didelių vilčių, kad įteisinus dar ir civilinį turto konfiskavimą Lietuvoje sumažės turtinių nusikaltimų ar kitokio neteisėto praturtėjimo atvejų. De facto civilinis turto konfiskavimas taps dar viena teisine fikcija ir priemone visuomenei bauginti.

Reiktų pagaliau pripažinti tą faktą, kad nusikalstamumo lygis Lietuvoje aukštas ne todėl, kad mums trūksta kokios nors konfiskavimo priemonės ar būtų pernelyg švelnūs baudžiamieji įstatymai, o didele dalimi dėl teisėsaugos institucijų darbo kokybės trūkumo. Turbūt protingiau būtų ne kurti įvairius įstatymus, kurių pagrindinė paskirtis susiveda į siekį konfiskuoti asmenų turtą be jokių jų neteisėtos veikos įrodinėjimo procedūrų, o nukreipti energiją ir dėmesį į pareigūnų kompetencijos kėlimą.

Lietuvos ir Anglijos civilinio turto konfiskavimo palyginimas

Šioje istorijoje Lietuva tik per plauką netapo unikalia (blogąja to žodžio prasme) valstybe. Lietuva galėjo tapti valstybe, kurioje būtų ir turto civilinis konfiskavimas, ir turto konfiskavimas, ir išplėstinis turto konfiskavimas. Šie visi trys institutai yra labai giminingi ir todėl pasaulyje valstybės taiko arba turto civilinį konfiskavimą, paprastai teisės aktuose išsamiai aprašydamos visą procesą, kaip jis turėtų būti taikomas (Anglija, Airija, Italija), arba išplėstinį turto konfiskavimą, kuris taikomas vadovaujantis baudžiamojo proceso taisyklėmis. Dauguma šalių taiko išplėstinį turto konfiskavimą. Tarp jų ir Lietuva. Tačiau nė viena pasaulio valstybė netaiko visų trijų institutų kartu. Lietuva galėjo tapti pirmoji.

tags: #civilinis #turto #konfiskavimas #english #law