Apsilankykite sodyboje, įsikūrusioje ant legendomis apipinto Sartų ežero kranto! Dusetų pakraštyje, Sartų ežero pakrantėje įsikūrusioje Čižų sodyboje vasarą renkasi įvairios kompanijos - nuo seimo narių iki baikerių, nuo šėliojančio jaunimo iki tradicijų mylėtojų.
Visus juos priima ir aptarnauja patys šeimininkai. Ši sodyba Europos Sąjungos projekto “Kulinarinis paveldas” ir Lietuvos projekto “Alaus kelias” dalyvė.
Apgyvendinimas ir patogumai
Jūsų lauks namo palėpėje įkurti trys miegamieji kambariai, holas su mini virtuvėle (jeigu norėsite maistą ruošti patys), dušas, tualetas ir kt. patogumai. Kitame namo aukšte - senoviniu stiliumi dekoruota pokylių salė su židiniu ir lietuviška pirtis.
Te negąsdina Jūsų tai, kad namas bendras su šeimininkais - šeimininkai tolerantiški, demokratiški ir komunikabilūs. Turima patirties rengiant ir didesnius pobūvius - gimtadienius, krikštynas, vestuves ir kt.
Kulinarinis paveldas ir tradiciniai patiekalai
Ramūnas pilsto savo alų, o žmona Erika patiekia įvairiausių patiekalų paruoštų pagal tikrus senovinius lietuviškus receptus. Laužydami visus nusistovėjusius lietuviško maisto įvaizdžius, šeimininkai patiekia valgius iš stirnienos, elnienos, šernienos, bebro, laukinių paukščių, vengia naudoti ne lietuviškas kruopas, pavyzdžiui, ryžius.
Patiekalai ruošiami pačių šeimininkų, įdedant daug triūso, meilės ir šilumos, be to sukauptą 20 m. „Cepelinai tikrai nėra kulinarinis Lietuvos paveldas“,- tvirtai savo filosofiją pabrėžia aludaris.
„Nuo Viduržemio jūros krantų pas mus atkeliavo tradiciją viską parūgštinti citrina, tačiau juk puikiausiai tokią pačią funkciją atlieka ir lietuviškas rabarbaras“,- tik vieną iš daugybės pavyzdžių pateikė R. Čižas. O papasakoti šeimininkas tikrai turi ką ir moka tai daryti.
Ir apie alaus virimą, tradicijas, istoriją, kultūringą šio gėrimo vartojimą, ir apie žvejybą, medžioklę, bitininkystę, senolių išmintį, Dusetų krašto istoriją - užtenka tik paklausti. Pats savo akimis mačiau, kaip atostogų atvykęs vengras nemokėdamas lietuviškai gana įdėmiai kartu su keliais lietuviais gerą valandą klausės įtaigių R. Čižo pasakojimų.
"Čižo" alus ir alaus kelias
Taip pat šeimininkai yra ir aludariai - gamina garsųjį “Čižo” alų, kuris yra lengvas, nefiltruotas ir gyvas, pagamintas pagal prosenelių tradicijas, su miško bičių medumi. Kadangi paveldėjo ne tik receptūrą, bet ir įrangą, namuose įkūrė senųjų alaus gaminimo įrankių ekspoziciją.
Vasarą kieme veikia užkandinė, kurioje prekiaujame sodybos patiekalais ir alumi.
Vėžių festivalis
Dar vienas, jau tradicinis Čižų sodybos akcentas - Vėžių festivalis. Šiemet liepos 21 dieną jis vyks penktąjį kartą. Čia susirinkę žmonės varžosi, kas greičiau ir švariau suvalgys virtus vėžius ir mėgaujasi taip pat primirštu lietuvišku delikatesu, kuris skoniu nenusileidžia daugeliui jūros gėrybių.
„Pirmajame festivalyje dalyvavo apie du tūkstančius žmonių, o bėgant metams čia atvyksta tik keli šimtai labai motyvuotų dalyvių, norinčių pasimėgauti vėžiais ir pabendrauti su žmonėmis, todėl festivalis darosi vis jaukesnis“,- vėžių šventę apibūdina jos rengėjas.
Praktinė informacija
Ruošiantis į Dusetas vis dėlto patartina susiskambinti su aludariais ir pasiderinti dėl atvykimo. Vasara Čižai dažnai kviečiami į įvairius festivalius kituose Lietuvos kampeliuose, o ir pačiose Dusetose įsikūrusioje sodyboje nuolat klega daug žmonių.
Užsukę į šalia kelio esančią Čižų užeigą visada rasite alaus ir pavalgyti, tačiau išskirtinius patiekalus šeimininkai gamina didesnėms kompanijoms. Tad jei vasarą su gausiu draugų būriu norite pabūt gamtoje, užmesti meškerę Sartų ežere, sužinoti daugiau apie Dusetų kraštą ir jo tradicijas, išdegustuoti alų ir senovinius lietuviškus patiekalus, tokia išvyka galėtų būti vienas iš variantų.
Kontaktus rasite čia: www.cizoalus.lt