CK Paveldimas Turto Išlaikymo Terminas: Viskas, Ką Turite Žinoti

Mirus artimam žmogui, dažnai tenka spręsti ne tik emocinius, bet ir sudėtingus teisinius klausimus. Vienas iš tokių klausimų - paveldėjimas. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kas yra paveldėjimas, kokie yra palikimo priėmimo būdai ir terminai, bei ką daryti praleidus palikimo priėmimo terminą.

Kas yra paveldėjimas?

Paveldėjimas - tai mirusio žmogaus, t. y. fizinio asmens, ne tik turtinių ar neturtinių teisių, bet ir pareigų perėjimas palikimą priimantiems asmenims. Palikimas - mirusio asmens paliktas turtas, t. y., turtinės teisės ir pareigos. Mirus asmeniui, kyla paveldėjimo teisiniai santykiai. Paveldėti galima pagal įstatymą, testamentą, ar faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.

Spalio pabaigoje teismų organizuota nemokamų teisinių konsultacijų diena parodė, kad kaip ir kasmet dažniausiai žmonės teiravosi apie skyrybas, išlaikymo vaikams priteisimą ar paveldėjimo priėmimą.

Paveldėjimo būdai

Turtą paveldėti galima dviem būdais:

• Pagal įstatymą
• Pagal testamentą

Paveldėjimas pagal įstatymą

Paveldėjimas pagal įstatymą įvyksta tada, kai palikėjas nebuvo sudaręs testamento arba testamentas ar jo dalis pripažinta negaliojančiu. Civiliniame kodekse įtvirtintas baigtinis įpėdinių šešių eilių sąrašas, kurie turi teisę paveldėti pagal įstatymą.

Įstatymas numato šias įpėdinių eiles:

1. Pirmos eilės - palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
2. Antros eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
3. Trečios eilės - palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
4. Ketvirtos eilės - palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
5. Penktos eilės - palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
6. Šeštos eilės - palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).

Teisininkas atkreipia dėmesį į tai, kad paveldint pagal įstatymą, aukštesnės eilės įpėdiniai turi pirmumą paveldėti palikėjo turtą lygiomis dalimis. Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi tik jeigu aukštesnės eilės įpėdiniai nepriėmė palikimo arba šių tiesiog nėra.

Mirusiojo sutuoktinis nėra nurodytas nei vienoje eilėje, nes pergyvenęs sutuoktinis nėra laikomas įpėdiniu. Tačiau tai nereiškia, kad sutuoktinis neturi jokios teisės į paliktą turtą, pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal specialią teisę kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais.

Sutuoktinio paveldėjimo tvarka:

• Jei sutuoktinis paveldi su pirmos eilės įpėdiniais, jis paveldi 1/4 palikimo su sąlyga jei įpėdinių ne daugiau kaip trys neįskaitant sutuoktinio.
• Jeigu pirmos eilės įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.
• Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo.
• Jeigu pirmos ir antros eilės įpėdinių nėra arba šie nepriima palikimo, tada - žemesnių eilių įpėdiniai nepaveldi, o visą palikimą paveldi pergyvenęs sutuoktinis.

Paveldėjimas pagal testamentą

Paveldėjimas pagal įstatymą neįvyksta, jeigu buvo sudarytas testamentas. Asmuo, nusprendęs sudaryti testamentą, turi teisę palikti savo turtą bet kuriems asmenims. Jais gali būti tiek asmenys, priklausantys įpėdiniams pagal įstatymą, tiek jiems nepriklausantys.

Yra keletas testamentų rūšių:

• Oficialusis testamentas
• Asmeninis testamentas
• Bendrasis sutuoktinių testamentas

Oficialusis testamentas sudaromas raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinamas notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje užsienio valstybėje. Dėl oficialaus testamento sudarymo kreipkitės į notarą.

Asmeninis testamentas - tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba. Jei asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti, jis po testatoriaus mirties turi būti pateiktas teismui ne vėliau kaip per vienus metus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškina, kad teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą.

Bendrasis sutuoktinių testamentas - tai dokumentas, kuriuo abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria įpėdiniu. Tokį testamentą gali sudaryti tik susituokę asmenys, ir jis turi būti patvirtintas notaro. Bendruoju sutuoktinių testamentu kiekvienas sutuoktinis palieka visą savo turtą vienas kitam. Bendrasis sutuoktinių testamentas gali būti panaikintas vieno iš sutuoktinių valia, pateikus notarui pareiškimą.

Pasak teisininko, būtina žinoti, kad testatorius nėra visiškai laisvas palikti visą savo turtą tretiesiems asmenims ir visiškai pamiršti likusius šeimos narius. Tais atvejais, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, nušalina nuo palikimo, tokiems asmenims suteikiama teisė į privalomąją palikimo dalį.

Palikimo priėmimo terminai ir būdai

Asmuo, pageidaujantis priimti palikimą, pareiškimą dėl palikimo priėmimo turi pateikti tam notarui, kurio veiklos teritorijoje buvo paskutinė mirusiojo (palikėjo) nuolatinė gyvenamoji vieta. Svarbu įsiminti, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo reikia pateikti per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties.

Įstatymas numato du būdus priimti palikimą:

• Pateikus pareiškimą notarui.
• Faktiškai pradėjus turtą valdyti.

Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą bei juo rūpintis, kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti, laikoma, kad kartu jis prisiėmė ir neribotą atsakomybę už palikėjo skolas (CK 5.52 straipsnis). Tai reiškia, kad už palikėjo skolas atsakys visu savo turtu. Dargi, jis bus atsakingas ne tik už palikimo priėmimo metu žinomus skolinius įsipareigojimus, bet ir tuo metu jam nežinomus įsipareigojimus.

Kad būtų apsaugoti įpėdinio turtiniai interesai, įstatymuose numatyta galimybė priimti palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą (CK 5.53 str.). Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.

Palikimo priėmimas pagal turto apyrašą

Dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pirmiausia pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą. Gavęs šį pareiškimą, notaras nedelsdamas turi išduoti vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 str. 2 d.). Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui.

Per dvi savaites nuo išdavimo antstoliui nepateiktas vykdomasis pavedimas negalioja ir bet kuris įpėdinis turi teisę kreiptis į notarą dėl naujo vykdomojo pavedimo išdavimo (CK 5.53 str. 4 d.). Turto apyrašą antstolis sudaro ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dokumentų gavimo. Tais atvejais, kai paveldimas turtas yra keliose vietose arba yra daug palikėjo kreditorių, turto apyrašą antstolis privalo sudaryti ne vėliau kaip per tris mėnesius (CK 5.53 str.

Pagal CK 5.53 str. 5 d. Visus minėtus duomenis apyrašui sudaryti privalo pateikti įpėdinis (CK 5.53 str. 4 d.), kuris apyrašo pabaigoje pasirašo liudijimą, tolygų priesaikai, jog apyraše nurodytas visas įpėdiniui žinomas palikėjo turtas, jo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos (CK 5.53 str. 6 d.). Tokio reglamentavimo ir įstatymu įtvirtintos įpėdinio pareigos paskirtis - užtikrinti palikėjo kreditorių teisėtus interesus.

Kasacinis teismas yra pažymėję, kad CK neišskiria, jog apyraše turi būti nurodytos tik tos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, dėl kurių yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Todėl į apyrašą turi būti įtrauktos visos palikėjo skolinės teisės ir pareigos, nepriklausomai nuo to, ar yra pasibaigęs jų įvykdymo terminas, ar tokia teisė ar pareiga yra ginčijama, ar yra priimtas dėl jos įsiteisėjęs teismo sprendimas.

CK 5.54 str. įtvirtina reikalavimo dėl sudaromo apyrašo duomenų teisingumo nesilaikymo teisines pasekmes. Minėta norma nustato, kad jeigu sudarant turto apyrašą įpėdinis dėl savo kaltės nurodė ne visą turtą, sudarantį palikimą, nuslėpė palikėjo skolininkus, įpėdinio iniciatyva į palikimo sudėtį buvo įrašyta nesanti skola, CK 5.53 str. 7 d. nustatyta tvarka nepapildytas turto apyrašas, įpėdinis neįvykdė šio kodekso 5.53 str. 4 d. CK 5.54 str.

Ką daryti praleidus palikimo priėmimo terminą?

Dažniausiai pasitaikančios klaidos - tai praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti, taip pat nežinojimas, kad įgytas turtas santuokoje yra bendras, t. y. Be to, reikėtų nepamiršti ir nepilnamečių vaikų, kurie, mirus vienam iš tėvų, net ir tėvams esant išsiskyrus, turi teisę į paveldėjimą.

Jei praleidote 3 mėnesių terminą palikimui priimti, yra du būdai:

1. Kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo.
2. Kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti.

Termino atnaujinimo palikimui priimti bylose teismas aiškinasi, dėl kokių priežasčių asmuo praleido 3 mėnesių terminą priimti palikimą, t. y. ar priežastys yra svarbios, pateisinančios termino praleidimą. Bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti teismas turi nustatyti, ar asmuo priimtą palikėjo turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y.

Jei teismas nustato, kad įpėdinis žinojo apie palikėjo palikimą sudarantį turtą, jo skolines teises ir pareigas, bet sąmoningai ar dėl didelio neatsargumo, sudarant turto apyrašą ar vėliau jį papildant, nenurodė, dėl ko palikimą sudarantis konkretus turtas, teisės ir pareigos nebuvo įtraukti į turto apyrašą, tokiu atveju teismas konstatuoja įpėdinio kaltę ir taiko CK 5.54 str.

Konstatavus, jog įpėdinis kaltas dėl neteisingo apyrašo sudarymo, vėlesnis turto apyrašo papildymas nepašalina įpėdinio atsakomybės už palikėjo skolas visu savo turtu. Priešingas aiškinimas sudarytų įpėdiniui galimybę piktnaudžiauti savo teisėmis ir pareigomis, CK 5.53 str. įtvirtintos įpėdinio pareigos taptų deklaratyvios, o CK 5.54 str. Tokį aiškinimą pagrindžia ir CK 5.53 st. 7 d.

Mokesčiai paveldint turtą

Svarbu atkreipti dėmesį, kad norint paveldėtą turtą parduoti, privalu sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris lygus 15 ar net 20 procentų nuo skirtumo tarp parduodamo turto vertės jį paveldėjus ir parduodant. Skaičiuojant mokėtino gyventojų pajamų mokesčio dydį, pirmiausia aktuali yra paveldimo turto vertė, nuosavybės įgijimo momentu, nuo kurio būtų skaičiuojami mokesčiai pardavus turtą.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 92 straipsnį, mirusio asmens mokestines skolas privalo padengti tik tie paveldėtojai, kurie priima palikimą Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, metinę deklaraciją už mirusįjį gali pateikti tik paveldėtojai, jei jie priima palikimą.

Mokesčiai paveldint turtą:

Patarimai ir rekomendacijos

• Prieš parduodant paveldėtą turtą, pasitarkite su buhalteriu arba mokesčių konsultantu.
• Kreipkitės į advokatą, kuris specializuojasi paveldėjimo ir nekilnojamojo turto teisėje.
• Paveldėto turto pardavimo procesas gali būti sudėtingas, ypač jei susiduriate su bendraturčiais, specifiniais mokestiniais klausimais ar neįprastomis situacijomis.

tags: #ck #paveldejimas #turto #islaikymo #terminas